aA
Jau daugiau nei metus pirkėjai, verslininkai, ekonomistai nenuleidžia akių nuo NT rinkos. Būstų pardavimas muša rekordus, o vystytojų į rinką pateiktus naujus butus pirkėjai išgraibsto dar tik iš brėžinių. Tokia situacija matoma ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos, JAV NT sektoriuose. Tiesa, JAV centrinis bankas, stebėdamas kaistančią ekonomiką, paskelbė ir apie galimus palūkanų normų pokyčius. Ką tai reiškia Lietuvos būsto rinkai?
Kaistant NT rinkai imta kalbėti apie galimą būsto palūkanų augimą: kada ir kokių pokyčių galime sulaukti
© DELFI / Domantas Pipas

NT rinka kaista

Kainų augimas įvairiuose sektoriuose ir didelis prekių, paslaugų vartojimas matomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, JAV. Stebėdamas kaistančią ekonomiką, JAV centrinis bankas ėmė kalbėti apie galimus palūkanų normų pokyčius. Nors kol kas pasikeitimai dar tik svarstomi, tačiau ekonomikos kaitimo, ypač NT rinkos, nematyti neįmanoma.

NT analitikas Arnoldas Antanavičius akcentuoja, kad situacija visuose sektoriuose greitai keičiasi priklausomai nuo pandeminių rodiklių, tačiau nepastebėti akivaizdžių procesų sunku.

„Dabar jau girdime JAV centrinio banko žinutes apie galimus palūkanų pokyčius. Bankas planuotų kiek didinti palūkanas, nes reikia kovoti su potencialiai kylančia infliacija. Greičiausiai tokiu pavyzdžiu pasektų ir kiti centriniai bankai. Dažniausiai taip ir įvyksta – jeigu JAV centrinis bankas pradeda komunikuoti, tai pokyčių įvyksta visose rinkose. Ne visada, aišku, planai išsipildo, tačiau jeigu jau yra tikimasi infliacijos paspartėjimo, ruošiamasi galimiems iššūkiams“, – pabrėžia NT analitikas.

Turtingas vyras
Turtingas vyras
© Shutterstock

Pašnekovo teigimu, augančios infliacijos pirmuosius požymius galime matyti jau dabar, tuo pasižymi kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, žaliavų (poreikis didesnis nei pasiūla, stringa tiekimas): trūksta plastiko, putplasčio, statybinių medžiagų ir pan. Tai, be abejonės, lemia gana spartų šių žaliavų kainų augimą. Be to, statybinių medžiagų paklausa šiuo metu ypač didelė, nes kuo daugiau žmonės perka NT, tuo daugiau stengiamasi jo pastatyti.

„Ir visa ši grandinė lemia tai, kad einame link labai kaistančios rinkos, kuri parodo vis daugiau infliacijos ženklų. O centriniai bankai ir turi kovoti su infliacija. Iki šiol buvo bandoma išlaikyti ekonomiką nuo griūties, o dabar, prasidėjus infliacijai, greičiausiai, bus prisimintas pagrindinis tikslas – stabilizuoti infliaciją. Tokiu atveju gali būti keliamos palūkanos, o tada, natūralu, pradės brangti ir paskolų administravimas. Klausimas, koks galėtų būti tas kilimas. Priklausys nuo situacijos“, – aiškina ekspertas.

Palūkanų pokyčiai greitai neįvyksta

Kita vertus, pasak A. Antanavičiaus, reikėtų suprasti, kad tokie reiškiniai greitai neįvyksta. Tad palūkanų pokyčiai artimiausius kelerius metus mažai tikėtini. Apie infliaciją ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje dar tik pradedama kalbėti, o priemonių jai sustabdyti yra įvairių, tad centrinės finansų institucijos gali neskubėti imtis kraštutinių priemonių.

„Šiemet tai nėra didelė grėsmė, bet per kelerius metus infliacija gali greitėti ir galime sulaukti palūkanų pasikeitimų, kaip priemonės ją stabdyti. Tokios priemonės vėsintų daug sričių: ir įmonėms galbūt būtų sudėtingiau administruoti paskolas, valstybėms gali tapti sudėtingiau administruoti savo paskolas, žinoma, ir privatiems asmenims, kurie turi būsto paskolas, jeigu yra kintamos palūkanos, – jos gali kilti“, – akcentuoja NT analitikas.

Paskolų palūkanos
Paskolų palūkanos
© Shutterstock

Palūkanų pasikeitimai tikrai vėsintų NT rinką. Jeigu augtų būsto palūkanos, ne visi lietuviai ryžtųsi įsigyti turto, ypač tie, kurie perka nebe pirmą būstą. Taip pat augtų būsto paskolos įmokos tiems, kurie jau turi kreditus, todėl bendras gyventojų išlaidų krepšelis padidėtų galbūt pramogų ar kitų pirkinių sąskaita, tad galimai šiek tiek sumažėtų ir vartojimas. Be to, pasak A. Antanavičiaus, aukštesnės palūkanos galėtų apsunkinti ir juridinių asmenų veiklą.

„Dabartinis scenarijus, ko gero, gali būti daugiau klasikinis. Dažniausiai būna taip, kad yra ekonomikos problemų, kurios pereina į NT rinką, nes žmonės mažiau uždirba, kyla nedarbas, jiems sudėtingiau pirkti NT. Dabar taip nėra – žmonės uždirba, turi santaupų ir jas leidžia NT ar kitiems pirkiniams. Jeigu kils palūkanos, ne visi galės nupirkti būstą: vieniems bus per brangu, kitiems dėl kylančių palūkanų pradės strigti, stoti verslai ir pan. Taigi sudėtingesnė ekonominė aplinka gali lemti stabtelėjimo ženklus ir NT rinkoje, bet tai – tik prielaidos“, – pabrėžia NT analitikas.

Kaistant NT rinkai imta kalbėti apie galimą būsto palūkanų augimą: kada ir kokių pokyčių galime sulaukti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ekonomistas ramina: situacija nėra tokia bloga

Palūkanų pokyčius galėtų sukelti kylanti infliacija, tačiau SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kol kas situacija nėra tokia prasta, kaip apie ją šnekama, ir šiandien dar galime būti ramūs.

„Kuo žmonės labiau apie tai kalba, kuo labiau mes to bijome, tuo labiau mes savo elgesiu rinką kaitiname. Žmonės klausia, kada bus infliacija, kada viskas nuvertės, – matome, kad baimė didėja. Tai irgi lemia didesnį pirkimą. Kita vertus, esant infliacijai, skolintis yra normalu, skola nuvertėja, o turtas dažnu atveju brangsta. Reikia suprasti, kad Lietuvai turėti 2–3 proc. infliaciją, kai darbo užmokestis per metus auga 8 proc., yra normalu ir nepavojinga”, – ramina ekonomistas.

Tačiau T. Povilauskas pripažįsta, kad situacija NT rinkoje verta dėmesio. Vystytojai nespėja pasiūlyti tiek NT, kiek yra norinčių įsigyti, todėl rinka kaista, būsto kainos auga. Bet ekonomistas ir vėl skuba raminti: iki šiol būsto kainos augo lėčiau nei atlyginimai, dabartinė situacija tęsiasi dar neilgai, todėl kol kas nerimauti nereikėtų. Be to, anot ekonomisto, dabartinis NT kainų augimas yra normalus.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir tai, kaip greitai ji keičiasi, konkrečiai pasakyti, kokia ateitis laukia būsto rinkos ir, žinoma, būsto kreditų mokėtojų, pasakyti sunku. Ekonomisto T. Povilausko teigimu, riboti žmonių galimybes imti būsto paskolas šiuo metu priežasčių nėra, nes didžioji dalis gyventojų perka pirmąjį NT arba keičia seną į naują. Tie, kurie perka būstą nuomoti, dažniausiai nesikreipia į bankus dėl paskolų, turtą perka nuosavomis lėšomis. Be abejonės, pasak pašnekovo, nepastebėti NT kainų burbulo ženklų neįmanoma, tačiau yra įvairių priemonių, kurios gali sustabdyti NT rinkos kaitimą, ir tai nebūtinai palūkanų pokyčiai. Kaip ir A. Antanavičius, T. Povilauskas pažymi, kad palūkanų normų pasikeitimai galimi nebent po kelerių metų, kai pasaulyje baigsis koronaviruso krizė ir institucijos imsis kitų sričių. Kita vertus, po kelerių metų palūkanų normos augti gali.

„Kalbėti apie palūkanų pasikeitimus bent jau Europoje per dar kelerius metus yra anksti. Jeigu keisis bazinės palūkanų normos, tai atitinkamai veiktų ir EURIBOR, bet tai dabar sunkiai įsivaizduojama, dabar Europa dar lipa iš pandemijos, kova nėra baigta. Kas bus po 2023, 2024 metų, pasakyti sunku, bet tikimybė, kad palūkanos didės, darosi didesnė. Europos centrinis bankas turi visas priemones, kaip šaldyti rinką, ir nebūtinai per palūkanas, dėl to trumpuoju laikotarpiu nerimauti nereikia. Vėlgi, kai bankai skolina, jie palūkanų šoko scenarijų pateikia klientui, kad klientas galėtų įsivertinti“, – akcentuoja ekonomistas.

Mokesčiai
Mokesčiai
© Shutterstock

Lietuvos bankas: EURIBOR didėjimas iki 0 nedidins paskolos palūkanų

Kokius galimus palūkanų pokyčius Europoje ir JAV pastebi Lietuvos bankas? Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Nora Marija Laurinaitytė sako, kad Europos centrinis bankas ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) atidžiai stebi situaciją NT rinkose. Ypač neraminanti situacija Liuksemburge ir Švedijoje, kur pandemija dar labiau paspartino gyvenamojo NT kainų ir namų ūkių įsiskolinimo augimą, todėl rizika dėl galimos disbalansų korekcijos išaugo.

„Paklausos augimas šiose šalyse pakėlė kainų lygį į istorines aukštumas, nors iki pandemijos pradžios būsto kainos jau ir taip buvo bene labiausiai pervertintos ES. Prie greitesnio gyvenamojo NT kainų augimo prisidėjo ir paspartėjęs būsto kreditavimas. Tai dar labiau didino jau ir taip aukštą gyventojų įsiskolinimą, o sumažėjusios gyventojų pajamos lėmė, kad iki tol mažėjęs namų ūkių pajamų ir skolos santykis per metus padidėjo“, – pabrėžia pašnekovė.

Ekspertė tęsia, kad ESRV skatina nacionalinius centrinius bankus atidžiai stebėti situaciją NT rinkoje, tačiau kol nebus suvaldyta pandeminė situacija, vargu ar šalys imsis žymiai keisti makroprudencines priemones.

„Visgi pandemiją suvaldžius, tose šalyse, kur būsto kainos žymiai atitrūkusios nuo fundamentalių verčių ir kur namų ūkių įsiskolinimas itin aukštas, gali būti griežtinami Atsakingojo skolinimo nuostatai, o tose šalyse veikiantys bankai gali būti prašomi sukaupti papildomų rezervų galimiems nuostoliams būsto rinkos korekcijos atveju padengti“, – komentuoja N. M. Laurinaitytė.

Ekspertė taip pat priduria, kad Lietuvos bankas pastebi išaugusius lietuvių lūkesčius, augantį vartojimą, kaistančią būsto rinką, todėl situacija atidžiai sekama. Kalbant apie palūkanų pasikeitimus, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresniojo ekonomisto Roko Kaminsko teigimu, paskolų palūkanų kintamąją dalį EURIBOR iš esmės lemia ECB (Europos centrinio banko) nustatomos bazinės palūkanų normos (kita dalis – banko marža, kuri sutarties laikotarpiu paprastai nekeičiama). Šiuo metu svarbiausia bazinė palūkanų norma (ECB indėlių galimybių) yra itin žemo lygio, t. y. neigiama, – ties minus 0,5 proc. Tikėtina, kad artimiausiu metu šios palūkanų normos nedidės.

Kaistant NT rinkai imta kalbėti apie galimą būsto palūkanų augimą: kada ir kokių pokyčių galime sulaukti
© DELFI / Kiril Čachovskij

„ECB mano, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol nebus aišku, kad infliacijos perspektyvos prognozuojamu laikotarpiu (šiuo metu iki 2023 m. galo) užtikrintai artėja prie 2 proc. artimo lygio, o grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina. Svarbu paminėti, kad jeigu bankas pagal susitarimą su skolininku, skaičiuodamas jo palūkanų normą, neigiamą EURIBOR prilygina nuliui, tai neigiamo EURIBOR didėjimas iki 0 nedidins paskolos palūkanų normos. Taip yra įforminamos naujos būsto paskolos bei dalis anksčiau suteiktų būsto paskolų“, – pažymi pašnekovas.

Ekspertas nuramina: anot jo, šiuo metu finansų rinkose įkainota, kad ECB indėlių galimybės palūkanų norma galėtų pradėti didėti 2023 m. pirmoje pusėje, o 0 proc. pasiekti – tik 2026 m.
„Lietuvos banko taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai užtikrina, kad maksimalus kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos (pagal visus įsipareigojimus) dydis turės bus ne didesnis kaip 40 proc. asmens tvarių disponuojamųjų mėnesio pajamų. Papildomai kredito įstaiga turi užtikrinti, kad šis dydis sudarytų ne daugiau kaip 50 proc., palūkanų įmokai apskaičiuoti naudojant 5 proc. palūkanų normą, asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis“, – akcentuoja R. Kaminskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
2.7600

Kas antras lietuvis planuoja namų remontą: įvardijo sumas, kurias yra pasiryžę pakloti (7)

Per artimiausius trejus metus namų remontą atlikti planuoja 44 proc. lietuvių, o dar 10 proc....

Kol Lietuvos pajūryje NT šluojamas neadekvačiomis kainomis, Latvijos kurortuose galime rasti tikrų perliukų (160)

Negalėję išvykti į užsienį, lietuviai dar pernai susidomėjo NT Lietuvos pajūryje. Situacija...

Apžvelgė NT kainų pokyčius 3 šalies didmiesčiuose: pasitikrinkite, kiek jos augo jūsų mikrorajone (9)

Šiais metais butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgavo naują pagreitį. Net...

Šie būstai išgyvena tikrą pakilimo laikotarpį: alternatyva neįperkantiems nuosavo namo (70)

Pastaraisiais metais jau ne kartą iš NT ekspertų lūpų girdėjome, kad pandemija atskleidė...

5 dalykai, kuriuos būtina žinoti prieš perkant būstą Lietuvos pajūryje (4)

Po metų praleistų karantine lietuviai itin aktyviai investuoja į nekilnojamą turtą pajūryje....

Top naujienos

Profesorė Žvirblienė įspėjo, kas grėstų, jeigu į Lietuvą atklystų jau Europoje plintanti COVID-19 atmaina (113)

Po Europą pradėjusi plisti indiškoji delta koronaviruso atmaina , dar žinoma kaip B.1.617.2,...

Baltarusių žurnalistė per „interviu“ su Pratasevičiumi atviru tekstu pasakė: netikiu nė vienu žodžiu (6)

Pirmadienį Baltarusijos valdžios surengtoje spaudos konferencijoje netikėtai pasirodė ir...

Seimo vicepirmininkas – susirinkusiems į mitingą: linkiu visiems įkvėpti ramybės ir važiuoti namo reikalavimų įgyvendinti nežada (536)

Antradienį prie Seimo prasidėjo tris dienas truksiantis „Didžiojo Šeimos gynimo maršo“...

„Šeimų maršo“ organizatoriams – nemalonumai: policija pradėjo administracinę teiseną (1)

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariato pareigūnai, įvertinę...

Euro 2020 pilname stadione: Vengrija – Portugalija gyvai (54)

Europos futbolo čempionate startuoja didžiausią intrigą keliančios ir „mirtininkų“ vadinamos...

Savo hobius regione pavertė gaunamomis pajamomis: pasirinko kitokią veiklą nei kiti kaime gyvenantys žmonės (34)

Liepos Julijos džiaugsmas – žirgai, o Jono – parasparniai, štai apie tokius hobius ir darbus,...

Dėl Pravieniškių pareigūnų kaltės verslininkai susikrovė įspūdingą pelną (44)

Pravieniškių pataisos namai neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos...

Latvija atsiveria: karantinuotis ir testuotis nereiks turintiems COVID pažymėjimą (2)

Latvijoje nuo birželio 16 dienos švelninami reikalavimai asmenims, atvykstantiems iš užsienio,...

Karantino laikotarpiu atsiradusį laisvą laiką mokytojas Saulius užpildo šamaniškų būgnų gaminimo terapija

„Balandis – žiauriausias mėnuo, skleidžiąs alyvas virš dykynės“ – ši T. S. Elioto...