Planas vaiduokliui
Dabar ano meto didybės telikę griaučiai, o prieš dešimtmetį užrakintame pastate miesto Savivaldybė nusiteikusi įrengti kelias dešimtis butų ukrainiečiams. Savivaldybių paprašiusiai pateikti, kokios pagalbos joms reikia priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Panevėžys paskaičiavo 600 tūkst. eurų poreikį.
Jei Aukštaitijos sostinę pasiektų tokie pinigai, už juos būtų naujam gyvenimui prikeliamas šiuo metu bendrovei „Panevėžio energija“ priklausantis nenaudojamas trijų aukštų pastatas Senamiesčio gatvėje.
Apgyvendintų kelias dešimtis
Dabartiniame tuščiame šilumininkės pastate kadaise virė gyvenimas: veikė chemijos laboratorija, buvo įrengti būstai įmonės svečiams ir netgi teliūškavo baseinas, kūrenosi pirtis ir garo mėgėjai kaitindavosi saunoje. Dabar Savivaldybė nusiteikusi šiame pastate įrengti 1–2 kambarių maždaug 21 butą. Skaičiuojama, kad atnaujintuose būstuose būtų galima įkurdinti apie 40 gyventojų.
„Šiuo metu pastatas priklauso „Panevėžio energijai“. Jei gautume finansavimą, galėtume svarstyti dėl jo nuosavybės. Gal būtų mažinama Savivaldybės akcijų dalis, gal turtas išperkamas“, – sako T. Jukna.
Anot jo, „Panevėžio energija“ buvo pasirengusi šį jos reikmėms seniai nereikalingą nekilnojamąjį turtą parduoti, tačiau kol kas jos paprašyta tokius planus pristabdyti. Administracijos direktoriaus teigimu, rekonstruoti seną triaukštį pritaikant jį gyventi būtų pigiausia išeitis. Jame pakaktų pakeisti langus, sutvarkyti vidų.
„Panevėžyje vietų, kur galima atlikus paprastąjį remontą gana pigiai įrengti butus, labai mažai belikę. Telieka Savivaldybei arba pirkti butus, kas dabar labai sudėtinga, arba statyti, tačiau dėl reikalavimų naujiems statiniams tokių statybų sąnaudos būtų didelės“, – motyvuoja T. Jukna.
Ieškotų kitų šaltinių Valstybės finansavimo prašanti Savivaldybė argumentuoja, jog tokiuose būstuose galėtų apgyvendinti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Pasak T. Juknos, vėliau, šiems išvykus, suremontuotas pastatas irgi nestovėtų tuščias.
Ateityje patalpas būtų galima versti į socialinius butus arba palikti kaip tarnybinius butus, kuriuose būtų galima apgyvendinti miestui reikalingus specialistus. Jei Panevėžys nesulauktų finansinės paramos tokiai pagalbai ukrainiečiams, T. Juknos teigimu, taškas nebūtų dedamas – ieškoma kitų būdų šilumininkės pastatui rekonstruoti.
„Jei ne vieno, tai kito šaltinio ieškosime. Kadangi rekonstruoti būtų keliskart pigiau, nei naują statyti ir, ko gero, netgi pigiau, nei dabar pirkti butus mieste. Dar jei būtų ką nupirkti, bet ir pasiūlos nėra“, – išeitį iš aklavietės mato T. Jukna.
Statytas buitinėms paslaugoms
Savivaldybės būstams nusižiūrėtasis trijų aukštų, 1062 kv. m pastatas „Panevėžio energijos“ administracijos pašonėje statytas kaip buitinės paskirties ir pradėtas eksploatuoti 1986-aisiais. Trečiame jo aukšte veikė cheminė laboratorija. Joje buvo tiriamas šilumos gamybos reikmėms naudojamas vanduo. Šiuo metu bendrovės moderni cheminė laboratorija veikia kitose patalpose ir joje tiriamas ne tik vanduo, bet ir šilumos gamybai naudojamo biokuro kokybė. Po laboratorija, aukštu žemiau, buvo įrengta 10 bendrabutinių kambarių. Juose vienu metu galėjo gyventi 30 žmonių.
Čia apsistodavo „Panevėžio energijos“ svečiai ar į komandiruotes atvykę darbuotojai. Šiems Panevėžyje kartais tekdavo apsistoti ilgokai. Kartais šilumos katilo remontas trukdavo mėnesį ar ilgiau.
Turėjo ir pirtį, ir baseiną
O pirmame aukšte veikė gamyklos savotiškas pasididžiavimas – sveikatingumo kompleksas. Sovietiniais laikais tokį turėti buvo visų didesnių įmonių prestižo reikalas. Šiame komplekse lankytojai kaitindavosi saunoje, perdavosi pirtyje, maudydavosi baseine, švęsdavo pobūvių salėje. Pirmame aukšte taip pat veikė medicinos punktas, o rūsyje po visu pastatu įrengta didžiulė slėptuvė su atskiru įėjimu, kokias turėjo dauguma didžiųjų gamyklų. Iš sveikatingumo komplekso patalpų durys veda į priestatą, kuriame sovietmečiu įrengta didžiulė, aukštomis lubomis sporto salė. Buvusios sovietinės didybės seniai nebelikę.
Šiuo metu šilumininkė skaičiuoja turinti 418 darbuotojų, o, tarkim, 1996 m. joje dirbo 1108. Įmonės atstovės ryšiams su visuomene Daivos Paulauskienės teigimu, ir pastatas su buvusiu ištaigingu sveikatingumo kompleksu stovi tuščias, visiškai nebenaudojamas nuo 2012-ųjų. Gyvybę išlaikė tik sporto salė. Ją „Panevėžio energija“ išnuomojusi sportininkams. Bendrovės internetinėje svetainėje skelbiama, jog išnuomojamas arba parduodamas ir visas buvęs buitinis pastatas. Įmonė nurodo, kad nuomos arba pardavimo kaina būtų sutartinė. Tačiau nuomininkas sovietinės statybos pastate turėtų įsikurti ne trumpiau nei trejiems metams.
