Graibstomi gerai išplanuoti būstai
Vienas pagrindinių skandinavų statybos principų – būstas statomas ir įrengiamas taip, kad praėjus kiek laiko nereikėtų taisyti, perdaryti, remontuoti ir už visa tai vėl mokėti pinigų. Taip pat ilgą tamsųjį paros metą turintiems išgyventi skandinavams svarbu ne tik tai, kad į namus sklistų kuo daugiau šviesos ir šilumos, bet ir būsto patvarumas, geros eksploatacinės savybės, pavyzdžiui, tinkamas erdvių išplanavimas, rašoma pranešime spaudai.
„Vyrauja tendencija, kad būstų plotas mažėja ir į 34 kv. m gali puikiai sutilpti miegamasis ir svetainės zona su virtuve. Ne tik pačiam savininkui yra patogiau gyventi taip išplanuotame būste, bet ir jį išnuomoti ar parduoti bus kur kas paprasčiau“, – neabejoja T. Grižas.
NT konsultantas sako, kad kasdienėje darbo praktikoje tikrai susiduria su 35 ar 50 kv. m būstais, kuriuose yra 10 ar 12 kv. m neišnaudotos erdvės. Pasak T. Grižo, pirkti tokį būstą rizikinga, nes išnuomoti ar parduoti jį bus gerokai sunkiau.
„Tokiais atvejais klientams rekomenduoju kreiptis į profesionalus, kurie patars, kaip keisti išplanavimą ir išnaudoti erdvę. Bet kokiu atveju prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą patarčiau gerai pagalvoti, kad įsigyto būsto išplanavimas sutaptų su būsimų namų vizija“, – atkreipia dėmesį T. Grižas.
Skandinaviški sprendimai patrauklūs ir lietuviams
Patirties trumpalaikės nuomos sektoriuje turintis T. Grižas pasakoja, kad vienas esminių ir kartais net lemiamų faktorių, dėl kurio žmonės apsisprendžia nuomotis būstą, – įrengimas. Jei lygintume prabangius klasikinius butus su moderniai įrengtais loftais ir skandinaviškos stilistikos būstais, tai pirmautų du pastarieji.
„Skandinaviškai stilistikai nesvetimas dėmesys jaukumą kuriančioms detalėms, tačiau kartu išlaikomas ir minimalizmas. Teikiamas dėmesys spalvoms, medžiagoms, net tekstūroms, pavyzdžiui, baldų paviršiams. Manau, tokie iš pažiūros maži dalykai ilgalaikėje perspektyvoje daro įtaką gyvenimo komfortui, taip pat atsiperka kaip investicija. Butas su kokybiškomis medžiagomis, tikėtina, bus nuomojamas už didesnę kainą ir bus patrauklesnis būsimiems jo gyventojams“, – sako specialistas.
Nekilnojamojo turto vystytojai taip pat atsižvelgia į tai, kad skandinaviška estetika vis labiau prigyja lietuvių namuose. Architekto Antano Dagelio teigimu, tai šiaurės šalių architektūrai būdingas bruožas, prigyjantis ten, kur stokojama natūralios dienos šviesos. Be to, 6 kamerų plastikiniai langai su dvigubo stiklo paketais atitinka A+ klasės pastato energinį naudingumą ir užtikrina ekonomišką išlaikymą.
Kuria harmoningus namus
Kurdamas Vilniaus Naujamiesčio rajone įsikūrusius „Birželio namus“ architektas A. Dagelis įpynė ir daugiau Skandinavijai būdingų architektūros bruožų. Pavyzdžiui, namų ansamblio stengtasi neperkrauti detalėmis, o architektūrą projektuoti pasitelkiant klasikines priemones, tokias kaip langų ir balkonų ritmas, proporcijų derinimas.
„Manau, kad statiniuose išgautas formos ir ritmo santykis padeda išlaikyti aiškiai suvokiamą fasadų kompoziciją. Visa tai kuria darnią visumą, kuri patraukia akį. Lietuvoje vis dar neretai žiūrima tik į vidinę, planinę, namo struktūrą, o išorė, fasadai, būna tiesiog tokie, kokie išėjo. Visgi ryškėja tendencija, kad dermei ir harmoningos aplinkos sukūrimui skiriama vis daugiau dėmesio“, – pažymi A. Dagelis.
Skandinaviška būstų stilistika Lietuvoje prigyja ne tik dėl to, kad klimatas tose šalyse ar gyvenimo būdas mums gan artimas. Greitai priprantame prie šiame regione paplitusių spalvų, formų ir kuriamos harmonijos. Ne mažiau svarbu ir tai, kad skandinavų statybos, architektūros ir dizaino patirtis remiasi ilgaamžiškumu ir patikimumu, o tai turbūt esminės priežastys, lemiančios apsisprendimą išsinuomoti arba pirkti tokį būstą.
