Ką išduoda vietos istorija?

Ji pasakoja, kad besidomintys teritorijos istorija sužinos daug naudingos informacijos apie savo būsimo gyvenimo kokybę. „Visi žino, kad ten, kur dabar loftas, buvo gamykla. Bet svarbu žinoti ir tai, kas joje buvo gaminama, kokios medžiagos naudotos“, – pabrėžia M. Kuzminskaitė.

Teritorijų ir pastatų tyrimus atliekančios bendrovės „DGE Baltic Soil and Environment“ vadovas Gediminas Čyžius sako, kad labiausiai rūpintis taršos panaikinimu turėtų loftus kurdinantys buvusiuose metalo apdirbimo, galvanikos cechuose, vietose, kuriose buvo dirbama su naftos produktais, tokiose kaip garažai, kuro degalinės, elektronikos ir karo pramonės teritorijose. „Mažiausiai taršos būna iš maisto pramonės objektų, tačiau ir juose atliekami tyrimai ir, jei randama bent kiek taršių medžiagų likučių, jie šalinami“, – pasakojo G. Čyžius.

Jis siūlo kartais renkantis gyvenamąją vietą pasigilinti ir į senesnius istorijos sluoksnius. „Jūs nustebsite, bet darydami dirvos užterštumo tyrimus matome, kad vieni labiausiai užterštų rajonų Vilniuje yra Žvėrynas ir Šnipiškės, nors ten pramonės niekada nebuvo. Tačiau gyventojai savo sklypuose degindavo atliekas, todėl pelenai, sukoncentravę sunkiuosius metalus ir kitas daleles, liko dirvožemyje. Tai pakankamai pavojinga žmonėms, kurie vis dar augina daržoves savo kiemuose, ir vaikams, žaidžiantiems ant žemės“, – dalijasi ekspertas.

Jis pasakojo, kad Naujamiestyje daugelyje vietų užteršta sunkiaisiais metalais, ten nuo bendro gamyklų fono gali būti padidėjusi daugelio metalų koncentracija. „Senamiestyje daugelis vietų užterštos gyvsidabriu, nes iki XX amžiaus jis buvo plačiai naudojamas medicinos, juvelyrikos ir kitais tikslais“, – kalba G. Čyžius. Todėl jis siūlo pasidomėti, kas tiksliai buvo pastate arba plote, kuriame renkatės būstą.

loftas

Ar pastate padaryti tyrimai?

M. Kuzminskaitė priduria, kad loftai ar kūrybinės dirbtuvės dažniausiai įsikuria anksčiau gamybai naudotose patalpose. Todėl plėtotojo verta klausti, ar jis užsakė pastato konstrukcijų ir apdailos medžiagų tyrimus – nes juose gali būti, sakykime, staklėms naudotų tepalų likučių ir kitų medžiagų.

„Kai prieš 20 metų pradėjau dirbti taršos tyrimų srityje, tuo klausimu žmonės nesidomėjo. Daugelis net ir prestižinių kvartalų buvo pastatyta be reikiamų tyrimų. Bet šiandien taip nebedaroma, paprastai visi didieji plėtotojai, kad ir kokie būtų taupūs, užsako tyrimus, net kai šie nėra privalomi“, – pasakoja taršos ekspertas. Jis sako, kad net ir labai menka, sakykime, naftos produktų likučių – angliavandenilių – koncentracija gali pabloginti gyvenimo kokybę. „Gali būti, kad po saulėtos dienos grįžę į kambarį jausite degalinės kvapą. Todėl pastato konstrukcijose, esančiose patalpų viduje, mūsų nuomone, naftos produktų neturi būti visiškai“, – priduria G. Čyžius.

Kas daryta su tyrimų rezultatais?

M. Kuzminskaitė dėsto, kad plėtotojai turėtų atlikti bendrus tyrimus, tuomet, jei nustatyta tarša, konkrečius – išsiaiškinti, kur ir koks užterštumas galimai yra, tuomet jį panaikinti (sakykime, jei pastato autentiškose detalėse galėjo būti toksiškų likučių, tas detales pašalinti ir pakeisti naujomis), po to atlikti kontrolinius tyrimus, patvirtinančius, kad taršos iš tiesų nebėra.

Koks teritorijos tvarkymo planas?

Pašnekovė sako, kad tiek pat, kiek istorija, loftų pirkėjams turėtų rūpėti ir teritorijos ateitis. „Jei apžiūrinėjate loftą – nors ir pradžiai tik interneto svetainėje – nespręskite apie jį iš vizualizacijų. Klauskite plėtotojo, ar parengtas teritorijos tvarkymo planas ir kaip ji atrodys po konversijos“, – pataria M. Kuzminskaitė. Anot jos, tai padės išsiaiškinti, ar pakaks vietos žaliosioms zonoms, kitoms bendroms erdvėms, kurios nulems gyvenimo kokybę.

loftas

Kurlink augs kaimynystė?

Loftai jaunajai pirkėjų kartai labai patinka dėl to, kad juos perkant galima gauti ekonominės naudos: jie kuriasi dar iki galo neišplėtotose teritorijose, kurių vertę plika akimi bus galima pamatyti tik po kelių metų, todėl pradžioje kaina būna labai patraukli. „Todėl vertindamas savo pirkinio naudą žmogus turėtų sugebėti pamatyti ateitį ir prognozuoti, kas su ta vieta darysis toliau“, – priduria M. Kuzminskaitė.

Ji siūlo pasidomėti savivaldybės tvirtinamu miesto detaliuoju planu, paskaityti miesto valdžios skelbtas naujienas apie konkretų rajoną ar teritoriją, paieškoti, kas kursis kaimynystėje, ar joje bus biurų, naujų statinių, ar numatomos tvarkyti viešosios erdvės. „Išsiaiškinus šiuos klausimus, galima pasirinkti loftą, kuris taps vertinga ilgalaike investicija – arba į žmogaus gyvenimo kokybę, arba į ilgai naudoti planuojamą antrą būstą nuomai ar pardavimui vėliau, kai dar labiau išaugs teritorijos patrauklumas, o su juo – ir kaina“, – apibendrino M. Kuzminskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)