Brangus nebūtinai prabangus
Pastaruosius kelerius metus augo ir ekonominio, ir vidutinio, ir prestižinio NT paklausa. Prestižinis, arba prabangus, turtas išsiskiria tuo, kad jo pasiūla labai ribota ir tokio turto pirkėjai sutinka mokėti bet kokią kainą už išskirtinį objektą. Tiesa, kaip Delfi TV laidoje „Keturios sienos“ sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, brangus būstas nebūtinai atitinka prabangaus būsto standartus.
„Pirmiausia, prabanga yra išskirtinumas, vieta, kurioje tas prabangus turtas yra, nes brangiausias ir prabangiausias turtas pasaulyje yra arba sostinėse, didmiesčiuose, arba labai išskirtinėse vietose, pavyzdžiui, miško apsuptyje, prie jūros, vandenyno su nepakartojamu vaizdu. Kitaip tariant, ten, kur pastatyti antrą tokį objektą būtų labai brangu, sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Tuomet reikia kalbėti apie įrengimo kokybę, išmanumą ir tvarumą. Tvarumas, žalumas, išskirtiniai sprendimai gaunant šilumos energiją, elektros energiją“, – aiškina M. Statulevičius.
Pašnekovas sako, kad vietos veiksnys, kalbant apie prabangaus turto segmentą, yra labai svarbus. Ir vieta čia – nebūtinai tik miesto centras, daugiau kalbama apie unikalią vietovę, teritoriją.
„Išskirtinė vieta reikalinga prabangiam turtui, nes puikiai įrengtas, labai geromis medžiagomis, turintis daug parkavimo vietų, taupus, gražus turtas vieną vertę turi centre, kitą – priemiestyje ar netgi kitame mieste. Jis negalės būti vertinamas kaip prabangus ir išskirtinis, kai kitas žmogus tokį patį galės pasistatyti gana nesudėtingai. Tad vietos veiksnys – projektai su vaizdu į jūrą, marias ar pan. – yra viena iš dedamųjų, bet dar nereiškia, kad visame Senamiestyje, istorinėje miesto dalyje, esantis turtas yra prabangus“, – pažymi NT ekspertas.
Norėdamas pateikti konkrečių prabangaus turto pavyzdžių, M. Statulevičius siūlo prisiminti, kur pastaruoju metu buvo parduoti brangiausi apartamentai.
Kalbat apie Vilnių, per pastaruosius kelerius metus brangiausi butai buvo parduoti Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne, namai – Valakampiuose, tam tikri objektai, esantys prie artimiausių ežerų. Taigi matome, kad toks NT yra išties išskirtinėse vietose“, – pažymi pašnekovas.
Ilgai ir sunkiai vystomi projektai
Dar vienas prabangaus, arba kitaip – prestižinio, turto bruožas yra objekto sudėtingumas ir laikotarpis, per kiek laiko parengiamas ir išvystomas projektas. 26 metus NT rinkoje dirbančios bendrovės „Inreal“ direktorius Gediminas Pruskus sako, kad paprastai prestižinio segmento projektai yra sudėtingi ir reikalaujantys ne tik architektūrinių, bet ir teisinių žinių.
„Istoriškai taip susiklostė, kad mes visuomet dirbame su sudėtingesniais projektais, tai yra mūsų kompetencijos sritis. Mes turime ir teisinių, ir teritorijų planavimo žinių, jos mums visuomet leido plėtoti tokius projektus, kurie kitiems vystytojams galbūt atrodė per daug sudėtingi“, – teigia pašnekovas.
NT vystytojas pasakoja, kad darbą prestižinio turto segmente pradėjo nuo projektų Vilniaus Senamiestyje, vėliau keliai nuvedė ir Kuršių neriją, Neringą. Tačiau, pasak G. Pruskaus, projektai Vakarų Lietuvoje reikalauja daugiau pastangų, tenka susidurti su administracinėmis kliūtimis.
„Neringoje išvystėme apie 10 projektų. Žinoma, atsiranda kliūčių, bet Kuršių nerijoje, kad kaip būtų, per 10 metų mes išsikovojome lyderio poziciją ir ten esame turbūt didžiausias vystytojas. Šios teritorijos labai jautrios, čia daug institucijų, kurios turi susiderinti savo požiūrius, su jomis nėra lengva. Pačių projektų vystymas užtrunka 2–3 kartus ilgiau nei kur nors Baltupiuose ar Pilaitėje. Tiesiog ne kiekviena įmonė gali sau leisti tokį ilgą laikotarpį vystyti, ir dar atsiranda įvairių rizikų, tad tas projektas gali dėl kokių nors detalių, skundų stabtelėti“, – akcentuoja pašnekovas.
Dėl sudėtingesnių procedūrų, išskirtinių projektinių sprendimų prestižinės klasės objektų statybos užtrunka. Be to, Lietuvoje nėra tiek daug unikalių, išskirtinių vietų, kur išvystytas turtas būtų toks vienintelis, todėl, G. Pruskaus teigimu, šitokio turto pasiūla yra mažesnė.
„Tokius projektus įgyvendinti ir kad jie būtų komerciškai sėkmingi yra gana sudėtinga. Kalbant apie Kuršių neriją, Senamiestį, labai svarbus dalykas, kad pati pasiūla iš principo yra ribota. Jeigu kalbame apie Kuršių neriją, matome, kad projektų bus vis mažiau, jie išparduodami vis greičiau. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus mums reikėjo 18 mėnesių parduoti visą projektą, o dabar paskutinį projektą pardavėme per tris mėnesius, ir jis buvo vienas didžiausių iš mūsų vystomų. Tai reiškia, kad paklausa labai didelė, ir atsiranda suvokimas, jog pasiūla tik mažės, labai tikėtina, kad net kokybė mažės“, – pažymi G. Pruskus.
Išperkami dar nepaviešinus projekto
Apie prabangaus NT pasiūlos sumažėjimą kalba ir LNTPA prezidentas M. Statulevičius. Tiesa, jis pabrėžia, kad tokio turto dalis rinkoje ir taip buvo labai nedidelė – svyravo nuo 5 iki 15 proc., o pastaruoju metu jo gali būti ir mažiau, nes vos tik projektas pasirodo rinkoje, jis iškart išperkamas.
„Tokie projektai pasirodo ne dažnai, jaučiamas jų trūkumas, badas, žmonės pasiilgę tokio turto, nori gyventi miesto centre, dėl to tokio turto objektai neretai parduodami dar iki kol patenka į portalus. Jie parduodami tiesiog iš lūpų į lūpas arba jau yra sąrašas asmenų, kurie įmonėms siunčia užklausas dėl tokio turto pirkimo, kai tik jo atsiras. Vėlgi, tokio turto pasiūla negali būti greita, nes dirbama ypatingose teritorijose ypatingomis sąlygomis. Neretai tai būna kultūros paveldo išskirtinė architektūra ir kiti veiksniai“, – pažymi M. Statulevičius.
Beje, ne tik Lietuvoje jaučiamas išaugęs prestižinio turto poreikis. Pašnekovas sako, kad itin didelė išskirtinių objektų paklausa jaučiama Azijos šalyse, ypač Kinijoje. G. Pruskus priduria, kad populiaru įsigyti prabangų būstą tapo ne tik dėl to, jog pagerėjo gyventojų finansinė situacija, bet ir dėl ribotų galimybių pasiekti savo turtą pietų šalyse.
„Koronaviruso situacija lėmė, kad žmonės, kurie turėjo būstus kur nors Europoje, nori NT ir Lietuvoje. Ir tai sudarė nemažą dalį žmonių, ieškančių prabangaus turto mūsų pajūryje. Kita tendencija – žmonių, galinčių įpirkti prabangų turtą, daugėja, o paties turto paklausa iš esmės neauga, ir tų išskirtinių vietų skaičius ribotas, pasiūla neauga taip greitai. Šitaip bus visada, nes juk visame pasaulyje yra taip, kad įsigyti ką nors ypatingo reikia pastangų, ir tai, jog galėjai tą turtą įsigyti, jau rodo tavo statusą“, – pabrėžia G. Pruskus.
G. Pruskaus teigimu, vien kaina šiandien jau nereiškia prabangos. Kylant NT kainoms, keičiasi ir ekonominės, vidutinės bei prestižinės klasių būstų kainos, pavyzdžiui, vidutinės klasės būstai kai kuriais atvejais jau kainuoja tiek, kiek prieš kelerius metus kainavo prestižinės klasės turtas.
„Prieš metus prabangaus turto kaina buvo 5000 Eur/kv. m, o dabar tai yra vidutinio buto Senamiestyje kaina, ir jis neturi nei ypatingo vaizdo pro langą, nei šiaip kuo nors yra išskirtinis. Prabangaus būsto mes net negalime lyginti pagal kainas. Mes klausėme savo analitikų, kaip keičiasi prabangaus turto kainų tendencijos metai iš metų, tačiau negalima palyginti, nes kainos taip greitai kinta, kad jos tikrai nebus prabangaus turto pagrindinis požymis“, – paaiškina G. Pruskus.
Be to, pašnekovo teigimu, šiandien brangiausias turtas parduodamas greičiausiai, be jokių derybų. Anot G. Pruskaus, jeigu šiuo metu pasaulio elitas pradėtų ieškoti prestižinio būsto Lietuvoje, būtų sunku rasti ne tik skelbimuose, bet ir per tarpininkus. Tačiau M. Statulevičius įsitikinęs, kad galimybių yra.
„Manau, turėtume ką pasiūlyti. Tik reikia paklausti, kuo mes esame išskirtiniai, kad užsienio elitas čia pirktų tokį turtą. Lietuva turi saugią aplinką, švarų orą, vandenį, gerą susisiekimą, keturis metų laikus, ir tokie dalykai svarbūs prabangaus turto valdytojams“, – pabrėžia pašnekovas.
Daugiau apie prabangaus turto pasiūlą ir paklausą žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.
