R. Pavarienė sako, kad vis dar būna atvejų, kai įsigiję namus pirkėjai su džiaugsmu laukia raktų ir jau planuoja įkurtuves, tačiau iš senųjų savininkų sulaukia itin nemalonaus akibrokšto. Pravėrę tik įsigyto buto ar namo duris randa tikrąja to žodžio prasme nusiaubtą būstą: nukabintus šviestuvus, išmontuotus praustuvus, klozetą, viryklę ar net išluptą elektros instaliaciją – kištukinius lizdus ir jungiklius. Skamba kaip dvidešimties metų senumo istorijos? Deja, NT ekspertės teigimu, net ir šiandien tokių ir panašių kurioziškų situacijų vis dar pasitaiko. Ir tai tikrai ne NT brokerių sugalvoti pokštai, o tikras galvos skausmas tiek patiems brokeriams, tiek naujiesiems šeimininkams.

R. Pavarienė sako, kad ir jai pačiai teko susidurti su panašia situacija visiškai neseniai, pardavus butą pirmame aukšte su nedideliu apželdintu kiemeliu. Būsto pardavėjai atrodė labai padorūs, išsilavinę. Tačiau po pardavimo sandorio, neįspėję pirkėjų, iš kiemelio išsikasė visus dekoratyvinius augalus, gėles, vijoklius.

„Dar per apžiūrą būsto pardavėjai perspėjo pirkėjus, kad lauko baldus gali parduoti už papildomą mokestį, tačiau apie augalus pirkėjai neklausė, tiesą sakant, niekam nekilo mintis atskirai aptarti kiekvieną vijoklį. Paprastai vadovaujamasi taisykle – kas įmontuota ar įkasta yra neliečiama. Žinoma, finansinė žala pirkėjams – nedidelė, bet nuotaika sugadinta, nes dekoratyviniais augalais apželdinto jaukaus kiemelio, kuris ir lėmė sprendimą pirkti šį butą, neliko. Iškasus augalus atsidengė pigi tvora“, – sako R. Pavarienė.

Rasa Pavarienė

NT ekspertė tęsia, kad dabar jau tapo norma prieš sudarant būsto pirkimo ir pardavimo sandorį aptarti, kas dengia notaro išlaidas, tačiau būste esančių daiktų – baldų, buitinės technikos, sietynų, įmontuojamų dulkių siurblių ir kitų gerovę kuriančių daiktų – aptarimas vis dar yra nemaloni ir abiem pusėms įtampą kelianti tema.

Kas pritvirtinta, tas turi likti

R. Pavarienės teigimu, žmonės dažnai klausia, ką turėtų palikti bute, name ar sodyboje, jei pirkėjui būstas buvo rodomas su baldais, interjero detalėmis, paveikslais. Vieno visiems atvejams tinkamo atsakymo nėra.

„Savo praktikoje taikau tokią taisyklę: „Kas pritvirtinta, tas turi likti.“ Pardavėjas turėtų palikti individualiai gamintus virtuvės baldus, spintas, žinoma, duris, integruotą buitinę techniką. Visada pardavėjui rekomenduoju palikti šviestuvus, o jei jie itin brangūs (antikvariniai, paveldėti), pakeisti kitais, paprastesniais, ne tokiais brangiais. Svarbiausia – nepalikti buto be šviesos arba su lempute. Į naujus namus atėję pirkėjai neturėtų šviestis telefonu, kad galėtų pamatyti, ką įsigijo“, – pabrėžia NT ekspertė.

Jei pirkėjas pageidauja tuščio buto, tokį pardavėjas ir turi palikti

Žinoma būna atvejų, kai pirkėjas nori visiškai tuščio, švaraus buto. Ypač tuomet, kai pardavinėjami senos statybos butai ar namai, kuriuose gyveno senjorai. Dažnu atveju tokie namai būna apleisti, juose prikaupta senų, menkaverčių daiktų. O ir baldai jau būna pasenę, nusidėvėję, dažnai įsigėrę vaistų arba nevėdinamų patalpų kvapo.

„Tuomet, bendru sutarimu, pardavėjas turi išvalyti patalpas ir jas palikti tuščias. Geriausia, jei abi šalys iš anksto sutaria, kieno sąskaita tai bus padaryta, jei pardavėjas neturi tam galimybių, pavyzdžiui, kai iš užsienio trumpam grįžę asmenys parduoda neseniai mirusių tėvų, senelių ar giminaičių namus. Kartais jiems būna emociškai sunku valyti namus, kuriuose augo, o kartais tiesiog neturi nei laiko, nei noro“, – sako NT ekspertė.

Butaforinis namų jaukumas

R. Pavarienė sako, kad šiais socialinių tinklų laikais, kai viską lemia vaizdas, dažnai būsto savininkai, siekdami kuo greičiau ir sėkmingiau parduoti nekilnojamąjį turtą, padedami NT brokerių kuria dirbtinį, butaforinį namų jaukumą.

„Ką tai reiškia ir kaip tai daroma? Parduodamas namas ar butas dekoruojamas įvairiomis namų jaukumą kuriančiomis interjero detalėmis. Pavyzdžiui, sofos papuošiamos jaukiomis dekoratyvinėmis pagalvėlėmis, pastatomos įspūdingos vazos su gėlėmis, gyvų kambarinių augalų vazonai, tiesiami jaukūs kilimai. Su šiomis detalėmis namų nuotraukos atrodo daug patraukliau nei plikos sienos.

Aš ir pati ne kartą esu pasinaudojusi šia trumpalaike namų dekoravimo paslauga – dekoracijos laikomos tol, kol namai fotografuojami, kartais visa tai lieka ir apžiūrų metu, kol namai parduodami. Būna atvejų, kai klientas paprašo tokio buto, koks jis yra skelbimo nuotraukose ir apžiūrų metu. Tokiu atveju siūloma visas dekoro detales įsigyti už papildomą mokestį“, – pabrėžia NT ekspertė.

Jos teigimu, specialus namų dekoravimas padeda pritraukti klientų, ypač tai aktualu jauniems, prie socialinių tinklų paveiksliukų pripratusiems žmonėms. Antrinėje rinkoje, kai būstas jau gyventas, jo vizualizacija ypač svarbi. R. Pavarienė sako pastebėjusi, kad šiuolaikinei kartai jaukumas svarbiau už tokius kriterijus kaip būsto planas ar automobilio stovėjimo vieta. Dekoruojant namus sukuriamas šiuolaikiškų svajonių namų vaizdas. Parenkamos atskiros, šiuo metu itin madingos detalės, dažnai pastebimos jaukių namų nuotraukose instragramo ar pinteresto platformose.

„Tikrai ne kartą yra pasitaikę, kai pirkėjai, atvykę į būsto apžiūrą, daugiau dėmesio skyrė baldams nei pačiam būstui, sakydami, kad jų sprendimą nulemtų tai, jei pardavėjas paliktų baldus. Tokiais atvejais, jei savininkai nelinkę baldų palikti, sakome, kad ne baldus, o namus parduodame“, – sako NT ekspertė.

Svarbiausia, kad abiejų pusių lūkesčiai būtų pateisinti

Situacijose, kurių įstatymas nereguliuoja, pavyzdžiui, kas privalo likti parduodamame būste, o kas ne, R. Pavarienė pataria iš anksto abiem pusėms susitarti ir laikytis bendrųjų etikos normų. Net ir profesionaliausias NT brokeris neaprašys kiekvieno kištukinio lizdo, grindjuostės ar maišytuvo, tad geriausia vadovautis bendrąja taisykle: kaip aš pats norėčiau rasti namus, jei juos įsigyčiau.

„Mes, NT brokeriai, šį procesą dažnai kontroliuojame, rekomenduojame generalinį valymą, pasirūpiname sutikimo gėrimais, saldainiais, gėlėmis, nes norime, kad pravėrus bet kurių namų duris būtų malonu ir jauku, kad norėtųsi ne tik į juos grįžti, bet ir juose gyventi. Ne paslaptis, didžiąją dalį žmonių sprendimų lemia ne racionalus protas ir logika, o emocijos, jausmas – patinka nepatinka, jauku ar nejauku“, – sako R. Pavarienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Susiję straipsniai
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės