aA
Kiekvienas miestas yra unikalus ir išsiskiria savita augimo dinamika bei tendencijomis. Vilnius, kaip ir daugelis sostinių, plėsdamasis susiduria su tam tikrais iššūkiais, tačiau kartu atsiveria naujoms galimybėms. Ekspertai pažymi, kad pastaruoju metu Vilniuje išryškėja naujos gyventojų traukos teritorijos. Kaip šie procesai gali pakeisti miesto veidą ir kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas?
Ekspertai nusprendė, kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas: dabar plėtrą vykdo ne ten, kur reikia
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasigenda nuoseklumo

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros docentas Linas Naujokaitis vertindamas sostinės plėtrą kaip pagrindinę tendenciją išskiria pastaruoju metu stebimą teritorijų plėtros decentralizaciją. Toks procesas gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų aspektų, tačiau, pašnekovo įsitikinimu, Vilniaus atveju tai reiškia, kad teritorijos dažnai plėtojamos fragmentiškai. Dėl to išblaškomos investicijos ir prarandamos galimybės tam tikras miesto vietas vystyti kompaktiškai, kompleksiškai ir koncentruotai, rašoma pranešime spaudai.

„Ši tendencija ypač ryški žvelgiant į naująjį miesto centrą dešiniojoje Neries krantinėje. Vietoje tolimesnio šios vietos augimo, centro plėtra persikelia tolyn į Karoliniškių kalvų pašlaitę, prie Ukmergės gatvės, plinta į kitas labiau periferines teritorijas. Tokiu būdu dingsta miesto išbaigtumas, plėtra tampa išsisklaidžiusi ir sunkiai valdoma“, – sako L. Naujokaitis.

Vilniaus rajonai
Vilniaus rajonai
© DELFI / Andrius Ufartas

Galimybės kurtis naujiems centrams

Kartu architektūros ir urbanistikos ekspertas mato didelį tam tikrų centrinės miesto dalies teritorijų potencialą, kurį svarbu išnaudoti. Kai kurios šių teritorijų, L. Naujokaičio įsitikinimu, atveria nemažai galimybių ir turėtų būti kompleksiškai vystomos, galbūt atsižvelgiant ir į kitų miestų gerąsias praktikas.

„Yra daug Europos miestų pavyzdžių, kuomet koncentruotai vystomos miesto centrų teritorijos, kuriose telkiasi miesto gyvenimas. Štai Hamburge atsvara istoriniam miesto centrui tapo senojo uosto erdvėse išplėtotas HafenCity kvartalas su muziejais, koncertų salėmis, kavinėmis, viešbučiais ir gyvenamais namais. Tai vienas sėkmingiausių teritorijų atgaivinimo ir plėtros projektų Europoje. Tačiau norint įgyvendinti panašius projektus reikalinga nuosekli ir kompleksiška plėtra, sutelkiant investicijas į konkrečią teritoriją. Vilniuje tuo metu matome, kad plėtrai trūksta kryptingumo ir koncentruotumo“, – sako L. Naujokaitis.

Svarbu į centrą sugrąžinti gyventojus

Kita ryški ir skatintina tendencija Vilniuje, anot urbanistikos eksperto, yra gyventojų sugrąžinimas į miesto centrą. L. Naujokaičio teigimu, norint, kad sostinės centras būtų gyvybingas, būtina kurti galimybes žmonėms gyventi centrinėje miesto dalyje. Todėl būtina skatinti ir kurti daugiafunkcines struktūras, sudarant reikiamas kokybiškas sąlygas žmonėms gyventi, dirbti, ilsėtis ir tenkinti kitus socialinius bei kultūrinius poreikius.

Ekspertai nusprendė, kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas: dabar plėtrą vykdo ne ten, kur reikia
© DELFI / Andrius Ufartas

„Miestiečiams tikrai atėjo laikas iš pakraščių, priemiesčių grįžti į miesto centrą. Tai turėtų būti skatinama įvairiomis priemonėmis. Šios tendencijos yra stebimo visame pasaulyje ir neturėtų aplenkti mūsų miestų. Kai miesto centras yra apgyvendintas, tuomet jame gali organiškai vystytis ir paslaugų infrastruktūra, atsiranda daugiau įvairovės, miestui suteikiama naujų ekonominių ir socialinių impulsų“, – sako L. Naujokaitis.

Keičiasi požiūris į būstą

Šiai minčiai pritaria ir darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. Jo teigimu, didžiųjų miestų gyventojai vis labiau yra linkę atsigręžti į miesto centrą ir nori gyventi jusdami miesto pulsą, galėdami lengvai pasiekti jo kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

„Gyventojų sugrįžimas į miesto centrą tikrai vyksta, tačiau tam, kad šie procesai būtų aktyvesni, reikia sukurti žmonėms komfortiškas sąlygas gyventi miesto širdyje ar šalia jos. Tam reikalingas naujas požiūris, kuomet būstas ir jo aplinka suvokiami kaip darni visuma. Pavyzdžiui, vystant gyvenamojo būsto projektus būtina nepamiršti, kad net ir gyvenant miesto centre žmonėms reikalingas privatumas, poilsio bei rekreacinės erdvės“, – sako K. Vanagas.

Skirtis tarp namų ir miesto nyksta

Anot K. Vanago, šiandien gyventojai itin vertina galimybę darbą, pramogas, įvairias įstaigas, kultūros renginius pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, todėl namai centre ar arti jo tampa vis patrauklesni. Be to, ir pati namų sąvoka prasiplečia. Ji gali apimti ir šalia esantį pamėgtą skverelį, parką, kavinę ar krautuvėlę, į kurią kasdien užsukama.

„Šie centro suteikiami privalumai pritraukia žmones net ir į tas teritorijas, kurios galbūt buvo primirštos. Tokiu būdu šios teritorijos atgyja, jose ima formuotis nauji centrai, tam tikri miesto sutankėjimai. Panašiu principu užsienyje formuojasi skirtingų rajonų pagrindinės gatvės (angl. high street), kurios tampa gyventojų traukos vietomis – jose įsikuria kavinės, restoranai, kitos įstaigos.

Ekspertai nusprendė, kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas: dabar plėtrą vykdo ne ten, kur reikia
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip miesto centre išsikristalizuoja mažesni centrai, kurie miestą daro įvairesnį. Šie procesai Vilniuje jau yra matomi Lukiškių aikštės bei Tauro kalno prieigose, kur ir mūsų įmonė kuria naują gyvenamąją erdvę „Matau Vilnių“. Pramoninių ir gamybinių teritorijų konversija Vilniaus mieste yra dažnas reiškinys. Įdomu stebėti ir patiems jose dalyvauti, sukuriant galimybę mieste gyventi oriai“, – sako K. Vanagas.

Privalumai – įvairovė ir centrą skirianti Neris

Savo ruožtu L. Naujokaitis pažymi, kad Vilniaus centrinė dalis urbanistiniu požiūriu tikrai turi privalumų, kuriuos verta išryškinti. Eksperto manymu, visų pirma tai yra urbanistinio kraštovaizdžio įvairovė ir centro pasiskirstymas abipus Neries upės.

„Tęsiant kompleksišką upės krantinių plėtrą, sutelkus pastangas į nuoseklų centrinių teritorijų vystymą, pritraukus daugiau privataus verslo investicijų į tradiciškai svarbias, tačiau prisnūdusias miesto vietas, tokias kaip Gedimino prospektas, didinant galimybes miestiečiams apgyvendinti miesto centrą, Vilnių galima paversti išties šiuolaikiška ir patrauklia sostine. Tam žinoma reikia miesto planuotojų, privačių vystytojų, architektų bendruomenės bendradarbiavimo ir pastangų“, – sako L. Naujokaitis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
1.6774

Kainų kritimo laukia ne tik NT pirkėjai: išklojo, ko tikėtis būsto nuomotojams ir nuomininkams (551)

Pasaulinė koronaviruso krizė ir karantinas kuriam laikui sustingdė turizmo sektorių, apgyvendinimo...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (176)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Statybų sektorius ruošiasi blogiausiam: stringant projektams, lieka be darbo, išliks ne visi (326)

Apribotas laisvas judėjimas tarp valstybių ir daugelyje šalių įvestas karantinas turi neigiamos...

Turto bankas siūlo savivaldybėms patalpas karantinui: tarp jų – laisvos mokyklos, darželiai, bendrabučiai (7)

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto...

Karantino laikotarpiu verslo klientams ir brokeriams viename portalų skelbimų talpinimas bus nemokamas (1)

Domoplius.lt portalas, atsižvelgdamas ir į susidariusią ekonominę situaciją nusprendė...

Top naujienos

Skvernelis: Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus (2)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis feisbuke informavo, kaip dėl koronaviruso grėsmės bus...

Visi pasirinkimai, kuriais per karantiną gali pasinaudoti darbuotojas: kas labiau apsimoka (2)

Dėl šiuo metu verslo patiriamų sunkumų ne visuomet pavyksta rasti tinkamiausią sprendimą tiek...

Gaižauskas: nesilaikyti saviizoliacijos po testo atlikimo leido asmeniškai Veryga (426)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto...

Iš Lietuvos pareigūnų – kreipimasis į SAM: prašo tirti visus, bet atsakymo jokio

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir šalies policija prašo leisti dėl koronaviruso...

Surplys: artimu metu galime turėti mirčių nuo koronaviruso skaičiaus šoktelėjimą (312)

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys...

Grubliauskas – apie padėtį Klaipėdos ligoninėje ir medikų skundus: linčo teismo nebus (12)

Uostamiesčio universitetinėje ligoninėje vis labiau kaistant įtampai tarp profesinės sąjungos...

Siuntinyje Amerikai – įžūli Kremliaus žinutė (393)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsiųstoje medicinos įrangos siuntoje, skirtoje padėti...

Žmonės koronavirusu gali užkrėsti savo augintinius: docentas išvardijo tikrąsias priežastis (66)

Kinijoje, Honkonge, dviems šunims nustatytas nežymus teigiamas naujojo koronaviruso (COVID-19)...

Panevėžio ligoninėje – koronavirusas nustatytas medikui, 23 urologijos skyriaus gydytojai karantinuojasi per parą Lietuvoje nustatyti 32 nauji koronaviruso atvejai (257)

Lietuvoje per parą nustatyti 32 nauji koronaviruso atvejai, skelbia SAM. Iš viso šalyje nustatyti...

Krizės akivaizdoje – dramatiški reitingų pokyčiai: išryškėjo keli favoritai (1264)

Koronaviruso krizės akivaizdoje dramatiškai augo Vyriausybės reitingai. Taip pat maždaug dvigubai...

|Maža didelių žinių kaina