aA
Kiekvienas miestas yra unikalus ir išsiskiria savita augimo dinamika bei tendencijomis. Vilnius, kaip ir daugelis sostinių, plėsdamasis susiduria su tam tikrais iššūkiais, tačiau kartu atsiveria naujoms galimybėms. Ekspertai pažymi, kad pastaruoju metu Vilniuje išryškėja naujos gyventojų traukos teritorijos. Kaip šie procesai gali pakeisti miesto veidą ir kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas?
Ekspertai nusprendė, kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas: dabar plėtrą vykdo ne ten, kur reikia
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasigenda nuoseklumo

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros docentas Linas Naujokaitis vertindamas sostinės plėtrą kaip pagrindinę tendenciją išskiria pastaruoju metu stebimą teritorijų plėtros decentralizaciją. Toks procesas gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų aspektų, tačiau, pašnekovo įsitikinimu, Vilniaus atveju tai reiškia, kad teritorijos dažnai plėtojamos fragmentiškai. Dėl to išblaškomos investicijos ir prarandamos galimybės tam tikras miesto vietas vystyti kompaktiškai, kompleksiškai ir koncentruotai, rašoma pranešime spaudai.

„Ši tendencija ypač ryški žvelgiant į naująjį miesto centrą dešiniojoje Neries krantinėje. Vietoje tolimesnio šios vietos augimo, centro plėtra persikelia tolyn į Karoliniškių kalvų pašlaitę, prie Ukmergės gatvės, plinta į kitas labiau periferines teritorijas. Tokiu būdu dingsta miesto išbaigtumas, plėtra tampa išsisklaidžiusi ir sunkiai valdoma“, – sako L. Naujokaitis.

Vilniaus rajonai
Vilniaus rajonai
© DELFI / Andrius Ufartas

Galimybės kurtis naujiems centrams

Kartu architektūros ir urbanistikos ekspertas mato didelį tam tikrų centrinės miesto dalies teritorijų potencialą, kurį svarbu išnaudoti. Kai kurios šių teritorijų, L. Naujokaičio įsitikinimu, atveria nemažai galimybių ir turėtų būti kompleksiškai vystomos, galbūt atsižvelgiant ir į kitų miestų gerąsias praktikas.

„Yra daug Europos miestų pavyzdžių, kuomet koncentruotai vystomos miesto centrų teritorijos, kuriose telkiasi miesto gyvenimas. Štai Hamburge atsvara istoriniam miesto centrui tapo senojo uosto erdvėse išplėtotas HafenCity kvartalas su muziejais, koncertų salėmis, kavinėmis, viešbučiais ir gyvenamais namais. Tai vienas sėkmingiausių teritorijų atgaivinimo ir plėtros projektų Europoje. Tačiau norint įgyvendinti panašius projektus reikalinga nuosekli ir kompleksiška plėtra, sutelkiant investicijas į konkrečią teritoriją. Vilniuje tuo metu matome, kad plėtrai trūksta kryptingumo ir koncentruotumo“, – sako L. Naujokaitis.

Svarbu į centrą sugrąžinti gyventojus

Kita ryški ir skatintina tendencija Vilniuje, anot urbanistikos eksperto, yra gyventojų sugrąžinimas į miesto centrą. L. Naujokaičio teigimu, norint, kad sostinės centras būtų gyvybingas, būtina kurti galimybes žmonėms gyventi centrinėje miesto dalyje. Todėl būtina skatinti ir kurti daugiafunkcines struktūras, sudarant reikiamas kokybiškas sąlygas žmonėms gyventi, dirbti, ilsėtis ir tenkinti kitus socialinius bei kultūrinius poreikius.

Ekspertai nusprendė, kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas: dabar plėtrą vykdo ne ten, kur reikia
© DELFI / Andrius Ufartas

„Miestiečiams tikrai atėjo laikas iš pakraščių, priemiesčių grįžti į miesto centrą. Tai turėtų būti skatinama įvairiomis priemonėmis. Šios tendencijos yra stebimo visame pasaulyje ir neturėtų aplenkti mūsų miestų. Kai miesto centras yra apgyvendintas, tuomet jame gali organiškai vystytis ir paslaugų infrastruktūra, atsiranda daugiau įvairovės, miestui suteikiama naujų ekonominių ir socialinių impulsų“, – sako L. Naujokaitis.

Keičiasi požiūris į būstą

Šiai minčiai pritaria ir darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. Jo teigimu, didžiųjų miestų gyventojai vis labiau yra linkę atsigręžti į miesto centrą ir nori gyventi jusdami miesto pulsą, galėdami lengvai pasiekti jo kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

„Gyventojų sugrįžimas į miesto centrą tikrai vyksta, tačiau tam, kad šie procesai būtų aktyvesni, reikia sukurti žmonėms komfortiškas sąlygas gyventi miesto širdyje ar šalia jos. Tam reikalingas naujas požiūris, kuomet būstas ir jo aplinka suvokiami kaip darni visuma. Pavyzdžiui, vystant gyvenamojo būsto projektus būtina nepamiršti, kad net ir gyvenant miesto centre žmonėms reikalingas privatumas, poilsio bei rekreacinės erdvės“, – sako K. Vanagas.

Skirtis tarp namų ir miesto nyksta

Anot K. Vanago, šiandien gyventojai itin vertina galimybę darbą, pramogas, įvairias įstaigas, kultūros renginius pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, todėl namai centre ar arti jo tampa vis patrauklesni. Be to, ir pati namų sąvoka prasiplečia. Ji gali apimti ir šalia esantį pamėgtą skverelį, parką, kavinę ar krautuvėlę, į kurią kasdien užsukama.

„Šie centro suteikiami privalumai pritraukia žmones net ir į tas teritorijas, kurios galbūt buvo primirštos. Tokiu būdu šios teritorijos atgyja, jose ima formuotis nauji centrai, tam tikri miesto sutankėjimai. Panašiu principu užsienyje formuojasi skirtingų rajonų pagrindinės gatvės (angl. high street), kurios tampa gyventojų traukos vietomis – jose įsikuria kavinės, restoranai, kitos įstaigos.

Ekspertai nusprendė, kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas: dabar plėtrą vykdo ne ten, kur reikia
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip miesto centre išsikristalizuoja mažesni centrai, kurie miestą daro įvairesnį. Šie procesai Vilniuje jau yra matomi Lukiškių aikštės bei Tauro kalno prieigose, kur ir mūsų įmonė kuria naują gyvenamąją erdvę „Matau Vilnių“. Pramoninių ir gamybinių teritorijų konversija Vilniaus mieste yra dažnas reiškinys. Įdomu stebėti ir patiems jose dalyvauti, sukuriant galimybę mieste gyventi oriai“, – sako K. Vanagas.

Privalumai – įvairovė ir centrą skirianti Neris

Savo ruožtu L. Naujokaitis pažymi, kad Vilniaus centrinė dalis urbanistiniu požiūriu tikrai turi privalumų, kuriuos verta išryškinti. Eksperto manymu, visų pirma tai yra urbanistinio kraštovaizdžio įvairovė ir centro pasiskirstymas abipus Neries upės.

„Tęsiant kompleksišką upės krantinių plėtrą, sutelkus pastangas į nuoseklų centrinių teritorijų vystymą, pritraukus daugiau privataus verslo investicijų į tradiciškai svarbias, tačiau prisnūdusias miesto vietas, tokias kaip Gedimino prospektas, didinant galimybes miestiečiams apgyvendinti miesto centrą, Vilnių galima paversti išties šiuolaikiška ir patrauklia sostine. Tam žinoma reikia miesto planuotojų, privačių vystytojų, architektų bendruomenės bendradarbiavimo ir pastangų“, – sako L. Naujokaitis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
1.6774

Daugiau nei pusę būstų lietuviai nuperka be paskolų: pinigus neša tiesiog lagaminėlyje (284)

NT pirkimo karštinei neslūgstant, yra pirkėjų, kurie būstą perka nuosavomis lėšomis, t.y,...

Pandemija pakoregavo lietuvių būsto įsigijimo ir remonto planus

Maždaug šeštadaliui (16 proc.) Lietuvos gyventojų COVID-19 sujaukė planus persikelti į naujus...

Lietuvos NT rinkoje suspindo ne tik pajūris: laisvų butų šiame kurorte beveik nebeliko, o kainos auga kaip ant mielių (115)

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo pandemijos ir karantino pradžios paskelbimo Lietuvoje....

Gyventojai perka vis brangesnį būstą: tam nevengia pasiskolinti ir daugiau pinigų (13)

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį gyventojai ir toliau išliko aktyvūs būsto...

Kaistant NT rinkai imta kalbėti apie galimą būsto palūkanų augimą: kada ir kokių pokyčių galime sulaukti (215)

Jau daugiau nei metus pirkėjai, verslininkai, ekonomistai nenuleidžia akių nuo NT rinkos. Būstų...

Top naujienos

Išvydę rezultatus gyventojai liko sukrėsti: kas nutiko daugiausiai žmonių paskiepijusioje pasaulio šalyje? (95)

Seišeliuose, kur gyventojų nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje,...

Nuosavas būstas – tolstanti svajonė net regionuose: prognozuoja amžinų nuomininkų erą (53)

Jaunoms šeimoms svajonė turėti namus darosi panaši į tolstantį miražą. Per pastarąjį...

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyviai piktinosi valdžia: vardino skirtingas priežastis, prieš ką reikia kovoti renginyje dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių (6830)

Nuo pat ryto šalyje vykstantis „Didysis Šeimos gynimo maršas“, kurio dalyvių automobilių...

Vaidas Saldžiūnas | D+

Branduolinis karas su Rusija: ko nesuprato Holivudas, bet užčiuopė Užkalnis (20)

Keistas pavadinimas, tiesa? Atrodo, kas galėtų visus juos sieti, neįmanoma. Bet įsitikinti...

Po šiltesnio savaitgalio laukia audringi orai: liūčių išvengti nepavyks nė vienam regionui

Sekmadienio dieną iš pietvakarių artės atmosferos frontas. Į šalį plūs vis tankesni debesys,...

Sulaikytas vienas iš kalėjimo bėglių papildyta (97)

Sulaikytas vienas iš Pravieniškių pataisos namų pabėgusių nuteistųjų. Apie tai feisbuke...

Vilniaus r. automobilis pražudė dviratininką: į pagalbą sustojęs vyras išaiškino kaltininkę papildyta (31)

Policijos departamentas informavo, kad Vilniaus rajone įvyko skaudus įvykis.

Plika akimi nematomi, bet veikia mūsų sprendimus: neuromokslininkė papasakojo apie hormonų įtaką elgesiui, išvaizdai ir sveikatai (9)

Dažnai galima susidurti su tokiais stereotipais, kad vieną ar kitą sprendimą žmogus (o dažniau...

Dėl neįrengto kelio ženklo – nemalonumai valdininkams: jubiliejaus šventė vos nesibaigė tragedija (28)

Motociklu „Harley Davidson“ į eismo įvykį patekęs vairuotojas laimėjo bylą prieš Lietuvos...

Pikantiškas tyrimas parodė, kaip keičiasi vyrų elgesys pamačius moterį su akivaizdžiai sustangrėjusiais speneliais (54)

Psichologai iš Niujorko valstybinio universiteto Osvige tyrinėjo, kaip heteroseksualūs vyrai ir...