aA
Registrų centro duomenimis, pernai visoje Lietuvoje buvo parduota 35,8 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei 2018 metais. Žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį, tai buvo rekordiniai metai Lietuvai. Ekspertai sutaria, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos augimas turėtų išlikti ir šiemet.
Ekspertai: NT rinka toliau augs, butai brangs
© Shutterstock

NT agentūros „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka prognozuoja, kad šiemet numatomas tolesnis butų brangimas.

„Manome, kad ateinantys metai, bent jau būsto rinkai, Lietuvoje turėtų būti pakankamai sėkmingi. Manome, kad kainų lygis skirtingose šalies vietose turėtų augti skirtingais tempais, bet bendros tendencijos turėtų išlikti nuosaikios. Tai reiškia, kad sandorių skaičius turėtų būti labai panašus, koks buvo praėjusiais metais. Galbūt šiek tiek didesnis atskiruose regionuose.

Kainos taip pat turėtų nuosaikiai kilti. Skaičiuojame, kad Vilniaus mieste butų kainų lygis turėtų augti maždaug apie 3-5 proc., lygiai taip pat ir Klaipėdoje bei Kaune. Šiauliuose, Panevėžyje – apie 6-7 proc. Atskiruose regionuose gali būti ir kitų kainų pokyčių, bet atskiri regionai neturi labai plačiai išsivysčiusios NT rinkos. Ten galima pamatyti ir dviženklių (procentais. – ELTA) kainos augimų, nors juos gali išpūsti vos keli įvykę brangesni sandoriai“, – Eltai sakė A. Šapoka.

Jo teigimu, nors ir prielaidų rekordiniams metams yra, tačiau NT sektorius neturėtų augti išskirtinai žymiai.

„Prielaidų rekordams šiemet, bent jau kalbant apie trijų didžiųjų Lietuvos miestų pirminės rinkos būstą, yra, bet skaičiuojame, kad jie neturėtų būti kažkuo žymiai didesni“, – sakė A. Šapoka.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad, nors jau praėjusių metų NT rinka nustebino savo augimu, teigiamų signalų matoma ir šiemet.

„Daugelį analitikų pernai nustebino ir visi jau pernai prognozavo tam tikrą kuklesnį būsto rinkos aktyvumą. Visi tikėjosi, kad prieš metus žadėtas pinigų politikos kursas kryps priešinimo link. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketino pernai metų pradžioje didinti palūkanų normas, pabaigė kiekybinį skatinimą ir apie jo tąsą nebuvo net kalbos. Bet euro zonos ekonomikai lėtėjant ir išsikvepiant, ta situacija pasikeitė.

ECB atnaujino kiekybinį skatinimą, nelietė palūkanų normų į griežtinimo pusę. Tai labai svarbus indikatorius, kuris rodo, kad jau dabar analitikai prognozuoja, kad net vidutiniu keleto metų laikotarpiu kažkokių griežtinimo veiksmų, kalbant apie kredito kainą, neturėtų būti. Tai NT rinkai yra labai teigiamas signalas, kuris nuramina tiek investuotojus į šią rinką, tiek ir būsto pirkėjus“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, šiemet NT rinką nuo naujų rekordų gali sulaikyti sumenkę vartotojų lūkesčiai.

„Kas jau šiems metams neleidžia tikėtis kažkokių panašių rekordų, tai tie patys vartotojų lūkesčiai. Jei pernai stebėjome rekordinius pastarąjį dešimtmetį vartotojų lūkesčius, tai dabar matome, kad tas neapibrėžtumas, kurį stebime išorės rinkose, euro zonos stagnacija, eksportuotojų prastesni rodikliai, lemia atsargesnį ir vartotojų elgesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Jos nuomone, dabartinė būsto rinkos situacija nėra panaši į buvusią prieš dešimtmetį, prieškriziniu laikotarpiu.

„Lyginant investicijų į gyvenamąjį NT srautą su kredito srautu, jie eina koja kojon. Prieškriziniu laikotarpiu šių dviejų rodiklių santykyje matėsi, kad daug kredito lėšų nebuvo padengta realiais investicijų srautais“, – Eltai sakė ekspertė.

A. Šapokos teigimu, pasiūlos ir paklausos dėsniai rinką patys sureguliuoja per 12-24 mėnesius.

„Rizikos, kurios galėtų iš esmės nulemti NT rinkos pokyčius – bendra makroekonominė padėtis. Jeigu iš esmės mažėtų BVP, keistųsi eksporto-importo balansas. Kalbame ne apie pačios NT rinkos, bet daugiau šalies bendros ekonominės padėties pokyčius.

NT rinkos pokyčius galėtų sąlygoti sugriežtėjęs bankų skolinimas, bet bent jau artimiausiu metu, panašu, tokių dalykų nenusimato. Plėtotojai susiduria su brangstančiais statybos kaštais, su ribotu skolinto kapitalo prieinamumu ir biurokratiniais procesais“, – teigė „Ober-Haus“ vadovas.

A. Šapoka pridūrė, kad šiuo metu investuoti į būsto įsigijimą vis dar verta.

„Jeigu žvelgtume į vidutinę perspektyvą, tai įsigyti būstą dar tikrai vertėtų. Tikrai negalime pasakyti, kas bus po 5 ar 10 metų, bet, žvelgiant bent jau į artimiausius metus, labai panašu, kad neigiamų pasikeitimų rinkoje neturėtų būti. Plėtotojai lygiai taip pat nusiteikę optimistiškai“, – sakė jis.

Vilniuje pernai buvo parduota 12,1 tūkst. butų, Kaune – 5,2 tūkst., Klaipėdoje – 3,2 tūkst.

Investiciniai būstai populiarėja, bet ar ne per vėlai?

Registrų centro duomenimis, Vilniuje 2019 metais investicinių butų buvo beveik 2 tūkst., Kaune – kiek daugiau nei 1 tūkst., Klaipėdoje – 550. A. Šapoka teigė pastebintis tendenciją, kad tarp lietuvių populiarėja investavimas į šiuos būstus.

„Praėję metai, bent jau daliai stambiausių plėtotojų, buvo labai sėkmingi tuo atžvilgiu, kad didelę dalį jų parduodamo portfelio nupirko atskiri, pavieniai investuotojai, kurie ir perka po vieną būstą. Manome, kad panašios tendencijos turėtų išsilaikyti šiais metais.

Daugiausia tai nedidelio ploto, efektyviai suplanuoti naujos statybos būstai. Mūsų skaičiavimais, tokių būstų kaina dominuoja tarp 60-90 tūkst. eurų. Toks būstas, bent jau prie dabartinių sąlygų, yra likvidus tiek nuomos rinkoje, tiek pačiame pardavime. Tai galima laikyti tvaria, saugia investicija. Vidutinė nuomos grąža Vilniaus mieste yra apie 5 proc. Kituose miestuose šiek tiek didesnė, priklausomai nuo regiono“, – sakė A. Šapoka.

Vis dėlto I. Genytė-Pikčienė mano, kad metas, kai reikėjo įsigyti investicinius būstus, yra jau praėjęs.

„Sakyčiau, kad šis metas yra praėjęs senokai. Dabar yra avių momentas, kai investuotojos avys seka madingą tendenciją. Šiuo metu ta rinka yra pakankamai neprastai išpopuliarėjusi ir pritraukusi daug dėmesio. Tas atsiperkamumo ir atitinkamai ilgalaikės naudos ir grąžos santykis su investicija labai priklauso nuo atskirų objektų, bet tai nėra taip patrauklu, kaip buvo kokiais 2016 metais, kai tai buvo pati pradžia ir labai trūko to nuomojamo ploto. Dabar situacija yra kitokia. Dabar reikėtų labai atidžiai galvoti“, – Eltai sakė LLRI vyriausioji ekspertė.

Pernai bendra investicijų suma į investicinius butus siekė per 300 mln. eurų trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Tarp nesusituokusių investuotojų į butus 62 proc. sandorių teko moterims. Apie 60 proc. visų investicijų teko šeimoms. 9 iš 10 šeimų turėjo vaikų, o daugiausiai sandorių teko šeimoms nuo 40 iki 59 metų su dviem vaikais.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai (188)

Ekonomistai jau kelerius metus viešojoje erdvėje kalba, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Vienas iš...

Tokio pasiūlymo nėra matęs net NT ekspertas: parduodamas butas viename iš Lietuvos dvarų (100)

Vartant nekilnojamojo turto skelbimus galima rasti tikrai įspūdingų pasiūlymų. Vienas tokių,...

Tyrimas parodė, kokį būstą renkasi Kauno ir Vilniaus gyventojai: poreikių skirtumas – didžiulis (20)

Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo...

Gudrybės, kuriomis NT pardavėjai bando vilioti pirkėjus: pasinaudoti gali kiekvienas (37)

NT ekspertai jau ne kartą akcentavo, kad didžiausia būstų pasiūla ir paklausa yra Vilniuje....

Pasižvalgykite po brangiausius būstus Vilniuje: nuperkami akimirksniu ir be paskolos (129)

Vienas pagrindinių veiksnių, kuris lemia naujakurių sprendimą renkantis būstą, yra kaina....

Top naujienos

Naujausia informacija apie koronavirusu užsikrėtusią 39 metų pacientę: ji jaučiasi normaliai (87)

Koronaviruso atvejis Šiauliuose nustatytas 39 metų moteriai. Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių...

Koronavirusas pasiekė Lietuvą: iš Italijos grįžusi moteris izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje papildyta 07:14 val. (1000)

Koronavirusas įžengė ir į Lietuvą – naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vyriausybėje...

Ekspertas turi žinių gyvenantiems senuose daugiabučiuose: kilus pavojui, situacija būtų liūdna (47)

Dažnas iš mūsų vienaip ar kitaip buvo matęs gaisrą. Pavasarį tarnybos nuolat praneša apie...

Šimašius apie pirmą koronaviruso atvejį Lietuvoje: jei jaučiate riziką – rekomenduojama dirbti iš namų (36)

Ankstyvą penktadienio rytą pranešta, kad Lietuvoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis. 39...

Grįžę iš Italijos dėl koronaviruso nori pasitikrinti savarankiškai: kodėl negalima to padaryti (15)

Šimtams iš Italijos grįžusių tautiečių, nejaučiantiems jokių ligos simptomų, sveikatos...

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (679)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Gydytojų regionuose laukia kaip išsigelbėjimo: vilioja tikrai įspūdingais atlyginimais ir kitomis „gėrybėmis“ (40)

Naujų specialistų regionų gydymo įstaigose ieškoma įvairiausiais būdais. Iš Sveikatos...

Koronaviruso protrūkis Kinijoje: tempas lėteja, tačiau mirė dar 44 užsikrėtę žmonės Pietų Korėjoje - 256 nauji atvejai

Kinija penktadienį pranešė apie dar 44 žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu , mirtį...

Tomas Daugirdas

Ar reikia paminklo Antanui Smetonai? (4)

Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio...

Britų pramonė perspėja apie rizikas prekybai po „Brexit“ (5)

Dvigubas čiužinių deginimas, atliekant atsparumo ugniai testą. Šimtai svarų sterlingų...

|Maža didelių žinių kaina