aA
Nepaisant itin spartaus būsto kainų kilimo, gyventojų galimybės įpirkti būstą išlieka geros. Tam didžiausios įtakos turi augantys atlyginimai ir mažesnės palūkanos. Vis tik, pasak „Swedbank“ ekonomistų, daugėja ženklų, kad pastarojo meto kainų augimas nėra tvarus, ir tolesnį kainų kilimą galėtų pristabdyti didėjanti pasiūla arba spekuliacinės paklausos suvaržymas.
Ekonomistai įvertino NT kainų augimą Lietuvoje: situacija reikalauja imtis priemonių
© DELFI / Karolina Pansevič

Rinkos aktyvumas išlieka aukštumose

„Būsto rinkos aktyvumas visuose trijuose šalies didmiesčiuose laikėsi arti istorinių aukštumų. Ypatingu aktyvumu pasižymi sostinės būsto rinka, kurioje naujų butų sandorių skaičius pasiekė naują rekordą. Realus rinkos aktyvumas yra net aukštesnis, nei rodo registrų centro statistika, nes dėl susidariusio naujo būsto trūkumo nemaža dalis butų perkama iš brėžinių ir šie pirkimai statistikoje atsiras tik metų eigoje“, − pranešime spaudai sako Vytenis Šimkus, vyresnysis „Swedbank“ ekonomistas.

Pasak jo, aukštam rinkos aktyvumui įtakos turi sparčiai gerėjanti darbo rinkos situacija − visuose trijuose didmiesčiuose per metus atlyginimai augo apie 10 procentų. Be to, vidinė migracija šalies viduje kuria nuolatinę naują paklausą, ir vien Vilnius pastaraisiais metais augdavo po 10 tūkst. gyventojų per metus.

„Vis tik daugėja ženklų, jog rinkos aktyvumą skatina ne tik fundamentalūs veiksniai, bet ir investiciniai ar spekuliaciniai sandoriai. Todėl rimtesnis šio segmento suaktyvėjimas pablogintų būsto pirkėjų sąlygas, ypatingai atsižvelgiant į dabartinę apribotos pasiūlos situaciją“, − pabrėžia V. Šimkus.

Ekonomistai įvertino NT kainų augimą Lietuvoje: situacija reikalauja imtis priemonių
© DELFI / Andrius Ufartas

Vilniuje atlyginimai nepavijo kainų

„Swedbank“ ekonomistai nurodo, kad kainų augimo tempas pirmąjį šių metų ketvirtį išsirikiavo pagal šalies miestų dydį. Vilniuje kainos augo daugiau nei 11 proc. per metus − tolygiai brango ir senos, ir naujos statybos būstas.

Kaune būstas buvo vidutiniškai 8,7 proc. brangesnis nei prieš metus, ir kainas šiame mieste daugiausia aukštyn kėlė antrinės rinkos segmentas.

Klaipėdoje buvo fiksuota priešinga situacija, nes seni butai brango 4,7 procento, tuo tarpu naujos statybos būstas brango net 16 proc. Visgi pirminė rinka Klaipėdoje sudaro mažą visų sandorių dalį, todėl bendra vidutinė būsto kaina uostamiestyje kilo tik 4 procentais.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį sparčiau augusios butų kainos šiek tiek sumažino būsto įperkamumą visuose trijuose didmiesčiuose. Kol kas pasikeitimas nežymus, tačiau tęsiantis tokiai tendencijai gyventojų galimybės įsigyti būstą galėtų suprastėti. Kita vertus, pastaruosius kelerius metus atlyginimų augimas gerokai lenkė būsto kainas, ir būsto įperkamumas bent kol kas išlieka istorinėse aukštumose“, – teigia V. Šimkus.

Tendencijos kitose Baltijos šalyse − panašios

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, analogiška aukšto rinkos aktyvumo tendencija, ypatingai naujesnio būsto segmente, stebima ir kitų Baltijos šalių sostinėse Rygoje bei Taline.

Būsto kainos Latvijos sostinėje Rygoje augo 4,7proc., o Estijos sostinėje Taline − 9,2 proc. „Swedbank“ skaičiavimais, būsto įperkamumas išlieka aukščiausias Rygoje, kur dominuoja senos statybos būstas, o Talino gyventojų galimybės įpirkti būstą yra šiek tiek geresnės nei vilniečių.

„Rygoje ir Taline taip pat stebimas suaktyvėjimas naujo būsto segmente. Statytojams ne visiškai spėjant patenkinti paklausą, sandoriai dažnai vyksta perkant būstą „iš brėžinių“. Rygoje tikimasi tolesnio rinkos suaktyvėjimo antrojoje metų pusėje, tuo tarpu Taline situacija, panašu, stabilizuojasi“ – komentuoja V. Šimkus.

Ekonomistai įvertino NT kainų augimą Lietuvoje: situacija reikalauja imtis priemonių
© DELFI / Karolina Pansevič

Mažėjantis nuomos pajamingumas

Nepaisant to, kad būsto įperkamumas išlieka aukštas, „Swedbank“ ekonomistų nuomone, pastaruoju metu stebėtas itin spartus kainų augimas nėra visai natūralus. Galimai didėjančią spekuliacinę paklausą atskleidžia ir „Swedbank“ skaičiuojamas nuomos pajamingumo rodiklis, kuris parodo, kokią dalį buto kainos sudaro jo nuomos pajamos.

„Šiuo metu vidutinis nuomos pajamingumas Vilniuje siekia 5,6 procento, o Kaune ir Klaipėdoje jis sudaro, atitinkamai, 6,6 ir 6,3 procento. Viena vertus, nuomos pajamingumas išlieka gana aukštame lygyje, ypač lyginant su vidutinėmis paskolų palūkanomis, tačiau pastaruosius dvejus metus jis mažėja“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuomos pajamingumas visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose mažėja ir yra kritęs žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Tai reiškia, kad būsto pardavimo kainos pakilo sparčiau nei būsto nuomos kainos.

„Matome, kad dalis įsigijimo sandorių buvo susijusi ne su natūralia būsto paklausa, o noru investuoti ar paspekuliuoti – pavyzdžiui, perparduoti preliminarią pirkimo sutartį“, − pastebi N. Mačiulis.

Ekonomistai įvertino NT kainų augimą Lietuvoje: situacija reikalauja imtis priemonių
© Shutterstock

Laikinas pasiūlos trūkumas ir nenatūrali paklausa

„Swedbank“ ekonomistų teigimu, dalis spartaus kainų augimo buvo susijusi su laikinu pasiūlos trūkumu, kuomet pandemijos metu buvo pristabdytas naujų objektų vystymas, o paklausa šovė į rekordines aukštumas.

„Šiuo metu stebime didelį išduodamų naujų statybų leidimų šuolį, todėl tikėtina, kad atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos kitais metais turėtų sumažėti. Vis tik kai kurios siūlomos spekuliacijas galimai prislopinsiančios priemonės būtų savalaikės, pavyzdžiui, preliminarių pirkimo sutarčių registras. Svarstytinas ir naujas pirkimo sandorio mokestis, ypač kai tai yra ne pirmas sandoris per metus“, − komentuoja N. Mačiulis.

Pasak jo, būsto paklausą ir įperkamumą didino toliau mažėjusios būsto paskolų palūkanos, Lietuvoje ir Estijoje nukritusios iki 2,3 procento, o Latvijoje – iki 2,6 procento.

„Jau daugiau nei dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų aplinkoje, kuri ne tik padidina būsto įperkamumą, bet ir mažina alternatyvių saugių investicijų patrauklumą. Kol kas centriniai bankai nežada keisti monetarinės politikos krypties, tačiau įsibėgėjanti infliacija gali juos priversti pakelti palūkanas virš istorinių žemumų anksčiau, nei tikimasi šiuo metu“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.7500

Baigėsi garsiosios Žvėryno infekcinės ligoninės aukcionas: už kompleksą pasiūlyta 12,1 mln. eurų (29)

Baigėsi buvusios Vilniaus infekcinės ligoninės komplekso, kurį sudaro 13 statinių ir daugiau nei...

Kas svarbiausia Lietuvos gyventojams renkantis naują būstą: kriterijai keičiasi (5)

Kaistant nekilnojamojo turto (NT) rinkai, naujos statybos būstai išgraibstomi dar iš brėžinių....

Šiame mieste NT kainos tokios, kokių didmiesčių gyventojai jau seniai nėra matę: būstą įsigyti galima be paskolos (104)

Visaginas – miestas, kuris tarp naujakurių tikrai nėra pats populiariausias. Tačiau reikia...

Brangstantys butai verčia gyventojus gręžtis į kitą turtą: didesnį plotą perka pigiau (23)

Šalies gyventojų sudarytų būsto finansavimo sutarčių skaičius išaugo 21 proc. per pirmus...

Lietuvos kurortas, kuriame nauji pastatai nestatomi, tačiau dėl senų verda tikra kova: įsigyto NT naudojimas – ribotas (18)

Kuršių nerija – vienas unikaliausių Lietuvos kampelių. Jis saugomas ne tik nuo atliekų, oro,...

Top naujienos

Rūdninkų gyventojas: su mumis ilgai gražiai kalbėjo – ir vėl apgavo (266)

Rūdninkų miestelio gyventojai – pasipiktinę. Jų teigimu, valdžia nesilaiko duoto žodžio...

Žirmūnuose planuojamas naujas daugiabutis sukėlė gyventojus ant kojų: nesupranta, kodėl pasirinkta tokia vieta (12)

Žirmūnų gyventojai šiuo metu išgyvena neramias dienas: žmonės socialiniuose tinkluose dalinasi...

Tyrimas parodė, kaip dvi „AstraZeneca“ dozės veikia kraujo krešulių susidarymo riziką (6)

„ AstraZeneca Plc“ gaminama „ Covid-19 “ vakcina po antrosios dozės nesukelia reto kraujo...

Tokių vaizdų Lietuvoje dar nesate matę: nakties danguje užfiksavo kosmoso šmėkla vadinamą reiškinį (28)

Unikalių gamtos reiškinių medžiotojai „Sky chasers LT“ pasidalijo stulbinančiu laimikiu...

Situacija sparčiai blogėja: visa Lietuva žengė į raudoną COVID–19 zoną (842)

Penktadienio rytą Statistikos departamento pateiktais duomenimis, visa Lietuva pateko į raudoną...

Palygino atostogų kainas dviejuose lietuvių pamėgtuose kurortuose: savaitė Turkijoje gali kainuoti pigiau nei dvi dienos Palangoje

Atostogos penkių žvaigždučių viešbutyje Antalijos regione Turkijoje dviem šiemet kainuoja...

Martynas Bendikas | D+

Šįkart – tik Rusija ir Š. Korėja: kokios priežastys užkerta kelią Olimpo link ir kodėl skandalingiausiose žaidynėse nebuvo Lietuvos

2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės , vykstančios 2021 metų vasarą, įgavo pagreitį....

Vilniuje – naujas vakcinacijos punktas: bus galima skiepytis neišlipus iš automobilio (32)

Sostinėje nuo šeštadienio bus galima skiepytis nuo COVID-19 neišlipus iš automobilio, skelbia...

Čekijos premjeras sako radęs būdą, kaip motyvuoti žmones skiepytis (3)

Čekijos vyriausybė penktadienį pritarė pasiūlymui suteikti dvi papildomas atostogų dienas...

Buriuotoja Andrulytė debiutą olimpinėse žaidynėse pažymėjo galingu finišu (17)

Buriuotoja Viktorija Andrulytė „Laser Radial“ jachtų klasės dešimtajame plaukime...