Pastaraisiais metais Lietuvos NT rinka išgyvena didelius pokyčius. Karantino metu lietuvius apėmusi NT karštinė ėmė slūgti, nes ją atvėsino ir išaugusios būsto kainos, ir naujos statybos butų pasiūlos trūkumas. Vėstanti būsto rinka verčia NT plėtotojus ieškoti kitų alternatyvų, dar neišnaudotų nišų. Šiandien verslininkų akys krypsta į nuomos verslą – modelį, kai juridinis asmuo (NT vystymo bendrovė) būstų neparduoda, o juos nuomoja, arba, kai plėtotojas išvysto projektą ir jį ar jo dalį parduoda būsto nuoma užsiimančiam verslui. Tuo tarpu kai kuriems gyventojams tokia nuoma tampa alternatyva dėl papildomų verčių. Tiesa, neretai išsinuomoti butą iš bendrovės yra brangiau.
Du daugiabučius įsigijo nuomai
Vienas žinomesnių tokių projektų yra Šnipiškėse, išvystas bendrovės „YIT Lietuva“. Gyvenamųjų namų projekte „Naujasis Skansenas“ du daugiabučiai, kuriuose įrengti 124 butai (1-4 kambarių) ir 9 komercinės patalpos, perduoti investuotojui, kuris juos įsigijo.
„Turime susiplanavę dar keletą projektų, tinkamų nuomos verslui. Laukiame investuotojų susidomėjimo bei pasiūlymų įgyvendinti tokius projektus“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ NT verslo direktorius Gytis Jakučionis.
Jo teigimu, auganti būsto nuomos paklausa Lietuvos didmiesčiuose lemia ir didėjantį institucinių investuotojų susidomėjimą šia rinka.
Išaugęs įvairių fondų dėmesys būsto projektams nuomai stebimas pastaruosius 3-4 metus. Tiesa, kol kas būsto projektų pardavimo investuotojams sandorių būta nedaug. Visgi, investicinei grąžai iš būsto nuomos didėjant, auga ir tokių projektų patrauklumas, todėl ateityje panašių sandorių turėtų daugėti. Ilgainiui nuomos rinkoje instituciniai investuotojai gali tapti pagrindiniais žaidėjais“, – sako pašnekovas.
Ekspertas akcentuoja, kad naujos tendencijos gali turėti įtakos ir naujai vystomiems projektams, nes statant būstą su tikslu parduoti jį investuotojams reikia atsižvelgti į šiek tiek kitus niuansus, iš anksto planuoti tam tikrus sprendimus.
„Visgi norint vystyti sėkmingus projektus, kokybė visuomet išlieka svarbiausiu kriterijumi, nes tiek būsto pirkėjai, tiek nuomininkai kokybės ir komforto kartelę kelia vis aukščiau. Tokie projektai turi perspektyvą Lietuvoje, dėl abipusės naudos. Vystytojas užsitikrina darbų apimtis, suplanuotus pardavimus, pinigų srautą. Klientas (investuotojas) įsigyja kokybišką ekonomišką turtą, pastatytą atsižvelgiant į nuomos rinkos poreikius, pritaikytą intensyvesnei eksploatacijai“, – pažymi G. Jakučionis.
Būstai nuolat prižiūrimi
Šiame projekte yra ir daugiau daugiabučių. Juose esančius butus vilniečiai įsigijo. Taigi, dalis būstų turi nuolatinius šeimininkus, dalis yra nuomojama. „Delfi būstas“ ne kartą yra rašęs apie problemas, kurios dali kilti kvartale, kuriame dalis butų yra nuomojama. Nuomininkai neretai aktyviai nedalyvauja kvartalo bendruomenės gyvenime, nėra suinteresuoti išsaugoti ar investuoti į bendras kvartalo erdves. Tačiau G. Jakučionis sako, kad kai butai daugiabutyje nuomojami iš vienų rankų, vieno verslo, tokių problemų galima išvengti.
„Daugiabučio aplinka rūpinasi administruojanti įmonė. Sprendimus dėl priežiūros klausimų priima namo savininkas, kuris suinteresuotas, kad namo aplinka būtų kuo darnesnė, tvarkingesnė ir patrauklesnė gyventojams, o turtas tinkamai prižiūrimas ir eksploatuojamas.
Rinką formuoja ir nuomininkų noras gyventi erdviau. Nors būsto rinka kurį laiką orientavusi į mažesnio ploto funkcionalaus išplanavimo butus, pandemija pakeitė gyventojų prioritetus ir išryškino erdvesnių namų poreikį. Didesnio ploto butų nori ne tik šeimos su vaikais, bet ir jaunimas, kuris siekia gyventi patogiai, turėti galimybę prireikus dirbti iš namų, ilsėtis erdviose terasose ar balkonuose. Kintantis požiūris į būstą ir poreikis turėti didesnį gyvenamąjį plotą taip pat šiek tiek apriboja būsto nuomai pasiūlos augimo galimybes, nes naujuose projektuose orientuojantis į didesnio ploto butus, jų skaičius viename name sumažėja. Tokiuose projektuose gyventojus vienija bendri tikslai ir poreikiai“, – aiškina pašnekovas.
Jo teigimu, būstas tokiuose projektuose pirmiausia yra patrauklus tuo, kad jis suplanuotas ir įrengtas atsižvelgiant į kliento poreikius, tinkamai ir nuolat prižiūrimas, esant poreikiui atnaujinamas, galima rinktis iš daugybės variantų, pagal poreikius.
„Iš savininko pusės tinkamai laikomasi įsipareigojimų, nuomininkui nereikia bijoti, kad bet kada gali pasikeisti nuomos sąlygos ar jos nevykdomos iš nuomotojo pusės. Didelis privalumas klientui yra skaidri tokio verslo finansinė veikla. Taip pat, tokiuose namuose nuomininkai gyvena tarp bendraminčių tokiam gyvenimo tipui, nėra galimo priešiškumo tarp nuomininkų ir gyventojų – savininkų kaip įprastuose daugiabučiuose namuose“, – tikina G. Jakučionis.
Patys stato, patys ir nuomoja
Taigi, bendrovė „YIT“ pastato daugiabučius ir juos perduoda investuotojui, įsigijusiam juos nuomos verslui. Tačiau yra tokių vystytojų, kurie patys išvysto projektą ir administruoja jo nuomą. UAB „Baltic Asset Management“ generalinis direktorius Ugnius Latvys „Delfi būstas“ pasakoja, kad Lietuvoje ši bendrovė buvo viena pirmųjų, investavusių į projektus nuomai.
Šiuo metu turime didžiausią nuomai portfelį Lietuvoje – 545 būstus. Pirmuosius du objektus Naujamiestyje ir Konstitucijos pr. verslo centrų zonoje su prekiniu ženklu „Chapters“ visuomenei pristatėme dar praėjusių metų vasaros pabaigoje. Projektai sulaukė itin didelio susidomėjimo ir po 1,5 mėn. buvome išnuomoję visus 291 būstus. Dar 254 nuomai būstus šių metų sausio mėnesio pabaigoje vilniečiams ir miesto svečiams pasiūlėme Naujamiestyje įsikūrusiame „Youston“ projekte. Šis projektas plėtojamas trimis etapais ir taip pat itin sėkmingai – kiek spėjame paruošti būstų Vilniaus nuomos rinkai, tiek ir išnuomojame per kelias dienas ar savaites“, – pažymi pašnekovas.
Jis tęsia, kad tokio veiklos modelio ėmėsi dėl trijų priežasčių. Pirmoji – atsižvelgė į pasaulyje itin populiarėjančią būstų nuomai projektų tendenciją.
„Matome potencialą Lietuvoje ir tikime, kad šia kryptimi netruks pasukti ir vilniečiai. Sostinėje daugėja jaunų žmonių, kurie nenori prisirišti prie nekilnojamojo turto. Jie perka ne kvadratinius metrus, o gyvenimo būdą“, – aiškina U. Latvys.
Antroji priežastis, eksperto teigimu, yra brangstantis nekilnojamas turtas ir tai vis daugiau žmonių priverčia galvoti ne apie nuosavą būstą, o apie nuomą.
„Tai yra sveikas procesas, nes mes pagal turto nuosavybę pirmaujame Europoje ir labai smarkiai atsiliekame nuo Vakarų ir Skandinavijos šalių, kur nuoma yra įprastas procesas. Trečia – NT nuomos rinkoje iki šiol labai trūko profesionalumo, patikimumo ir kokybiškos paslaugos užtikrinimo. Atėjus NT plėtotojams į būsto nuomos rinką, žaidimo sąlygos keičiasi. Žvelgdami į sėkmingai įgyvendinamus mūsų projektus, neabejodami priimame iššūkį būti būsto nuomos pradininkais ir nubrėžti naujas tendencijas Vilniaus NT rinkoje“, – teigia U. Latvys.
Skirtumas – garantuotas skaidrumas
Tokiuose nuomos projektuose paprastai atsiranda papildomų paslaugų ar erdvių. Tuo jie didina savo pranašumą ir konkurencijos galimybes prieš nuomą iš fizinių asmenų. U. Latvys sako, kad
esminis nuomos iš verslo skirtumas – skaidrumas.
„Nuomojantis būstą iš plėtotojo nebelieka jokių asmeniškumų – nėra svarbu, kaip ir su kuo gyvenate, kiek ir kokio amžiaus vaikų turite, kokį naminį gyvūną auginate ir visi kiti niuansai, kurie fiziniams asmenims labai aktualūs darant sprendimą nuomoti ar ne būstą. Čia jie visiškai nereikšmingi. Be to, pats gyvenimas NT plėtotojo nuomojamame būste yra visiškai kitoks – nereikia taikstytis su keistais nuomotojų interesais, prašymais ar net reikalavimais. Tokia patirtis leidžia ištrinti ribą tarp nuosavo ir iš plėtotojo nuomojamo būsto. Taip pat plėtotojas vystydamas visą nuomos projektą investuoja į papildomas erdves nuomininkams, ko fiziniai asmenys negali pasiūlyti, nes nuomoja tik pavienius butus, o ne visą projektą“, – sako pašnekovas.
Papildomos vertės, žinoma, kainuoja, todėl ir nuoma tokiuose projektuose paprastai būna brangesnė. Pavyzdžiui, loftų (nuo 13 kv. m iki 71 kv.m) Naujamiestyje nuomos kaina yra nuo 450 Eur iki 710 Eur, priklausomai nuo lofto dydžio, įrengimo ir pan.
„Pastaraisiais metais vos keli plėtotojai prakalbo apie planus eiti į nuomos segmentą. Kol kas mūsų patirtis šiame segmente atrodo labai sėkminga. Būsto nuomos projektai labai patrauklūs įmonėms, norinčioms apgyvendinti savo darbuotojus. Tai ypač aktualu verslams, kurie pritraukdami jaunuosius talentus iš kitų šalių stengiasi pasirūpinti ne tik jų darbo sąlygomis, bet ir gyvenimu“, – įsitikinęs U. Latvys.
Vakaruose paplitęs modelis populiarėja ir Lietuvoje
Nuomotis būstą ne iš fizinio asmenis Lietuvoje dar yra naujovė. Vakaruose, kaip teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, toks būsto nuomos modelis yra labai populiarus. Paprastai vystytojas stato ir pats nuomoja pastatytus butus, arba parduoda juos nuomos verslu užsiimančiai bendrovei.
„Vis daugiau verslo ateina į nuomos sektorių, jis dar nėra išsemtas nei Vilniuje, nei Kaune, nei Klaipėdoje. Kaip matome, dabar žmonėms įsigyti būstą ir mokėti didesnę sumą tampa nelengva, tą rodo ir sumažėję pardavimai. Nelengva gali būti ateityje gauti paskolą dėl jos brangimo, tad tiems, kuriems įsigyti būstą bus sunku, lieka trys pagrindinės alternatyvos: pirkti seną būstą, eiti į nuomos segmentą arba keltis į mažesnį miestą, kuriame jis įpirktų NT“, – teigia M. Statulevičius.
Jis tęsia, kad potencialus naujo būsto pirkėjas, negalintis šiuo metu jo įsigyti, ko gero, rinksis nuomą, tačiau, tikėtina, naujos statybos name.
„Ir verslo valdomi sprendimai jam gali būti patrauklūs. Kai turtas prižiūrimas, būstai aptarnaujami, aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams gali būti visai patrauklu. Tokia nuoma yra brangesnė, nes verslui reikia padengti mokesčių kaštus ir pan., bet pas mus jau ateina toks nuomos modelis ir jis tampa populiarus, ypač užsieniečiams, kurie ieško kokybiško būsto“, – pabrėžia M. Statulevičius.
NT ekspertas sako, kad buto nuoma iš tokiu verslu užsiimančios bendrovės išsprendžia gyvenamosios vietos registracijos projektams, gyvenimo su vaikais, gyvūnais rūpesčius ir pan. Visgi, reiktų įvertinti bendrų erdvių priežiūros, tvarkymo klausimus, išlaidas remontui ir pan.
