Didžioji dalis turto – su skolomis
Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė informuoja, kad Turto bankas bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas valstybės vardu administruoja nuo 2015-ųjų. Turto bankas nepaveldi piniginių lėšų, kilnojamojo turto ir žemės sklypų be pastatų, šį turtą valstybės vardu perima valdyti atitinkamai VMI ir NŽT.
„Kasmet Turto bankas pagal išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, teismo sprendimus konfiskuoti turtą ir/ar dovanojimo sutartis perima apie 400 vnt. įvairios paskirties turto: gyvenamosios (butai ar jų dalys, gyvenamieji namai ar jų dalys), žemės ūkio (fermos, sandėliai), inžinerinės infrastruktūros (gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai), sodo pastatų ar jų dalių, garažų, kuro sandėlių, administracinės ir kt. paskirčių, ir įmonių akcijų“, – paaiškina ekspertė.
Ji priduria, kad nuo 2015 metų kovo iki 2022 m. liepos 21 d. Turto bankas iš viso gavo 3172 palikimo perėjimo valstybei liudijimus, pagal kuriuos surašyti 3199 priėmimo–perdavimo aktai (patalpos, pastatai ir statiniai bei jiems priskirti žemės sklypai), taip pat paveldėti 117 įmonių akcijų paketai.
J. Žibūdienė informuoja, kad turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.
„Didžioji dalis perimto nekilnojamojo turto yra gyvenamosios paskirties, t. y. butai ar jų dalys, taip pat bendrabučio tipo kambariai ar jų dalys bei gyvenamieji namai su kitais pastatais (daržinės, tvartai sandėliai ir kt.) ar jų dalys. Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Visgi tokios didelės vertės turtai yra labiau išimtis nei taisyklė.
Didžioji dalis (apie 60 proc.) paveldėto ir perimto nekilnojamojo turto yra su skolomis (areštuotas, įkeistas, kt. kreditoriniai reikalavimai). Vidutinis skolinio įsipareigojimo dydis – apie 2 500 eurų, mažiausia buvusi skola – 5 eurai, didžiausia – 700 tūkst. eurų“, – vardija pašnekovė.
Daugiausiai nepaveldėto turto – Vilniuje ir Vilniaus rajone
Turtas, atitenkantis valstybei, gali būti visoje Lietuvoje. J. Žibūdienės teigimu, nepaveldėtų objektų atsiranda ir regionuose, ir didmiesčiuose. Anot pašnekovės, teritorinis perimamo turto pasiskirstymas atitinka ir vietovių dydį, tačiau yra vietovių, kur valstybė nėra perėmusi nė vieno nekilnojamojo turto objekto, tai – Birštono ir Neringos savivaldybės.
„Per visą laikotarpį nuo 2015-ųjų daugiausia turto – apie 300 ir daugiau, perimta Vilniaus mieste ir rajone; Kauno mieste ir rajone – daugiau nei 200 objektų; Šiaulių mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone bei Akmenės rajone – daugiau nei 150 objektų; Radviliškio rajone, taip pat neatsilieka Mažeikių, Kėdainių, taip pat Panevėžio miestas ir rajonas kartu – perimta virš 100 objektų. Kitose savivaldybėse perimta iki 100 objektų ir mažiau. Skaičiuojant pagal apskritis, didžioji dalis turto perimta Šiaulių apskrityje, po to rikiuojasi Kauno ir Vilniaus apskritys, toliau Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Telšių, Marijampolės, Alytaus ir Tauragės apskritys“, – išvardija Turto banko atstovė.
Dėl paveldėjimo teisės kreipiasi retai
Tiesa, įpėdiniai turi teisę kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ar konstatavimo, jog palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, kartu ginčijant palikimo perėjimo valstybei liudijimą, ir tokiu būdu susigrąžinti valstybės perimtą turtą.
„Paveldėtojai tokiais atvejais turi padengti Turto banko patirtas išlaidas bei palikėjo skolas, jei tokių būta. Tokie atvejai, kai turtas teismo keliu gražinamas paveldėtojams nėra dažni ir tesudaro 4,65 proc. nuo viso perimto turto (viso 149 atvejai nuo 2015 m. kovo iki 2022 m. liepos)“, – skaičiuoja J. Žibūdienė.
Ji tęsia, kad viena iš trijų priežasčių, kodėl paveldėto turto įpėdiniai vis tik atsisako, yra prasta turto būklė arba, kai paveldima tik nekilnojamojo turto dalis, pvz.: trečdalis vieno kambario buto, aštuntadalis sandėlio ir pan. Taigi, didelę dalį valstybės paveldimo turto sudaro turtas, kuris rinkoje nėra itin likvidus, yra apleistas, kaimiškose vietovėse, bendrabučiuose arba turto dalys.
„Šias tendencijas galima aiškiai matyti ir Turto banko skelbiamuose aukcionuose. Sakykime kitą savaitę rugpjūčio 8-ąją prasidės 48 aukcionai, iš jų net 30 yra paveldėto turto aukcionai, iš jų 14 aukcionų bus parduodamos paveldėtos turto dalys. Brangiausias kitą savaitę (rugpjūčio 8-11 dienomis) parduodamas paveldėto turto objektas yra Kaune, jo pradinė kaina 52 470 tūkst. eurų, pigiausias – vos 11 eurų vertės dalis buto su rūsiu ir dalimis ūkinių pastatų“, – informuoja J. Žibūdienė.
Turto banko skaičiavimais, per visą veiklos laikotarpį iš visų perimtų butų apie 65 proc. buvo visas butas, o butų dalių – 35 proc., tačiau ne retas atvejis, kai paveldėjus dalį buto, po kurio laiko paveldima ir likusi dalis. Priešingas atvejis su gyvenamaisiais namais – iš visų perimtų gyvenamųjų namų (sodybų pastatų) apie 32 proc. visas gyvenamasis namas, o gyvenamųjų namų dalių – 68 proc.
Paruošti pardavimui reikia kelerių metų
Kaip turtas atitenka valstybei? Jei jis – paveldėtas, valstybei pereina pagal notaro išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (Turto bankas kreipiasi į notarą dėl turto paveldėjimo valstybės vardu) Jei dovanotas, pagal notarine forma patvirtintą dovanojimo sutartį (nekilnojamasis turtas ir akcijos)
Jeigu turtas yra konfiskuotas valstybės naudai turtas, jį perduoda antstoliai, vykdantys teismo sprendimus. Turtas, neturintis savininko, arba kurio savininkas nėra žinomas, teismo sprendimu perduodamas valstybei nuosavybėn (Turto bankas kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto, kuris neturi savininko (ar savininkas nežinomas), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn).
Perėmęs turtą, Turto bankas įvertina, tvarko jo apskaitą ir dokumentus, administruoja tokio turto skolas, jei jų yra ir ruošia turtą pardavimui ir organizuoja tokio turto viešus aukcionus.
„Paveldėtas turtas reikalauja daug administracinio ir teisinio darbo, dokumentų tvarkymas ilgai užtrunka. Paveldėtą turtą paruošti pardavimui užtrunka iki poros metų. Iš lėšų, gautų pardavus valstybės paveldėtą turtą, neviršijant tikrosios tokio turto vertės, dengiami skoliniai įsipareigojimai, susidarę iki palikėjo mirties, t.y. atsiskaitoma su palikėjo kreditoriais ir antstoliais, taip pat, atlyginamos valstybės bei Turto banko patirtos išlaidos, susijusios su turto paveldėjimu. Likusios lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. Tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, Civilinis kodeksas numato, jog valstybė palikėjo skolas dengia neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės“, – patikslina J. Žibūdienė.
Viso turto, kuris parduodamas viešo aukciono būdu, pradinę kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai.
Gali būti puikus pirkinys
Viena vertus, nepaveldėtas turtas, kuris atitenka valstybei, gali būti problema, liudijanti, kad Lietuvoje yra daug vienišų žmonių, neturinčių kam palikti savo namų ir kito turto. Kita vertus, kai kuriais atvejais senoliai turi giminaičių, tačiau laiku nepasirūpina testamentu ar turto perrašymu. Turtas, kuris valstybei atitenka su visomis skolomis, reiškia socialines ir finansines žmonių problemas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. NT ar kito turto besižvalgantys pirkėjai turi galimybę už realią rinkos kainą jį įsigyti Turto banko rengiamuose aukcionuose. NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad jeigu butas, namas ar pan. parduodamas be skolų, tai gali būti geras pirkinys. Rizikingesnis pirkinys, anot NT eksperto, yra su skolomis, todėl reiktų įsitikinti, kad jų nėra. O jei vis tik buvęs turto savininkas – įsiskolinęs už turtą, pasidomėti, kiek ir kam, ar skolos bus padengtos ir pan.
„Turto bankas parduoda paprastai parduoda niekieno nebenaudojama, bešeimininkį turtą, kurį galima apžiūrėti, įvertinti esamą situaciją, suprasti, kas yra parduodama patikimo pardavėjo. Problemų paprastai kyla dėl turto su skolomis, parduodamo varžytinėse. Tada gali kilti problemų, kenkėjiškumo atvejų, kai senojo savininko padaroma žala arba tiesiog neįsileidžiama į turtą, yra gaištamas laikas, pinigai. Tokie šie pardavimai yra rizikingesni ir reiktų į juos labiau atkreipti dėmesį, susitaikyti su tuo, kad taip lengvai pilnai disponuoti turtu gali būti sunku“, – įspėja A. Antanavičius.
