aA
Ekonomistai jau kelerius metus viešojoje erdvėje kalba, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Vienas iš tai įrodančių rodiklių gali būti augantys NT pirkimo ir pardavimo sandorių skaičiai. Ekonomistai taip pat pastebi, kad pastaruoju metu būstus perka jaunesni žmonės. „Delfi būstas“ kalbinto NT analitiko tai nestebina: žmonės uždirba daugiau, todėl nusipirkti būstą jiems tampa vis lengviau.
Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai
© DELFI / Karolina Pansevič

Skolinasi jaunesni ir daugiau

„Swedbank“ turimais duomenimis, dėl būsto finansavimo į bankus kreipiasi vis jaunesni gyventojai. Kaip rodo šio banko praėjusių metų duomenys, daugiausia būstui pirkti skolinasi 27–31 metų gyventojai. Pirkėjų turima nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam paskolos įnašui sumokėti, per metus vidutiniškai ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų ir perkopė 19 tūkst. eurų sumą.

„Pastaraisiais metais gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto kainos, ir tai gyventojams suteikia daugiau galimybių, svarstant apie pirmojo būsto įsigijimą arba seno keitimą nauju. Gyventojai gali greičiau sukaupti pradiniam įnašui reikalingą sumokėti nuosavų lėšų dalį, be to, būsto paskolos įmokoms gyventojai pernai skyrė vidutiniškai 25 proc. savo pajamų. Tai yra vienu procentiniu punktu mažiau nei užpernai“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Būsto pirkimas
Būsto pirkimas
© Adobe Stock

Banko duomenys rodo, kad 2019-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, gyventojai įsigijo beveik 6 proc. daugiau būstų, o vidutinė būsto paskola, išaugusi maždaug 7 proc., viršijo 71 tūkst. eurų.
Pasak P. Ladziato, išaugusiai vidutinei paskolos sumai įtakos turėjo augęs pirkėjų aktyvumas Vilniuje, nes sostinėje būstas yra brangiausias ir jo čia parduodama daugiausia.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad 2017 m. Vilniuje buvo sudaryta 34 proc. paskolų sutarčių dėl būsto įsigijimo, o 2019 m. antroje pusėje ši dalis išaugo iki 47 procentų. Vilniuje naujos statybos būsto įsigijimai sudaro apie 40 proc. visų būsto sandorių.

„Jau ne pirmus metus stebime dar vieną tendenciją – gyventojai, prieš kurį laiką gana aktyviai skolinęsi individualiems namams įsigyti, vėl perka daugiau butų. Bendras būsto paskolų skaičius butui įsigyti pernai išaugo 14 proc., taip pat didėjo būsto paskolų portfelio dalis, skirta butams nusipirkti, – pernai mūsų banke ji siekė 69 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.

Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai
© DELFI / Karolina Pansevič

„Swedbank“ duomenimis, vidutinis besiskolinančiojo amžius siekia 34 m., tai išsilavinęs ir susituokęs didmiesčio gyventojas, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas. Beveik du trečdaliai būsto paskolų suteikiama gyventojams, kurie būstą perka kartu su bendraskoliu.

Visi galvoja, kad gerai gyvens amžinai

NT analitikas Arnoldas AntanavičiusDelfi būstui“ tikina, kad faktas, jog būstą įsigyja vis jaunesni pirkėjai, jo nestebina.

„Tai yra vienas iš ekonominio ciklo viršūnės „simptomų“, kai į rinką ateina labiausiai optimistiškai nusiteikę ir kartu mažiausiai patyrę žaidėjai. Kita vertus, jei žmogus labai nesidomi ir pasikliauja viešoje erdvėje formuojama nuomone, tai pagrindo optimizmui tikrai pakanka – ekonominė situacija, darbo rinka, atlyginimų tendencijos ir pan. atrodo labai gerai, tad daugeliui peršasi natūrali išvada, kad neverta „išmesti“ pinigų nuomai, geriau mokėti sau, t. y. pirkti nuosavą būstą. Kiti tiesiog nusprendžia pasigerinti gyvenimo sąlygas ir keičia būstą į geresnį, nes irgi nusiteikę optimistiškai, kad ateityje viskas bus gerai. Be to, yra lūkestis, kad NT ateityje bus brangesnis“, – pirkėjų elgesį analizuoja specialistas ir tęsia, kad visi šie veiksniai lemia žmogaus sprendimą pirkti.

Arnoldas Antanavičius
Arnoldas Antanavičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau A. Antanavičius ragina nepamiršti, kad antrinėje rinkoje, kuri sudaro 70–80 proc. visų sandorių didmiesčiuose, viena pusė perka, o kita parduoda.

„Tad būtų visai logiška pagalvoti ir apie tai, kokie yra parduodančios pusės argumentai. Žinoma, kartais parduodama dėl to, kad reikia dėl konkrečių priežasčių, bet likusieji greičiausiai parduoda dėl to, jog įžvelgia ateinančius neramius laikus, mano, kad ateityje kainos bus mažesnės, o tokią nuomonę jiems leidžia susidaryti platesnis pasaulio matymas ir sukaupta didesnė ar įvairesnė patirtis“, – komentuoja NT analitikas.

Pasak A. Antanavičiaus, jauni žmonės pinigus, reikalingus pradiniam būsto pirkimo įnašui sumokėti, dažniausiai sutaupo patys arba juos paremia tėvai: „Visgi, uždirbant daugiau nei vidutinį atlyginimą ir atsakingai valdant finansus, tikrai nėra sudėtinga sutaupyti pradiniam įnašui.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
3.4783

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (108)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

COVID-19 pandemija paveiks ne tik NT kainas: ekspertas užsimena, koks būstas pirkėjui taps svajonių namais (55)

Šiandien gyvename kiek kitokį gyvenimą nei prieš mėnesį. Pirmieji nerimo dėl COVID-19...

Prognozuojamas puikus laikas, ieškantiems būsto: kiekvienas pirkėjas bus aukso vertės (280)

Nekilnojamojo turto ( NT ) srityje karantino metu išryškėję pokyčiai labai akivaizdūs: СOVID-19...

Kainų kritimo laukia ne tik NT pirkėjai: išklojo, ko tikėtis būsto nuomotojams ir nuomininkams (552)

Pasaulinė koronaviruso krizė ir karantinas kuriam laikui sustingdė turizmo sektorių, apgyvendinimo...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (185)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Top naujienos

Italija skelbia užfiksavusi išgijimų nuo COVID-19 paros rekordą JK per parą nuo koronaviruso mirė rekordinis žmonių skaičius – 938, Prancūzija pratęs karantiną (50)

Italijoje per pastarąją parą užfiksuotas išgijimų nuo COVID-19 rekordas – 2009 žmonių,...

ECB vadovės kreipimąsis: COVID-19 – naujos formos sukrėtimas, anksčiau naudotos taisyklės netinka (59)

Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos...

Sinoptikai papasakojo, koks oras laukia per Velykas: graži bus tik viena diena (1)

Ketvirtadienį prie Lietuvos artės šaltasis atmosferos frontas. Naktį trumpą lietų jis žada kai...

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (200)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (256)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (144)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Veryga valstybės vadovams rekomenduoja kas savaitę tikrintis dėl COVID-19 (176)

Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu.

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (57)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Baltarusija moka nustebinti: Bresto stadione – „virtualūs“ sirgaliai

Trečiadienį vakare sužaistos Baltarusijos taurės dvejos pusfinalio rungtynės, tačiau dėmesio...

|Maža didelių žinių kaina