Visoje Lietuvoje šiemet pirmąjį pusmetį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista 62,6 tūkst. nekilnojamo turto (NT) objektų arba 5,8 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-birželį (59,2 tūkst.). Pusę perleistų NT objektų sudarė žemės sklypų sandoriai.
Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 17,1 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (16,3 tūkst.). Vien per birželį parduota beveik 2,8 tūkst. butų – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 9,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę.
Vilniuje, preliminariais Registrų centro duomenimis, pirmąjį pusmetį parduota beveik 5,7 tūkst. butų – 4,3 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, Kaune – 2,4 tūkst. (7,8 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1,5 tūkst. (5,3 proc. daugiau), Šiauliuose – 816 (11,6 proc. daugiau), Panevėžyje – 613 (17,2 proc. daugiau).
„Vilniuje augimas (parduotų butų – ELTA) mažesnis nei vidutinis Lietuvoje. Pirmą ketvirtį augimas buvo gana didelis, o antrame ketvirtyje pradėjo lėtėti, gegužę-birželį net užfiksuotas kritimas“, – sakė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Per birželį sostinėje sandoriais perleisti 936 butai – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 3,7 proc. mažiau nei šių metų gegužę.
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 5,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,9 tūkst.), o vien tik birželį – 966 (pernai birželį – 955, šių metų gegužę – 1 117).
Liepos 1 d. šalyje buvo įregistruota apie 240 tūkst. juridinių asmenų (3 proc. daugiau nei 2018 m. liepos 1 d.), tačiau dalis (apie 30 tūkst.) juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, jau eilę metų Registrų centrui neteikiančiais jokių duomenų.
Daugiausiai Lietuvoje yra uždarųjų akcinių bendrovių – viso apie 130 tūkst., taip pat populiarios yra mažosios bendrijos (18 tūkst.) ir individualios įmonės (35 tūkst.), nors pastarųjų skaičius kasmet vis mažėja.
Per pirmąjį metų pusmetį įvairių formų juridinių asmenų įsteigta 6,5 tūkst., arba 6 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.
Anot P. Rudzkio, savo gyvenamąją vietą Lietuvoje šiuo metu yra deklaravę 3,03 mln. žmonių. Palyginti su šių metų pradžia, teigiamas savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus pokytis fiksuotas trijų šalies didmiesčių ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat Šiaulių mieste, Palangoje, Elektrėnuose ir Neringoje.
Vilniaus mieste ir jo rajone šiuo metu deklaravę savo gyvenamąją vietą 680 tūkst. gyventojų, Kauno mieste ir rajone – 410 tūkst., Klaipėdos mieste ir rajone – 227 tūkst.
„Registrų centro skelbiamas gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius dėl taikomų skirtingų metodologijų nesutampa su Statistikos departamento skelbiamu nuolatiniu gyventojų skaičiumi. Pavyzdžiui, į užsienį išvykęs ir ten jau kurį laiką gyvenantis asmuo ne visuomet deklaruoja savo išvykimą“, – teigė P. Rudzkis.
Statistikos departamento duomenimis, birželio pradžioje nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje siekė 2,79 mln.
