Ką ir kaip galima statyti žemės ūkio paskirties sklype
Praėjusiais metais Seime ir visuomenėje ėmė virti aršios diskusijos dėl Ūkininko ūkio įstatymo suteikiamų galimybių žmonėms žemės ūkio paskirties sklypuose statytis namus. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko sodyba – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
„Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tai būtina parengti šį projektą“, – statybų žemės ūkio paskirties sklypuose taisykles aiškina VTPSI.
Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių, pasak VTPSI, teisės aktai nenustato. Reikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentų ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, konkrečiu atveju taikytinais teisės aktų reikalavimais.
„Kai priklausomai nuo statinio paskirties ir kategorijos pagal teisės aktus statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tokio statinio statybą galima pradėti tik gavus SLD. Pvz., gyvenamojo namo ir neypatingųjų ar ypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Statinio statyba neturint SLD, kai jis privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka. Kai SLD neprivalomas, teisės aktų pažeidimu būtų laikoma ir kitos, nei galima žemės ūkio paskirties žemėje, paskirties statinių statyba, taip pat statyba pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikalavimus dėl atstumų iki sklypo ribų, kitus teisės aktų reikalavimus“, – galimus pažeidimus vardija VTPSI.
Inspekcija informuoja, kad už savavališką statybą taikoma administracinė atsakomybė priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos. Pvz., naujo nesudėtingojo statinio (plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m) savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia 150–300 eurų baudą, o tokio statinio statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje – 300–560 eurų. Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia 50–1000 eurų baudą.
Ūkininko pažymėjimas leisdavo statyti
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys, advokato padėjėjas Arnas Stačiokaitis „Delfi būstui“ paaiškina, kad kalbos apie statybas žemės ūkio paskirties sklypuose prasidėjo supratus seniai visiems žinomą, tačiau anksčiau mažiau viešintą žmonėms sutaupyti leidžiančią schemą.
„Pagal įstatymą žmonės, kurie turi ūkininko pažymėjimą ir ne mažesnį nei 0,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą, tame sklype galėjo statyti vadinamąją ūkininko sodybą. Reikėdavo parengti žemėtvarkos projektą, kuriame suplanuojama teritorijos riba, žyminti ūkininko sodybos ribą, ir sklype statyti pastatą. Jis galėjo būti ir tiesiog žmogaus gyvenamasis namas su visais patogumais, šalia jo galėjo būti ir kitų, ūkinių pastatų“, – paaiškina teisininkas.
Iš esmės šis teisės aktas leisdavo žmonėms, kurie neužsiima jokia ūkine veikla, o tik yra išklausę kursus, reikalingus ūkininko pažymėjimui gauti, turėti normalaus dydžio nuosavą namą žemės ūkio paskirties sklype. Neretai žemo našumo (nederlinga) žemės ūkio paskirties žemė, sklypai (ypač nedidelio ploto) parduodami daug pigiau nei vienbučių, dvibučių statybos paskirties sklypai, todėl lietuviai, norėdami sutaupyti, mokėdavo už ūkininkų kursus ir, gavę pažymėjimus, planuodavo nuosavo namo statybas žemės ūkio paskirties sklypuose. Taip pat tokia galimybe pasinaudodavo gyventojai, kurie paveldėdavo žemės ūkio sklypus, tačiau juose neplanuodavo užsiimti žemės ūkių, žmonės, kuriems tiesiog buvo patrauklu gyventi labiau nuo miesto nutolusiose vietovėse.
„Praktika ilgą laiką nusistovėjusi buvo tokia, kad žmonės, kurie atrasdavo sau tinkamą sklypą, tinkamas vietas gyventi, sodybai, nuolatiniam gyvenimui ar laikinam, bet tos žemės paskirtis būdavo žemės ūkio, jie ieškodavo, kaip galima teisėtai pasistatyti statinį. Ir tai būdavo viena iš galimybių. Turint žemės ūkio paskirties sklypą tapti ūkininku – gauti ūkininko pažymėjimą ir toliau rengti žemėtvarkos projektą ir pasistatyti ūkininko sodybą“, – sako A. Stačiokaitis.
Pasak teisininko, problematika, kurią įžvelgė Seimas – chaotiškas užstatymas, urbanizuojamos neurbanizuojamos teritorijos, todėl praėjusiais metais buvo pateiktas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas.
„Praėjusiais metais buvo planuojami pakeitimai, tačiau prezidentas juos vetavo . Juose buvo numatyta, kad pusė ar daugiau pajamų per 3 metus turi būti gauta iš ūkininko veiklos, 2 ha plotas turėjo būti minimalus. Prezidentas vetavimo tokį pakeitimą, nes toks teisės aktas apriboja ūkininkų galimybes, juo statybų klausimas sprendžiamas ribojant ūkininkų galimybes“, – teigia advokatas.
Teisės akto pakeitimu ribojamos ūkininkų galimybės
Tačiau idėjos apriboti statybas žemės ūkio paskirties sklypuose nebuvo atsisakyta. Šiemet, kovo 16 dieną, Seime buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas, kuriuo, pasak A. Stačiokaičio, numatoma, kad norint žemės ūkio paskirties sklype statyti statinį, minimalus žemės sklypo plotas galės būti 2 ha. Taip pat būsimo pastato statytojas turės deklaruoti pajamas, gautas iš ūkininko veiklos per 3 paskutinius metus. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.
Advokatas tokį teisės akto pakeitimą vertina gana kritiškai. Jo teigimu, pakeitimas vis tiek riboja ūkininkų galimybes.
„Mes ribojame ūkininkus. Ribodami juos mes bandome spręsti naujakurių poreikį turėti gyvenamuosius plotus, kurie yra žemės ūkio paskirties sklypai. Bet juk žemės ūkio paskirties sklypai ne visi tinkami žemės ūkio veiklai. Yra masė žemės sklypų, kurie apleisti, nes netinkami žemės ūkiui, žemas našumas, bet juose ir statybos apribotos. Įstatymo leidėjas galėtų sureguliuoti tokius dalykus, kad žemės ūkio paskirties plotuose, kurie nėra realiai tinkami tokiai veiklai, būtų galima žmonėms statyti nuosavus namus ar sodybas“, – pažymi A. Stačiokaitis.
Jis tęsia, kad įstatymų leidėju vertėtų aprašyti rizikas, susijusias su statybomis neurbanizuotoje teritorijoje, pateikti jas žmonėms, numatyti reglamentavimą, kaip žmogus, galėtų tokiuose sklypuose statytis gyvenamąjį namą.
„Jeigu žmogui tinka, jeigu jis prisiima riziką dėl kelių, susisiekimo, infrastruktūros ir kitų dalykų, tai kodėl neleisti jam statytis. Nes poreikis toks yra, ne visi nori senuose kaimuose statytis namą, daug žmonių nori ramybės ir privatumo, o dabar žmonės turi gudrauti, kad visa tai turėtų. Tai gal ne ūkininkų ūkio įstatyme problema, o nesureguliuotame žmonių poreikyje“, – tikina teisininkas.
Dėmesį turėtų atkreipti ir jau statantys statinius
Apie teisės akto pakeitimus informuoja ir Nacionalinė žemės tarnyba. Ji visuomenę informuoja, kad žemėtvarkos projektų rengėjai ir ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į LR Seime priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir suskubti užbaigti jau pradėtus kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (ūkio sodybos vietai nustatyti) procesus iki šių metų liepos 1 d.
Pagal naująją įstatymo redakciją, gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais galės statyti neurbanizuojamoje ir neurbanizuotoje teritorijoje tik toks ūkininkas, kuris bent trejus metus deklaravo pajamas iš žemės ūkio veiklos. Tačiau šis reikalavimas nebus keliamas statant kitos paskirties ūkinius pastatus, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti. Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galės būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.
