Ispanijos šiaurės vakarų dalyje parduodamas apleistas kaimas Salto de Castro vos už 260 tūkst. eurų.

Pvz., ši kaina yra 81 tūkst. eurų mažesnė nei vidutinio namo Jungtinėje Karalystėje kaina arba maždaug tiek, kiek šiandien gali kainuoti jau įrengtas butas Vilniaus miesto centre.

Kaime rasite 44 namus, viešbutį, bažnyčią, mokyklą, bendrą baseiną ir buvusį policijos nuovados pastatą. Kaimas yra pasienyje su Portugalija, Samoros provincijoje, už trijų valandų kelio automobiliu nuo Madrido. Kaime trūksta gyventojų – šis kaimas stovi apleistas jau maždaug 30 metų. Kaip rašo BBC, 2000-aisiais kaimą vaiduoklį įsigijo ir planavo atgaivinti, tačiau kol kas šie planai nebuvo sėkmingi.

Kaimas Ispanijoje Salto de castro

„Savininkas planavo pastatyti čia viešbutį, tačiau susidūrė su sunkumais, įgyvendindamas šį sumanymą, – pasakojo savininką atstovaujančios agentūros „Royal Invest“ atstovas Ronnie Rodriguezas. – jis vis dar norėtų įgyvendinti šį projektą.“

Nekilnojamojo turto portale „Idealista“ patalpintame skelbime rašoma: „Parduodu kaimą, nes gyvenu mieste, negaliu pasirūpinti kaimo priežiūra, ieškoti paramos.“

Salto de Castro gyvenvietę pastatė elektros įmonė „Iberduero“ darbininkams, kurie šeštą dešimtmetį statė vandens rezervuarą. Pabaigus projektą, darbininkai išsivažinėjo, ir kaimas liko tuščias.

Kaimą jau anksčiau pardavinėjo, tačiau 6,5 mln. eurų kaina ir suniokoti pastatai atbaigė pirkėjus.
„Idealista“ portalo skaičiavimu, norint atkurti kaimą, reikėtų apie 2 mln. eurų investicijų.

Salto de Castro – ne vienintelis kaimas Ispanijoje, apleistas po vandens rezervuaro statybų.

Kaimas Ispanijoje Salto de castro

Estremadūros provincijoje 9 a. buvo pastatyta daili Granadiljos gyvenvietė. Miestas plėtėsi, klestėjo ir viduramžiais tapo didžiausiu miestu regione, kuriame buvo dar 17 miestų ir kaimų.

1950 m. Granadiljoje gyveno apie tūkstantis žmonių, daugelis iš jų buvo ūkininkai ir dirbo žemę, esančią už gyvenvietės sienų.

Praėjus vos 14 metų jie visi išsikėlė. Taip nutiko, nes tuometinis Ispanijos diktatorius Fransisco Franco nusprendė pastatyti „Gabriel y Galan“ vandens rezervuarą.

Granadilją paskelbė potvynių zona, o po penkerių metų atvyko pareigūnai ir pranešė gyventojams, kad gyvenvietė dabar priklauso valstybei, todėl jie visi gyvena joje neteisėtai.

Daugelis išvyko iš karto, o likusius vertė nuomotis savą būstą.

Kai vandens rezervuaras, kuris buvo didžiausias iš tokių rezervuarų, skirtų Ispanijos ekonomikai remti tarptautinės izoliacijos laikotarpiu, ėmė pildytis, keliai į gyvenvietė pasidarė nebepravažiuojami.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją