Konsultacija su architektu prieš įsigyjant sklypą
Renkantis sklypą vieni pirkėjai labiau vertina jo atstumą iki miesto centro, kiti – aplinką, treti – kainą. Bet kokiu atveju vienas svarbiausių kriterijų, kurį būtina įvertinti dar prieš sudarant sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, yra sklypo perspektyvos, ką ir kur tame sklype galima statyti.
„Gana dažnai pasitaiko, kad žmogus nusiperka sklypą iki galo visko neįvertinęs. Po įsigijimo nori pradėti statyti namą ir kreipiasi į mus dėl namo projekto. Atlikę išsamią sklypo analizę, matome, kad žmogaus noras konkrečioje vietoje statyti namą neįgyvendinamas, nes jo įsigytame sklype yra taikomi tam tikri apribojimai arba numatytoje vietoje pastatyto namo eksploatacija kainuos brangiai, – savo patirtimi atsiųstame pranešime dalijasi „Capital Architects“ vadovas Vladislavas Gžybovskis. – Kliento akyse atsiranda nusivylimas ir abejonė savo sprendimu apskritai imtis namo statybų.“
V. Gžybovskio teigimu, tam, kad būtų išvengta panašių situacijų, į architektą reikia kreiptis kuo anksčiau, dar iki sudarant sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Specialistas atliks sklypo analizę, patars, kurioje vietoje būtų galima statyti namą, kokio dydžio, kaip jį orientuoti sklype. „Pirkti sklypą be architekto – lyg pirkti katę maiše: iki galo nežinai, ar pavyks įgyvendinti sumanymus“, – sako V. Gžybovskis.
Pasikeitus įstatymams, gerokai pailgėjo procesai
Pašnekovo vadovo teigimu, prieš penkerius metus suprojektuoti namą buvo ir paprasčiau, ir greičiau. Dėl pasikeitusios įstatyminės bazės šis procesas pailgėjo kone dvigubai: „Norvegijoje gauti statybos leidimą užtrunka 2–3 mėnesius, Lietuvoje – apie 7 mėnesius. Jei sklypas buvo suformuotas ne detaliuoju planu, o žemės pertvarkymo projektu, reikės dar ir viešinimo procedūros, terminas pailgėja dar dviem mėnesiais, tai visas procesas užsitęsia 9–12 mėnesių.“
Anot V. Gžybovskio, šiandieninė biurokratija „suvalgo labai daug resursų ir nervų“. Jis pasakoja, kad kartais nutinka ir absurdiškų situacijų, kai savivaldybės specialistas reikalauja projekte pakeisti vieną jam neįtikusį žodį, kuris, pavartotas analogiškame projekte, patvirtintame kito specialisto, niekam neužkliuvo: „Kaip atspėti, kurį žodį rašyti? Kartais prieiname iki absurdų. Dėl to jau nuo pat pradžios reikia tiksliai žinoti, kaip ką daryti.“
Šiandien architektas turi būti kitoks
„Architektas šiais laikais turi būti kitoks specialistas. Jis neturi būti architektas, kuris tik piešia. Statybos kaina pakilo, išlaidos namo statybai padidėjo. Tinkamai parinkti sprendimai turės įtakos namo statybos kainai ir namo eksploatacijai“, – sako pašnekovas.
Protingai išdėliotos patalpos namo viduje užtikrins ne tik patogų gyvenimą jame, bet ir mažins namo išlaikymo kaštus. „Galima miegamąjį ir svetainę atsukti į šiaurę, šiaurės vakarus, o technines patalpas išdėlioti į pietus ir pietryčius, ir gausis taip, kad namą teks daug šildyti, nes patalpos, kurios galėtų gauti saulės šviesos ir šilumos, bus atsuktos į neteisingą pusę. Svarbu ir patį sklypą vertinti, koks namas konkrečiai šiame sklype tinkamas, nes tikrai ne kiekviename sklype tinka bet koks namas.“
V. Gžybovskis viliasi, kad Lietuvoje jau atėjo toks laikas, kai žmonės pradės rinktis įdomesnę architektūrą, o architektai daugiau dėmesio skirs ne tik namų projektavimui, bet ir socialinių problemų sprendimui.
„Panašu, kad vystytojai pastaruoju metu buvo nusitaikę į pinigus – kuo pigiau, kuo daugiau ir kuo greičiau, ir niekas per daug negalvojo, kad ir architektūra būtų malonesnė, ir aplinka būtų patrauklesnė. Manau, jau atėjo toks metas, kai žmonės pradės rinktis ne nuobodžius kvartalus, o įdomesnę architektūrą ir tokią aplinką, kur bus išspręstos ir papildomos problemos: mokyklos, darželiai, multifunkciniai centrai. Retas kvartalas sprendžia šiuos klausimus. Reiktų pradėti mąstyti kitaip jau nuo projektavimo etapo“, – sako V. Gžybovskis.
