Visgi su portalu „Apartment Therapy“ bendradarbiaujanti publikacijų dizaino ir panašiomis temomis autorė Heather Bien teigia, kad šis patarimas gali ir nepasiteisinti. Toliau – jos pasakojimas.
Prieš trejetą metų mudu su vyru įsigijome butą su dviem miegamaisiais. Kai į jį įsikėlėme, aš, kaip ir daugelis piliečių, vadovavausi tuo neva prasmingu patarimu. Tiesą sakant, paklojusi apvalią sumą už iš tiesų solidų pirkinį – nuosavus namus, – ir pati neturėjau nė menkiausio noro toliau leisti pinigus. Kita vertus, ėmiau ir patikėjau, kad protingiau bus, jei palauksiu, kol bėgant laikui ateis aiškus supratimas, kaip tuos namus patobulinti.
Daugiau nei dešimt metų teko kilotis iš vienų namų į kitus, tačiau visus juos nuomojomės, todėl iš esmės jų keisti, savaime aišku, negalėjome. Dėl šios priežasties idėja, pavyzdžiui, perdažyti visų kambarių sienas arba pakeisti visus baldus, mane viliojo tiesiog nevaldomai. Vis dėlto supratau, kad šiam impulsui geriau aklai nepasiduoti: geriau palaukti, kaip pataria protingi žmonės, viską gerai įvertinti ir apsvarstyti.
Dabar gailiuosi, kad paklusau tam patarimui.
Besielgdama „protingai“ gerokai uždelsiau su dviejų idėjų realizavimu. Nuo pat pradžių puikiai žinojau, kad tais sprendimais būčiau patenkinta, tačiau „apdairus“ atidėliojimas sutrukdė įsikurti taip, kaip noriu.
Pirmiausia tenka kalbėti apie nedidelę, tačiau be galo funkcionalią pusryčių baro zoną. Reikėjo tik pakeisti stalviršį ir būčiau ją turėjus iš karto. Tačiau aš laukiau porą metų su viltimi, kad gal pamėgsiu tokį namų apstatymą, kokį radau. Visgi tada, kai pasamdžiau dizainerį, padėjusį paversti pusryčių baro idėją realybe, labai aiškiai suvokiau, kaip man reikėjo tokios zonos.
Antra klaida, kurią padariau, yra susijusi su visu kambariu. Net trejetą metų leidau, kad vadinamasis svečių kambarys tarnautų kaip kažkoks sandėliukas. Niekaip nesiryžau jo perdažyti ir apstatyti naujais baldais. Nei aš, nei vyras nenorėjome veikti skubotai, tačiau galop teko pripažinti, kad namuose turime kambarį, kuriuo beveik nesinaudojame, nors tik todėl ir pirkome būstą, kad, užuot grūdęsi miniatiūrinėje nuomojamoje erdvėje, pagaliau apsigyventume erdviame bute. Kai po trejų metų tas kambarys buvo tinkamai renovuotas, namai iš karto pasipildė mėgstamiems užsiėmimams ir poilsiui tinkama zona.
Žinau, kad nesu vienintelė, atidėliojanti projektų įgyvendinimą. Juk dažnas taikstosi su pusiau įrengtai kambariais, laukdamas, kol užgims kažkoks idealus planas ar tobula vizija. Tačiau ar perdėtas apdairumas neblogina gyvenimo čia ir dabar kokybės?
Aišku, nebūtina vos įsikėlus į naujus namus pulti iš pagrindų jų renovuoti, juolab jei tenka atsižvelgti į ribojantį biudžetą. Visgi jei tikrai žinote, ko norite, kam gaišti laiką vien todėl, kad žmonės pataria palaukti? Argi nebus geriau, jei pasijusite komfortiškai vos įsikėlę į naujus namus?
