A. Kovalevskis laidoje „Tarp keturių sienų“ pažymi, kad vis dar dažnai kylanti problema – aplaidumas sudarant nuomos sutartį. Nuomininkas, pasirašydamas sutartį, jos neįvertina, o nuomotojai neretai tuo naudojasi ir į sutartis įtraukia sau naudingesnes sąlygas.
„Dažniausiai tiek nuomininkas, tiek nuomotojas išsitraukia tą sutartį ir žiūri, ką jie ten pasirašė ir dėl ko susitarė tik tada, kai jau atsitinka kažkokia problema, nesutarimas. Visi teisininkai ir advokatai pataria sutartis skaityti prieš pasirašant ir numatyti visas galimas situacijas, numatyti, kokios jos gali kilti ir kaip jos bus sprendžiamos. Tada tą problemą yra lengviau spręsti, jeigu tu jau esi ją apsirašęs ir iškart esi nusimatęs sutartyje, kad viena ar kita situacija yra raudona vėliavėlė, konkretus ginčas“, – aiškina teisininkas.
Pašnekovo teigimu, neretai ginčų pasitaiko dėl nesąžiningai parengtų nuomos sutarčių. Nuomotojas sutartyse pamiršta nuomininko interesus, ypač jei nuomotojas turi ne vieną NT ir nuoma verčiasi kurį laiką, žino įvairius niuansus.
„Kai sutartys sudaromos tarp profesionalių asmenų ir verslininkų, kurie verčiasi nuoma, yra ta vadinamoji stipresnioji šalis ir silpnesnioji. Dažniausiai pačias nuomos sutartis rengia nuomotojai ir jie turi didesnę patirtį. Jos parengiamos taip, kad savęs neskriaustų. Tuo tarpu siekiant užsitikrinti to paties depozito likimą, tinkamą nuomos mokestį, numatome neproporcingai dideles sankcijas nuomininkams. Tad dažniausiai ir kyla klausimai, nuostatos tarp šalių, ar jos nepažeidžia teisių ir pareigų pusiausvyros, vienodai yra traktuojamos abi šalys, neišskiriant kažkuriai daugiau teisių, mažiau teisių. Ir jeigu viena ar kita nuostata yra nesąžininga nuomininko atžvilgiu, tokiu atveju toks nuomininkas turi teisę kreiptis į vartotojų tarnybą“, – pažymi A. Kovalevskis.
Dėl ko kyla ginčai?
Pašnekovo teigimu, dažniausiai kylantys ginčai – dėl pinigų, depozito likimo, baudų, įspėjimo apie sutarties nutraukimą, jos terminus, žalos atlyginimo klausimų.
„Kyla klausimų abiem pusėms, ar iš tikrųjų padaryta tokio dydžio žala. Paprastai būna numatyta, kad jeigu padaroma kažkokia žala turtui, ji lygi dviejų mėnesių dydžio nuomos mokesčiui, tačiau juk klausimas yra, kokio dydžio ta žala iš tiesų yra. Ar vaikų išpieštos sienos lygios tokio dydžio pinigų sumai? Tai iš esmės ta sutartimi ir turi būti sutariama, kokios bus tos nuostatos, kad jos nebūtų pernelyg varžančios, racionalios, nevaržančios nei nuomotojo, nei nuomininko teisių“, – kokius aspektus reiktų numatyti sutartyse, pasakoja A. Kovalevskis.
Taip pat visuomet reikia į sutartis įraukti, kiek nuomininkas gali keisti nuomojamą būstą, pavyzdžiui, ar gali be savininko žinios perdažyti sienas, pasikabinti lentyną ir pan.
„Nuomotojas ne visada sutinka, kad būtų atliekami kažkokie tam tikri darbai. Tai prieš atliekant kažkokios remonto darbus, net prieš kabinant paveikslą ar pan., rekomenduojama pasitarti prieš tai su savininku, kad nebūtų paskui problemų perdažant ar pan. Tai jeigu yra šalių susitarimas, kad viskas tvarkoje, paliekame tą depozitą, aš grąžinu, tu sutvarkai, aš priimu, tai viskas tvarkoj. Tokiu būdu šalys gali ginčą išspręsti“, – sako advokatas.
Visą pokalbį apie būsto nuomos sutartis ir kaip iškraustyti nuomininkus su vaikais, žiūrėkite „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“.
