Būtina susitarti su namo administratoriumi

Prieš atliekant bet kokius šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus savo bute, privalu tai suderinti su namo administratoriumi. Tartis nereikia tik tais atvejais, kai remontuojama buto santechninė įranga, esanti už buto karšto ar šalto vandens apskaitos prietaiso – pavyzdžiui, klozetas, kriauklė, vandens maišytuvas.

Paaiškinti ir patarti, kokius veiksmus reikia atlikti prieš vykdant šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus, turi namo administratorius.

Žirmūnų būsto direktorius Eimantas Remeikis teigia, kad visi bute atlikti šildymo ar karšto vandens sistemos pakeitimai, nesuderinti su namo administratoriumi, yra nelegalūs ir pažeidžia bendrą sistemos funkcionavimą.

„Į šiuos šildymo ir karšto vandens pakeitimus įeina radiatorių, gyvatuko perkėlimas į kitą vietą, šių prietaisų keitimas naujais, šildomų grindų sumontavimas prisijungiant prie namo šildymo ar karšto vandens cirkuliacinės sistemos, papildomų radiatorių sumontavimas ir kita“, – vardina E. Remeikis.

Už nelegalų remontą teks susimokėti baudą

Visi Žirmūnų būsto direktoriaus paminėti darbai priskiriami statinio paprastajam remontui, o pagal galiojantį 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą Nr. 1-172, keičiant buto radiatorius privalomas pastato paprastojo remonto aprašas.
Eimantas Remeikis

Žirmūnų būsto direktorius aiškina, kad atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas – administratorius ar bendrijos pirmininkas. Keičiant gyvatuką, aprašas nėra būtinas, tačiau keitimo darbai privalomai derinami su pastato valdytoju.

„Galbūt tvarka skamba sudėtingai, tačiau visi derinimo darbai atliekami gana greitai. Svarbu suprasti, kad bet kokie nesuderinti sistemos pakeitimai daro tiesioginę žalą kaimynų komfortui, padidėja pastato išlaidos šildymui ir karšto vandens cirkuliacijai. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta gana griežta piniginė bauda už šių nuostatų nepaisymą – nuo 300 iki 560 eurų“, – perspėja E. Remeikis.

Sistemos „rekonstruotojai“ nelieka nepastebėti

Anot jo, daugiabučio namo šildymo sistemą galima suvokti kaip nuolat ratu, vamzdynais, per visas patalpas ir radiatorius keliaujantį termofikatą (karštą vandenį su priemaišomis), kuris vėsta ir šilumą atiduoda per šildymo prietaisus (radiatorius), neizoliuotus vamzdynus butuose ir t.t.

„Taigi, bute susimontavus didesnį ir galingesnį radiatorių, šis šilumos atiduos daugiau nei numatyta. Kai kurie butai name ims šalti, dėl to teks padidinti termofikato temperatūrą. Taip atsiras butų, kurie bus perkaitinami, o už tai visiems butų savininkams teks sumokėti papildomai“, – aiškina jis.

Nelegaliai atlikę šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus, neliksite nepastebėti. E. Remeikis teigia, kad dažniausiai tokie nelegalios veikos atvejai paaiškėja išanalizavus šilumos suvartojimo pokyčius, gavus gyventojų skundus dėl žemos ar per aukštos temperatūros bute, dėl lėtai atbėgančio karšto vandens ir dėl to, kad iš čiaupo bėga vėsus vanduo.

„Daugeliu atvejų, pasinaudojant šiuolaikinėmis priemonėmis ir prietaisais, net nepatekus į „įtartiną“ butą, galima nustatyti nelegalius sistemų pakeitimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl didelio išradingumo pakeitimus aptikti yra gana sudėtinga“, – prisipažįsta Žirmūnų būsto direktorius.

„Mūsų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kuomet vietoje gyvatuko, kurio tiesinis ilgis siekia keletą metrų, įrengiamas 30 ir daugiau metrų šildomų grindų kontūras. Akivaizdu, kad po tokios nelegalios intervencijos sistema visiškai išbalansuojama, kituose butuose karšto vandens tenka laukti labai ilgai, o kartais tinkamos temperatūros karštas vanduo apskritai neatbėga“, – aiškina E. Remeikis.

Aktualiausia senos statybos daugiabučių gyventojams

Žirmūnų būsto direktorius tokius sistemų „rekonstruotojus“ išskiria į tris įprastai praktikoje sutinkamas žmonių grupes:

1) „gudruoliai“, kurie, suvokdami, kad pažeidžia sistemą, vis tiek siekia gyventi komfortiškiau kitų sąskaita;

2) gyventojai, kurie jau įsigijo butą su pakeitimais;

3) butų savininkai, kurie atliko darbus nežinodami tvarkos ir neįvertinę pasekmių (pvz., nusprendė rekonstruoti vonios kambarį, perkelti gyvatuką į patogesnę vietą, tradicinį gyvatuką pakeisti moderniomis „kopėtėlėmis“ ir pan.).

E. Remeikis aiškina, kad gyvenant senos statybos daugiabučiame name svarbu suprasti, kad visa sistema suprojektuota ir įrengta kaip vientisas organizmas, joje nėra jokių individualiai butams skirtų sprendimų, todėl net menkiausias pakeitimas gali lemti virtinę sutrikimų kituose butuose.

„Svarbu paminėti, kad aukščiau pateikta informacija galioja senos statybos daugiabučiams. Tuo tarpu naujuose daugiabučiuose minėtos sistemos yra individualizuotos, todėl dažniausiai prietaisų pakeitimus galima atlikti be jokių apribojimų, tačiau, nepaisant to, visada privaloma pasitarti su namo valdytoju“, – pabrėžia jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (92)