Vilniečių nuomonės išsiskiria
LNK žinių reportaže kalbintų vilniečių nuomonės dėl kepsnių kepimo balkone išsiskyrė. Vieni teigė, kad tokia pramoga – nieko bloga, kiti sakė, kad stengiasi tokia veikla namuose neužsiimti.
Štai vilnietė Irena sako, kad pačiame Vilniuje reikia dar gerai paieškoti vietos, kur būtų galima mėgautis maisto kepimu lauke. Tenka važiuoti toliau, prie ežerų, nes arčiau namų – džiunglės.
Kitas kalbintas pašnekovas tikino, kad yra ne tik už grilinimą, bet ir rūkimą balkone.
„Aš nieko prieš, kad būtų balkone tas grilius. Aš ir už rūkimą balkone, net už mėsyčių kepimą“, – nuomone dalinosi vilnietis.
„Mes patys turėjome balkone kamado kepsninę. <...> Mačiau ir pas kaimynus yra, tai nieko čia baisaus“, – komentavo poilsiaujanti vilnietė.
Tačiau kaimynų kepamais kepsniais žavisi ne visi.
„Dažniausiai būna nepasitenkinimas, nes stiprus anglies kvapas. Tai stengiuosi to nepropaguoti“, – LNK žinioms sakė vilnietis.
„Kamado club“ vadovė Jurgita Voidatė sako, kad tokių, kurie kepa kepsnius balkone buvo visada, nepaisant to, kad tai daryti draudžiama.
„Visada buvo tų, kaip mes vadiname, balkonų chuliganų, nes iš esmės tai yra draudžiama ir aš jokiu būdu nerekomenduoju to daryti“, – komentuoja pašnekovė.
Gresia bauda
Tačiau specialistai įspėja, kad iškyla balkone gali kainuoti brangia: užtraukti ne tik baudą, bet ir supleškinti namus.
„Kyla ir gaisrų. Vykstam paskui aiškintis aplinkybių ir žmonės lieka patys kalti dėl įvykio. Gaisrinės saugos taisyklės naudoti kieto kuro kūrenamas šašlykines, kepsnines balkonuose draudžia“, – pažymi VPGV priežiūros skyriaus vyr. specialistas Arvydas Vingilys.
Visgi, išimčių yra – kepti maistą balkone galima tokiu atveju, jeigu nurodo gamintojas. Kepimo prietaisas gali būti dujinis arba elektrinis.
„Svarbu, kad papūtus vėjui, iš įrenginio neiškiltų žarijų ar pelenų, tokį įrenginį balkonuose galima naudoti“, – paaiškina ekspertas.
Draudimo bendrovės BTA ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad daugiausiai problemų keldavo seno tipo šašlykinės ir nesaugus jų naudojimas.
„Problema buvo su senosiomis šašlykinėmis, kad įvairių priežasčių jos tiesiog išvirsdavo, tos karštos anglys pabirdavo terasose ir t.t. Kažkokių ypač didelių gaisrų nepamenu, bet nedidelių turto apgadinimų, lokalių gaisrų esame turėję“, – prisimena pašnekovas.
Lietuvoje trūksta grilinimo balkonuose kultūros
Tuo tarpu „Kamado club“ vadovė J. Voidatė sako, kad prieš keletą metų ir taip atlaisvintas reguliavimas dabar yra vienas griežčiausių lyginant su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Vokietija ar Lenkija, kuriose susiformavusi grilinimo balkonuose kultūra.
„Dėl to man šiek tiek liūdna, nes dujinę ar elektrinę grilinę galima naudoti balkone, o anglinės negalima. Teigiama, kad jos yra mažiau pavojingos, nors dujų balionas nėra jau toks nepavojingas, ten irgi yra atvira ugnis“, – pažymi pašnekovė.
Dar viena taisyklės, kurios miestiečiai nepaiso – atstumai. Kepti maistą galima tik 6 metrai nuo pastatų, o atstumų nesilaikymas – kaimynams menkas malonumas.
„Pasitaiko, kad kaimynams nešami dūmai dėl kūrenamų kepsninių, yra ir senamiestyje bandoma tarp vidinių kiemų kūrenti šašlykines“, – sako VPGV priežiūros skyriaus vyr. specialistas A. Vingilys
Kepiniai balkonuose pavojingi ne tik dėl žarijų išpūtimo – jas nuversti gali vaikai, augintiniai ar škvaliniai vėjai. Negana to, kepsninės balkonuose ar kiemuose lyg magnetas traukia nedorėlius: vagys jas ištempia ir iš 2 aukšto balkonų.
Išsamiau – LNK žinių reportaže.
