Pasirinkimas tarp lapuočių ir spygliuočių bei tinkamiausias aukštis
Anot apželdinimo specialistės, tinklaraštininkės L. Liubertaitės, nutarusiems formuoti gyvatvorę, pirmiausia reikia sau atsakyti į klausimą – norisi spygliuočio ar lapuočio: „Spygliuotis dažnai būna pirmas pasirinkimas, nes gyvatvorė tuomet nepersimato ir žiemą, ir vasarą. Vis dėlto, lapuočiai yra gerokai įdomesni. Jei pažiūrėtume, kokius įdomius dizainus kuria kraštovaizdžio dizaineriai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, mes pamatysime, kad lapuočiai ten dominuoja“.
L. Liubertaitės teigimu, kaitai vis labiau ateinant į madą, lapuočių sezoniškas pasikeitimas dažniau vertinamas kaip privalumas, nei trūkumas. Kitas svarbus faktorius – teisingai pasirinkti gyvatvorės aukštį:
Yra tam tikra augalų grupė, kaip itin populiarios tujos, kurių sodinukai perkami maži ir palaipsniui auginami iki norimo aukščio. Tuo tarpu kai kurie kiti augalai perkami iškart didesni, tačiau dar nėra gyvatvorei taip norimo tankumo. Tokiu atveju tereikia laiko ir laukiamas tankis, tikina apželdinimo kursų organizatorė, tikrai atsiras.
Siūlo du kartus pagalvoti, ketinant rinktis vieną augalą
Žmonėms, kurie itin nemėgsta lauko darbų ir nori kuo mažiau rūpesčių, L. Liubertaitė džiugių žinių neturi – kokį augalą gyvatvorei bepasirinksite, priežiūros jam vis tiek reikės: „Gyvatvorė bus graži tik tuomet, kai bus prižiūrėta ir nuolat formuojama. Kuo dažniau formuosime – tuo labiau sutankės šakelės, tuo gyvatvorė bus tankesnė ir savo funkciją atliks geriau bei atrodys gražiau“.
Gyvatvorių augalų pasirinkimuose kaip ir bet kur kitur vyrauja tam tikros mados ir tendencijos. Visgi, L. Liubertaitė pripažįsta vienu atveju visada siūlanti pagalvoti antrą kartą – taip ji pataria žmonėms, sumąsčiusiems gyvatvorę formuoti iš kadagių:
„Bukai ir skroblai ateina į Lietuvą kaip mada iš užsienio šalių, nors Lietuvoje jie irgi puikiai auga ir nėra kažkokių didelių problemų. Skroblai tapo vienu populiariausių augalų aukštoms gyvatvorėms.
Kad žmonės nenusiviltų, visada kviečiu antrą kartą pagalvoti, jei norima pasirinkti kadagius. Prieš gerą dešimtmetį daug kas tujas pakeitė į kadagius kaip tarsi įdomesnį variantą, bet kadagiai turi savybę maždaug po dešimties metų susirgti, susenti. Papilkėja, paruduoja, išplinka apačia, užpuola grybelinės kilmės ligos, kadagys atrodo nebegražiai. Tokius kadagius galima purkšti fungicidais, bandyti gydyti, bet tai jau yra sudėtinga. Tokių patirčių daug, tad siūlau dukart pagalvoti, ar tikrai jų norite“, – pasakoja ekspertė.
Tujų populiarumui pabaigos nematyti: teisingas sodinimas ir tręšimas
Siekiantiems ne tik apsisaugoti nuo praievių smalsumo, bet ir sukurti garso barjerą, gyvatvorei L. Liubertaitė siūlo rinktis egles, tačiau šiai reikia daug vietos. Eglių gyvatvorė tankėja greitai, tačiau šis augalas reikalaus dažno formavimo.
Visgi, kalbant apie patikimus, puikų kainos ir kokybės santykį išlaikančius pasirinkimus, grįžtama į nesenstančią klasiką: „Iš patikimų augalų yra tujos, kaip nuobodžiai tai beskambėtų. Tai – kantrus, patikimas Lietuvos klimato sąlygomis augalas. Jis puikiai atlieka savo funkciją, greit auga ir yra nebrangus. Visos sąlygos, kad tujos būtų populiarios ir toliau. Tik tiek, kad siūlyčiau negalvoti apie tujas kaip apie pagrindinį ir vienintelį sprendimą. Visada prieš renkatis gyvatvorės augalą, pasvarstyti apie kitas alternatyvas“, – kalba pašnekovė.
Sodidant tujas, reikėtų laikytis 40–60 cm. atstumų, tačiau, pasak L. Liubertaitės, vienos taisyklės nėra: kuo tankiau susodinamos tujos – tuo greičiau sklypo šeimininkai džiaugsis žalia siena. Apželdinimo specialistė pataria esant galimybei, geriau iškart rinktis didesnius sodinukus, antraip aukštos, tankios gyvatvorės teks ilgokai palaukti.
Galiausiai, kalbant apie gyvatvorių tręšimą, L. Liubertaitė patikina, jog to tikrai reikia: prieaugio skirtumas tarp tręšiamų gyvatvorių ir tų, kurios auga netręšiamos, specialistės teigimu – itin ženklus.
