Kelioms dienoms išvykstant iš namų labai svarbu pasirūpinti jų saugumu. Ne tik užrakinti duris ir uždaryti langus, bet ir įsitikinti, ar namuose negali netikėtai kilti gaisras, trūkti vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiai ir pan.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo gruodžio 24 d. iki sausio 2 d. (imtinai) per 5-erius metus gyvenamajame sektoriuje kilo 497 gaisrai, juose žuvo 14 žmonių, 22 gyventojai patyrė traumų, o 30 gyventojų ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo.
Kasmet per šį laikotarpį gyventojų namus nusiaubia vidutiniškai apie šimtas gaisrų.
Pagrindinės šių gaisrų priežastys, anot departamento, yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (50,9 proc. visų gaisrų), taip pat:
- Neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (9,7 proc.);
- Neatsargus rūkymas (5,6 proc.);
- Pašalinis ugnies šaltinis (5,4 proc.);
- Savaiminis medžiagų užsidegimas (5,4 proc.);
- Tyčinė žmonių veika (padegimai) (1,8 proc.).
Gaisrai – nelaimių sąraše
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis sako, kad gaisrai patenka į dažniausiai per šventes atsitinkančių nelaimių sąrašą. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad nelaimingų atsitikimų skaičius iš būstų per ilguosius savaitgalius ar šventes, kai gyventojai linkę išvykti, išauga 3-5 kartus. Dažniausiai pasitaiko užpylimų žalos, gaisrai, vagystės, nuostolių pridaro ir stichinės nelaimės bei nelaimingi įvykiai.
„Per pastaruosius metus kalėdinėmis savaitėmis esame fiksavę apie 120-170 užliejimų, daugiau nei 100 namų turto žalų, keliolika vagysčių. Tokius nuostolius padegti gyventojams vidutiniškai kainuoja 500-800 eurų, nors esame užfiksavę nuostolių per Kalėdas ir už daugiau nei 3 tūkst. eurų – dėl užliejimo bei dėl gaisro“, – skaičiuoja pašnekovas.
Tačiau BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius akcentuoja, kad nelaimių atsitinka ir žmonėms ruošiantis šventėms, kai kuriais atvejais netgi daugiau.
„Kur kas daugiau įvairių nutikimų tenka fiksuoti ruošiantis šventėms, kuomet yra skubama, lekiama, o ir žiemiškos orų sąlygos nėra palankios skubėti. Tą puikiai matome ir dabar – slidi kelio danga ir eilės laukiančiųjų greitosios pagalbos po įvairių slidimų, kritimų... Kalbant apie namus, iš jų išvykus, žinoma, pasitaiko vagysčių, tačiau mūsų pastarųjų kelių metų duomenimis, jų skaičius mažėjo. Žinoma prie to prisidėjo ir pandemija, kuomet visi kur kas daugiau laiko leidome namuose”, – teigia M. Ratkevičius.
Jis tęsia, kad taip pat vienas dažniausių nutikimų namie išvykus – įvairios vandens avarijos, dėl kurių yra apgadinamas turimas turtas ir užliejami kaimyniniai butai, pastarųjų įvykių fiksuojama tikrai daug, tačiau ne tik žiemą, o visus metus.
Padaugėja vagysčių
Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Ieva Rapkauskė taip pat pažymi, kad šventiniu laikotarpiu labiausiai išauga vagysčių skaičius.
„Ilgametė statistika rodo, kad būstų vagysčių skaičius, ilgaisiais šventiniais savaitgaliai, išauga. Žmonės palieka tuščius namus ilgesniam laikotarpiui, o vagims tai reiškia prasidėjusį darbymetį.
Dažniausiai fiksuojamos žaibiškos vagystės, kai išnešama kompiuterinė technika, televizoriai, smulki buitinė technika, papuošalai, grynieji pinigai. Kartais tai būna gerai ir iš anksto suplanuotos vagystės, o ypatingai didesnį dėmesį būsto saugumui turėtų skirti žmonės, išvykstantys ilgesnių atostogų – savaitei ar ilgiau. Jei vagys yra nusižiūrėję objektą ir pastebi, kad jis yra paliktas ilgesniam laikotarpiui be priežiūros – ilgapirščiams tai sukuria lengvesnes sąlygas patekti į namus.
Tačiau šventiniu periodu fiksuojamos ne tik vagystės, bet ir nemažai vandens žalų. Tokio tipo nuostoliai paprastai būna nemaži, nes vanduo namuose teka ilgą laiką ir pridaro daug žalos. Su dabartiniais orais nemalonių siurprizų sugrįžus namo gali būti ir dėl vandens pratekėjimo per stogo išorines konstrukcijas“, – vardija draudimo ekspertė.
Kaip apsaugoti savo namus?
Norint išvengti atodrėkio keliamų grėsmių, I. Rapkauskės teigimu, jau dabar reiktų suskubti pasirūpinti aplinka bent jau savo kieme: nusikasti nuo stogų sniegą, įsitikinti ar vandens nutekėjimo vamzdžiai yra pralaidūs, kadangi į pastato vidų pro stogą prasiskverbęs vanduo akimirksniu apgadina lubų ir sienų apdailą. Kalbant apie vagystes, pasak pašnekovės, vagys dažniausiai įsibrauna į menkai apsaugotus būstus, tad tinkama būsto apsauga, kaip vaizdo kameros, geros spynos, rakinama laiptinė ar prie saugos tarnybos pulto prijungta būsto signalizacija gali smarkiai sumažinti vagystės riziką.
A. Juodeikis priduria, kad norint apsaugoti namus nuo vagysčių ir netgi įvairių stichinių nelaimių, būtina visur atidžiai uždaryti langus.
„Taip pat, nepalikite daiktų kieme, nepaisant to, kad jis privatus ar saugomas kameromis. Net ir žiemos sezonu bei per pačias Kalėdas esame fiksavę brangių kepsninių, dviračių, lauko baldų vagystes. Šių metų pradžioje žiemą Lietuvą aplankė ir dideli vėjai, todėl ne tik dėl galimų vagysčių, bet ir dėl gamtos išdaigų reikėtų nepalikti daiktų lauke – jei nėra galimybės jų pastatyti viduje, būtina stacionariai prirakinti“, – rekomenduoja A. Juodeikis.
Apie stichines nelaimes kalba ir M. Ratkevičius, kuris primena, kad gyventojams keliaujant ar lankant artimuosius, gamtinės jėgos gali palikti nemalonių pėdsakų jų namuose. Skaudžiausiai jos atsiliepia siaučiant itin dideliam vėjui, kuris gali nešioti daiktus, paliktus kieme ar balkone, tad būtų pravartu laikytis tvarkos ir nepalikti daiktų, kuriuos vėjas galėtų pakelti nuo žemės, kieme ar balkone.
Jis tęsia, kad žmonėms išvykstant ilgesniam laikui, patariama užsukti vandens sklendes ir, jei santechnikos mazgai bute nebuvo atnaujinti jau dešimt metų, vertėtų pasikonsultuoti su santechniku, galbūt metas atsinaujinti ir užkirsti kelią nelaimei. Žinoma, dažniausiai trūksta įvairių buitinių prietaisų vandens padavimo šlangelės, tačiau vandens avarijas butuose sukelia ir netvarkingi, seni, susidėvėję vamzdynai.
Apie senų vamzdynų grėsmė primena ir A. Juodeikis, kuris teigia, kad keletą dešimtmečių tarnaujantys vamzdžiai gali būti susidėvėję, tam įtakos turi įvairios cheminės medžiagos, pavyzdžiui vamzdžių valymo priemonės, todėl geriausia būtų su namo gyventojais susitarti dėl vamzdyno atnaujinimo ir priežiūros.
„Užsitikrinę saugumą būsite labiau garantuoti, jog nepridarysite nelaimių sau ar savo kaimynams bei išvengsite mažiausios rizikos. Išvykstant ypač svarbu – užsukite ir patikrinkite vandens čiaupus, iš elektros tinklų išjunkite elektroninius prietaisus. Būsto užliejimo atveju jie tikrai gali būti sugadinti negrįžtamai. Tokios nelaimės gali nutikti, jei žmonės nelabai prižiūri savo santechniką, reguliariai jos netikrina, ypač gyvenantys senesnės statybos namuose, todėl svarbu apie tai nuolat pagalvoti. Kalėdų laikas taip pat pasižymi nelaimėmis namuose – dužta televizoriai, brangios vazos ir panašūs buitiniai daiktai. Apsaugoti čia gali, žinoma, tik atidumas, o kalbant apie tokių nelaimių finansinius nuostolius – galėtų pagelbėti namų turto arba asmens civilinės atsakomybės draudimas“, – teigia draudimo ekspertas.
