Vienuose daugiabučiuose centrinis šildymas veikia puikiai ir namuose būna šilta, kituose jo nepakanka ir gyventojams tenka ieškotis papildomų šilumos šaltinių. Ar vėsa namuose kenksminga mūsų organizmui?

Gydytojų ir mokslininkų teigimu, komfortiška temperatūra yra 21 laipsnis šilumos; jei temperatūra gerokai aukštesnė, organizmui sunku, o jei gerokai žemesnė – tai iššūkis žmogaus kūnui.
Pietų Velso universiteto mokslininkai atliko eksperimentą ir išsiaiškino, kaip žema oro temperatūra veikia širdį, plaučius ir smegenis. Jie pažemino oro temperatūrą patalpoje su žmonėmis nuo 21 laipsnio iki 10 laipsnių šilumos.

Štai kokių pastebėjimų pateikė tyrėjai:

Lūžio akimirka

„Nepriklausomai nuo oro sąlygų, žmogaus organizmas visada stengiasi palaikyti kūno temperatūrą apie 37 laipsnių, – pasakojo fiziologijos ir biochemijos dėstytojas Damianas Bailey. – Šito reikia, kad galėtų funkcionuoti gyvybiškai svarbūs organai.

Termoreguliaciją vykdo smegenys – jos gauna signalus iš odos ir kraujo, o pagal jas koreguoja organizmo reakcijas.

Esant 18 laipsnių šilumos, kūno paviršiuje vyksta matomi pokyčiai. Pavyzdžiui, visiškai nustojama prakaituoti; taip vyksta tam, kad nebūtų prarandama šiluma. Pašiurpsta plaukeliai ant rankų, tai vyksta refleksiškai ir tokiu būdu kūnas geriau sulaiko šilumą ir saugo organizmą nuo šalčio.

„Tyrimai parodė, kad 18 laipsnių šilumos patalpoje – lūžio momentas, – pabrėžė D. Bailey. – Būtent tada organizmas pradeda kovoti, norėdamas palaikyti temperatūros status quo.“

Jei patalpoje dar labiau atvėsta, pradeda žvarbti pirštai – jie pasidaro šalti, pabąla. Taip vyksta todėl, kad susitraukia kraujagyslės – taip organizmas saugosi, kad neprarastų šilumos.

Jei patalpoje šalta (kai yra mažiau nei 12 laipsnių šilumos), žmogaus kūnas pašiurpsta – nevalingai susitraukinėja raumenys, kuriuos organizmas „įjungia“, kad gamintų šilumą. Kai mes šiurpstame ir drebame iš šalčio, raumenys virpa, tokiu būdu išskiria energijos, kurios reikia šilumai palaikyti.

Oro temperatūrą patalpoje pažeminus iki 10 laipsnių šilumos ir palaikius žmogų tokiomis sąlygomis pusę valandos, organizmas patirs tokius pokyčius:

-kraujo pritekėjimas į smegenis sumažės 20 proc.,
-kvėpavimas padažnės 30 proc.,
-arterinis spaudimas vidutiniškai padidės mažiausiai 10 proc.,
-širdies plakimas per minutę padažnės vidutiniškai 20 proc.,
-delnų, pėdų ir galvos temperatūra vidutiniškai sumažės 2 laipsniais,
-viso kūno temperatūra vis dar išliks 37 laipsnių Celsijaus.


Kodėl kartais sveika šiek tiek pašalti

Kai atvėsta oro temperatūra, žmogus sudegina daugiau kalorijų, iš kraujo greičiau šalinasi gliukozė. Mokslininkai įrodė, kad diabetu sergantiems pacientams sveika kartais padrebėti nuo šalčio.

Jeigu antrojo tipo diabetu sergantis pacientas 10 dienų po šešias valandas kasdien pabūtų 14–15 laipsnių šilumos aplinkoje, tai padidintų organizmo jautrumą insulinui, ypač jei žmogų krėstų šaltis. Tai mažina vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje tuščiu skrandžiu ir 6 proc. gerina gliukozės toleravimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)