Pinigų yra, bet norinčių juos pasiimti – mažai

Viena iš klimato kaitos švelninimo priemonių yra taršių transporto priemonių pakeitimas į mažiau taršias arba netaršias – elektromobilius. Europos Sąjungos Žaliojo kurso politika skatina ES šalių gyventojus persėsti į elektromobilius. Skatina ne tik teisės aktais ar įvairiais šalims skirtais įsipareigojimais mažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje, bet ir finansinėmis priemonėmis – paramomis. Štai šiuo metu yra skirta daugiau nei 45 milijonai eurų Europos Sąjungos investicijų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų jungtiniam projektui „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“, kuriuo siekiama iki 2026 m. įrengti apie 53 tūkstančius elektromobilių privačių įkrovimo stotelių. Juk norint, kad gyventojai persėstų į elektromobilius, reikia užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, tokių transporto priemonių įkrovimo stotelių tinklą.

Šie pinigai skirti individualių ir daugiabučių namų gyventojams, kurie gali teikti paraiškas ir gauti paramą elektromobilių stotelių jų kiemuose įrengimui.

Kaip teigia Lietuvos energetikos agentūra, kuri atsakinga už paramos elektromobilių įkrovimo stotelių paramos dalijimą, „projektu sprendžiama privačių elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo nepakankamumo problema, finansuojant įprastos ir vidutinės galios įkrovimo prieigų įrengimą individualiuose namuose ir šalia daugiabučių namų, kur gyvena daugiausiai šalies gyventojų ir potencialių elektromobilių naudotojų. Taip pat jungtiniu projektu siekiama sudaryti sąlygas gyventojams pakrauti elektromobilius darbovietėse.“

Pirmajame paramos etape įvertintos 1458 individualios gyventojų paraiškos ir patvirtintas 864 295 eurų finansavimas 1503 prieigų įrengimo išlaidų dalies kompensavimui. Beveik 200 gyventojų, įsirengusiems reikalavimus atitinkančias prieigas, jau išmokėta beveik 100 tūkstančių eurų. Iš viso pirmajam elektromobilių stotelių įsirengimo etapui skirta net 6,2 mln. eurų.

Tuo tarpu daugiabučių bendrijos, kurios taip pat gali pretenduoti į šią paramą, paraiškas teikia dar vangiau. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nuo kvietimo pradžios (2022 gruodžio 9 d.) gautos 6 paraiškos, pagal kurias bendrijos arba daugiabučių namų administratoriai planuoja įrengti 110 įkrovimo prieigų, prašoma kompensavimo suma siekia apie 204 949 eurų. Baigtos vertinti 3 paraiškos, skirtas 7,4 tūkst. eurų 4 prieigų įsirengimui. Tuo tarpu suplanuota, kad daugiabučių gyventojams galima išdalinti 1,6 mln. eurų.

Parama problemos visiškai neišspręs

Gyventojų paraiškų elektromobilių stotelių įsirengimui kiekiai yra itin maži, ypač teikiamų iš daugiabučių bendrijų. Lietuvos būsto rūmų Tarybos narys Sigitas Čirba sako, kad parama nesprendžia esminių infrastruktūros, reikalingos elektromobilių įkrovimo stotelėms, problemų. Ypač senos statybos daugiabučių mikrorajonuose, kurių Lietuvoje ir yra daugiausiai.

„Per paskutinius dvejus metus nebuvo nė vieno gyventojų klausimo dėl stotelių. Daugiabučių namų kiemuose pastatyti elektromobilų įkrovimo stoteles yra problematiška, nes nėra infrastruktūros, nėra elektros tinklų. Kitas dalykas, tame senos statybos daugiabučių namų kieme pastačius stotelę, nebūtinai to kiemo gyventojai naudosis ja, gali atvažiuoti kaimyninio namo gyventojai pasikrauti ir pan. Prie stotelės policininko nepastatysi“, – sako S. Čirba.

Pašnekovas tęsia, kad kita kliūtis, trukdanti statyti elektromobilių įkrovimo stoteles daugiabučių, ypač senos statybos, kiemuose – nesutarimas, kas turės sumokėti už suvartotą papildomą elektros energiją, elektromobilių savininkams kraunant savo transporto priemones ir apskritai, normalių automobilių stovėjimo aikštelių senuose mikrorajonuose nebuvimas.

„Taip pat reikėtų išspręsti jų aptarnavimo, remonto klausimus ir naudojimosi, kas mokės už elektrą. Jie turėtų būti sprendžiami taip, kad žmogus sumoka eurą ar pan. ir naudoja krauna elektromobilį. Vėlgi, kur statyti tą stotelę, jei net automobilių parkavimo vietų nėra. Jeigu savivaldybė padarytų papildomų parkavimo vietų aplink namus, tokiu atveju gal ir atsirastų vieta, kur būtų galima įrengti stotelę, kurioje už elektros energiją mokėtų kiekvienas ją pasinaudojęs individualiai“, – teigia S. Čirba.

Jo teigimu, jeigu nenorima įrengti automobilių stovėjimo aikštelių šalia senų daugiabučių, tuomet sprendimas galėtų būti elektromobilių įkrovimo stoteles įrengti šalia gatvių ir prekybos centrų aikštelėse.

„Optimalesnė mintis atrodo statyti tas stoteles gatvėse, ten, kur yra stovėjimo vietos įrengtos, nuo stulpų. Tiesiog susimokėti, kiek reikia, ir gali krautis. Arba prekybos centrų aikštelėse. Perspektyvų yra ir klausimą apie stoteles daugiabučių namų kiemuose reikia nukelti bent 10 metų. Tie daugiabučiai, pavyzdžiui, naujos statybos, kurie turi aptvertą automobilių stovėjimo aikštelę, jie gal ir gali įsirengti tokią stotelę. Tikimybė, kad pas juos bus elektromobilis yra didesnė nei bendrabučio tipo name“, – teigia S. Čirba.

Nekilnojamas turtas

Įrengti stotelę bendrame senos statybos daugiabučio kieme būtų iššūkis

„Delfi būstas“ kalbinti elektromobilių įkrovimo stotelių statytojai sako, kad nusprendus įrengti elektromobilio įkrovimo stotelę, be abejonės, reikia turėti konkrečią vietą, kur ją galima pastatyti. Saulės elektrinių serviso plėtros vadovas Ugnius Jonas Franckevičius aiškina, kad jeigu gyventojas turi vietą požeminiame parkinge (pavyzdžiui, naujos statybos daugiabučių atveju), tuomet sunkumų paprastai kyla mažiausiai. Galima įrengti stotelę ant sienos ar ieškoti kitų būdų – kiekvienas atvejis individualus.

„Kalbant apie stotelių įrengimą lauke, kiekvienu individualiu atveju atsiranda skirtingų niuansų. Jeigu gyventojas turi savo parkingo vietą, tuomet procedūra ta pati, tik stotelės įrengimo sąmata išauga bene dvigubai, nes tiesiant kabelius po žeme, reikia atlikti sudėtingesnius kasimo darbus. O štai įrengiant stoteles daugiabučių aikštelėse, kuriose žmonės neturi sau skirtų parkingo vietų, atsiranda daugiau iššūkių“, – teigia pašnekovas.

Jis sako, kad kol kas jam nėra tekę įrengti elektromobilio įkrovimo aikštelių senos daugiabučių kiemuose. U. J. Franckevičius pabrėžia, kad didžiausias iššūkis tokiu atveju būtu elektros energijos šaltinis elektromobilio įkrovimo stotelei.

„Didžiausias iššūkis yra elektros kabelio atvedimas iki norimos krovimo vietos per žemę, kuri dažniausiai priklauso valstybei. Be to, stotelė vis tiek bus įrengta žmogui nuosavybės teise nepriklausančioje teritorijoje.

Kad senų daugiabučių gyventojai turėtų įkrovimo stotelę, reikia, jog į paramą pretenduotų bendrijos – tokiu atveju stotelės tampa bendrijos nuosavybe. Tokios stotelės įprastai būna bendro naudojimo, bet nematau kodėl, pavyzdžiui, mėnesinės prenumeratos pagrindu nebūtų galima jų „nuomotis" individualiems gyventojams“, – teigia U. J. Franckevičius.

Elektromobilio įkrovimo stotelė

Visgi, pašnekovo teigimu, tokiu atveju stotelė turėtų būti pajungiama prie bendro namo tinklo, o tai gali šiek tiek apsunkinti elektros suvartojimo apskaitą. Problemos sprendimu, anot eksperto, galėtų būti specialios kortelės, kuriomis reiktų pasinaudoti, norint įkrauti savo elektromobilį.

„Kiekvienas vartotojas gali gauti savo kortelę, kurią, prieš kraudamas elektromobilį, turi pridėti. Tuomet, priklausomai nuo stotelės gamintojo, būtent to gamintojo apskaitoje matosi, kiek kokia kortelė „prisuko“ elektros ir atitinkamai mėnesio pabaigoje galima apmokestinti kiekvieną stotele pasinaudojusį gyventoją. Yra ir kitokių variantų, tad sprendimų tikrai yra ir gali būti, jeigu tik gyventojai turi poreikį ir išsako jų namą prižiūrinčiai įmonei ar bendrijos pirmininkui“, – įsitikinęs U. J. Franckevičius.

Įrengiant stotelę daugiabučių gyventojams, reikalingas pastato priežiūros įmonės, administratorių ar bendrijos pirmininkų raštiškas leidimas. Jeigu už pastatą atsakingų nėra, reikalingas 50 proc. +1 visų namo gyventojų raštiškas sutikimas.

Parkingas

Nuosavų namų gyventojams įsirengti individualią elektromobilio įkrovimo stotelę yra kiek paprasčiau. Svarbiausia įsitikinti, kad įrenginėjant stotelę nebus pažeidžiamos kaimynų nuosavybės ribos. Jeigu šios ribos pažeidžiamos įrengiant stotelę savo privataus namo teritorijoje, tuomet reikia pasirūpinti raštišku kaimynų sutikimu.

Ką reikia žinoti, norint įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę

Visais atvejais (ir šalia daugiabučio, požeminėje automobilio stovėjimo aikštelėje, ir šalia individualaus namo) norint įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę reikia atkreipti dėmesį į esamą namo ar buto elektros įvado galią. Pasak U. J. Franckevičiaus, ją kiekvienas gyventojas gali matyti prisijungęs prie ESO sistemos.

„Tai leis suprasti, kokio rezultato galime tikėtis kraudami automobilį. Įvado galios visais atvejais kelti nerekomenduojame, bet turėti bent tiek laisvos leistinos įvado galios, kiek elektromobilis pagal techninę charakteristiką gali krautis, yra gera praktika – taip pilnai išnaudojame įkrovimo stotelės technines galimybes. Pavyzdžiui, tam tikras elektromobilis pagal techninę charakteristiką kraunasi per 3 fazes, 16 A srove – 11 kW. Turime įsitikinti, kad gyventojui siūloma įkrovimo stotelė, kuri taip pat yra trifazė, 16 A, atitinkamai, – 11 kW. Šie veiksniai visuomet veikia kartu. Pritaikius įrangą prie elektromobilio, toliau rekomenduojama įsitikinti, kad turimas įvadas gali užtikrinti, jog stotelė „atiduos“ 11 kW į automobilį. Jeigu turime žemesnę įvado galią nei 11 kW, norint pilnai išnaudoti stotelės technines galimybes ir neprarasti krovimo spartos, rekomenduojama ją pakelti iki bent 11 kW“, – aiškina pašnekovas.

Jis tęsia, kad paliekant tuos pačius, esančius įvade, pavyzdžiui, 8 kW, automobilio greičiau nei 8 kW galia neįkrausime, nors ir įrangos techninės galimybės tai leidžia.

Kompensacijų dydžiai ir stotelių kainos

Šiandien valstybė gyventojams, pasinaudojusiems elektromobilio įkrovimo stotelės įrengimo kompensacija, grąžina dalį investicijų – fiziniams asmenims iki 40 proc., daugiabučių bendrijoms – iki 80 proc. Sąlyga – elektromobilio įkrovimo stotelė turi neviršyti 11 kW galios.

Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad daugiabučių gyventojai, už įrengtą elektromobilio įkrovimo stotelę gali atgauti nuo 1588,74 eurų už kiekvieną įsirengtą prieigą ant sienos ir nuo 2659,06 eurų už kiekvieną įsirengtą prieigą ant žemės. Tam iki 2023 m. kovo 31 d. planuojama paskirstyti 1,595 mln. eurų. Iki šios datos daugiabučių namų administratoriai, bendrijos ar įgalioti asmenys kviečiami teikti paraiškas elektromobilių privačių įkrovimo prieigų įrengimui daugiabučių namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ar garažuose bendroms daugiabučio gyventojų reikmėms.

Individualių namų arba sodų savininkai gali atgauti iki 479 Eur už elektromobilio įkrovimo stotelę ant sienos ir iki 683 Eur už įkrovimo stotelę ant žemės. Paraiškas teikti galima iki 2023 m. vasario 28 d., numatyta paskirstyti suma – 6,2 mln. eurų.

„Vidutiniškai, pasinaudojus parama, stotelė požeminiame parkinge kainuoja apie 1200 Eur, privačiuose namuose – 700-800 Eur, bet tai tik labai orientaciniai skaičiai, kurie priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo“, – stotelių kainas vardija U. J. Franckevičius.

Paklaustas, per kiek laiko galėtų atsipirkti elektromobilio įkrovimo stotelės įrengimas, pašnekovas tikina, kad kiekvienas atvejis individualus ir labai priklauso nuo to, kiek žmogus nuvažiuoja kilometrų, kokios yra elektros kainos.

„Vidutiniškai skaičiuojame, kad stotelės įrengimas atsiperka per vienerius-dvejus metus“, – sako pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)