1. Išmanieji namai – tai prabangos dalykas
Seniau tikrai taip buvo. Iki 2000-ųjų išmanieji namai buvo įkandami tiktai gerokai aukštesnes nei vidutinės pajamas gaunantiems piliečiams. Tačiau dviejų pastarųjų dešimtmečių laikotarpiu namams automatizuoti naudojama įranga nuolat pinga, todėl dabar išmanieji namai, įrengti sumontavus kelis pagrindinius jutiklius (apsaugos nuo užpylimo, dūmų, durų atidarymo) ir porą kištukinių lizdų, gali tapti daugelio žmonių realybe. Būtina pasakyti, kad dabar išmanioji namų valdymo sistema – toli gražu ne prabanga, o būtinybė, susijusi su poreikiu užsitikrinti saugumą ir komfortą. Visa sistema kainuoja pigiau nei keletas atskirų panašias funkcijas atliekančių įrenginių.
2. Išmanioji sistema nuvils pačiu netinkamiausiu momentu
Jei iš rikiuotės imtų ir išeitų tik vienas išmanusis kištukinis lizdas, būtų dar pusė bėdos, bet jei staiga atsisakytų tie įrenginiai, kurių paskirtis – užtikrinti namų saugumą, tai būtų jau tikra tragedija. Taip jūs veikiausiai mąstote? Tačiau nusiraminkite: daugelis sprendimų, įdiegtų į namų automatiką, yra autonominiai ir porą metų gali būti maitinami vieno akumuliatoriaus. Prie elektros tinklo jungiami įrenginiai yra patikimai apsaugoti nuo staigių įtampos svyravimų ir paprastai turi atsarginį maitinimo šaltinį, todėl laikinas elektros dingimas neturėtų kelti baimės.
3. Jei remontas atliktas, apie išmaniuosius namus galvoti prie vėlu
Daugelį išmaniųjų technologijų pavyks įdiegti ir po remonto: tereikia pasirinkti belaidę įrenginių prijungimo sistemą ir nereikės tiesti jokių kabelių, o kaip tik šito juk dažniausiai nesinori. Kitaip nei paprastai manoma, belaidė sistema veikia ne ką prasčiau už tokią, kurią sudarantys įrenginiai sujungti laidais. Belaides sistemas net galima pavadinti lankstesnėmis, turint omenyje platesnes vietų, kuriose sumontuojami jutikliai ir sustatomi kiti įrenginiai, pasirinkimo galimybes.
4. Išmanieji namai – tai sudėtingas reikalas
Tinkamai sukonfigūruotą išmaniąją sistemą valdyti ne ką sunkiau nei televizorių arba kondicionierių. Valdymo įrenginio funkciją atlieka išmanusis telefonas su įdiegtu specialiu priedu – programėle, leidžiančia stebėti ir kontroliuoti visas išmaniųjų namų sistemas. Programėlė iš karto informuos apie ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, apie tai, kad liejasi vanduo ar net kad į namus prasmuko pašalinis.
Šiek tiek daugiau žinių prireiks nebent tada, jei užsigeisite pakeisti arba papildyti iš anksto nustatytą išmaniosios sistemos veikimo scenarijų. Pavyzdžiui, galbūt užsimanysite, kad nuo 19.00 iki 20.00 val. automatiškai būtų įjungtas virdulys. Galite padaryti ir taip, kad šylant orams radiatoriai patys imtų mažinti savo galingumą. Kad ir kaip būtų, šitokias užgaidas pavyks realizuoti vadovaujantis ganėtinai nesudėtingomis instrukcijomis.
5. Sistema netrukus pasens
Išmanieji namai – tai ne tas pats, kas išmanusis telefonas, kurį iš tikro norisi kuo dažniau keisti ir ne dėl kaprizų, o dėl objektyvių priežasčių. Pagrindinė išmaniųjų namų paskirtis – teikti saugumą ir komfortą, bet dėl šito sistemos nereikia atnaujinti nei kas metus, nei kas porą. Patikėkite, kad, nepaisydami sparčios technologijų pažangos, galite drąsiai rinktis tai, kas šiandien atitinka jūsų poreikius. Verta paminėti ir tai, kad šiuolaikinės sistemos sukomplektuotos taip, kad prireikus jas būtų nesunku modernizuoti. Jeigu ateityje toks poreikis atsirastų, tereikės prijunti naujus jutiklius ir valdymo įrenginius, atjungti tai, ko nebeprireiks, ir pakoreguoti užprogramuotą veikimo scenarijų.
Pabaigai teliko pasakyti, kad tiesiog neprotinga bijoti to, kas gali padaryti gyvenimą saugesnį ir patogesnį.
