Tam tikru metu šias vietas apleido žmonės ir dabar milijonai stogų virš galvos liko niekam nereikalingi, išskyrus tokias vietas tyrinėjančius keistuolius. Šie asmenys veržiasi į apleistus mietus, o kraują stingdančiais kadrais dalinasi socialiniame tinkle „Instagram“ ir kitose internetinėse platformose. Laikas susipažinti su ištuštėjusiomis gyvenvietėmis, išsibarsčiusiomis po visą pasaulį, rašo lenta.ru.
Vienas žinomiausių vaiduokliu virtusių miestų – Pripetė, vos 2 kilometrus nutolusi nuo liūdnai pagarsėjusios Černobylio atominės elektrinės.
Ši gyvenvietė čia įkurdinta 1970 m., o po 16 metų įvykus avarijai atominėje elektrinėje visi šio miesto gyventojai buvo evakuoti. Nors buvo atlikti miesto teritorijos deaktyvavimo darbai, suteikę galimybę sumažinti radiacijos lygį, vis tik šis miestas iki šiol lieka Černobylio zonoje. Čia vykdomos tiek individualios, tiek ir grupinės ekskursijos.
Kadykčanas – buvusi miesto tipo gyvenvietė Magadano srityje, apleista prieš daugiau nei 15 metų. Anksčiau čia gyveno akmens anglies gavybos įmonės darbuotojai. 1996 m. rudenį netoliese esančioje šachtoje įvyko sprogimas, žuvo keli žmonės. Po šio sprogimo šachta buvo uždaryta, o žmonėms skirta pinigų persikraustyti. Iki 2001 m. visi namai buvo atjungti nuo šilumos ir elektros tiekimo sistemų.
Chalmer-Ju gyvenvietė (jos pavadinimas išvertus reiškia mirties slėnyje esančią upę) – tai miestas, savo gyvavimą pradėjęs XX a. viduryje, o 1996 m. atėjo jo eros pabaiga. Gyventojai buvo išsiųsti į Vorkutą, o Cahlmer-Ju teritorija paversta savotišku kariniu poligonu.
Dar vienas vaiduokliu virtęs Rusijos miestas – šachtininkų gyvenvietė Piramida, esanti Vakarų Špicbergeno saloje. Gyvenvietė gyvavimą baigė 1998 m. Piramida gyvenvietėje vykdyta anglies gavyba, nuolat gyveno apie 1 tūkst. asmenų, kuriems netgi buvo pastatytas sporto kompleksas su jūros vandens baseinu. Šiuo metu čia vežami turistai, pageidaujantys pamatyti sovietinės praeities likučius.
Rusų Piramida turi atitikmenį JAV – tai Pensilvanijos valstijoje esantis Centralijos miestas. Anksčiau čia taip pat vykdyta anglies gavybos veikla, tačiau vėliau šachtose kilo gaisras, dėl kurio tolimesnė gavyba nebebuvo įmanoma. Gyventojai visiems laikams iš Centralijos išvyko XX a. devintajame dešimtmetyje. Labiausiai turistus su fotoaparatais traukia apleistas automobilių kelias.
JAV Nevados valstija turi savo Berlyną, kuris kažin ar turi kokių panašumų su vokiškuoju atitikmeniu. XIX a. pabaigoje čia aptikti sidabro klodai, pastatyta šachta ir iškilo miestas su šimtu namų. Vis tik vos prasidėjus XX a. šalį apėmė taip vadinamoji 1907 m. panika, žmonės ėmė skubos tvarka keltis iš šios gyvenvietės, o po kelerių metų ji buvo jau visiškai ištuštėjusi.
Mūsų dienomis Berlynas saugomas valstijos valdžios ir faktiškai yra tapęs muziejumi. Šią teritoriją prižiūrintis asmuo noriai atsako į turistų pateikiamus klausimus ir tuo pačiu stebi, kad šie nenugvelbtų ko atminčiai.
Bodie – tai vaiduokliu virtęs miestas, esantis Kalifornijoje, netoli nuo ribos su Nevada. Bodie šeima čia vykdė aukso gavybą, vėliau prie jos prisijungė ir kiti. Klestėjimo laikais čia netgi buvo raudonųjų žibintų kvartalas. XIX a. pabaigoje auksas atpigo ir gyventi čia tapo netikslinga. Miestas ilgai stovėjo apleistas, vėliau jis buvo paverstas istoriniu parku. Bodie išliko šimtai pastatų, įskaitant bažnyčią, mokyklą, banko skyrių ir barą. Dėl sauso klimato interjerų būklė taip pat vis dar yra nebloga.
Nuotraukoje užfiksuotas šachtininkų miestas Humberstounas, esantis Čilėje, Atakamos dykumoje. Šioje teritorijoje yra išlikusių darbininkų namų ir nemažai viešosios paskirties pastatų. XIX a. pabaigoje ir pirmojoje
XX a. pusėje čia vykdyta salietros gavyba. Humberstoune gyveno ir dirbo apie 3 tūkst. žmonių, bet išsekus salietros atsargoms jiems teko išvykti. Tiesa, miestas toli gražu neatrodo kaip vaiduoklis: iš pradžių jis pavadintas Čilės nacionaline vertybe, o 2005 m. netgi įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
Sevelas – dar vienas miestas Čilėje, iš kurio išvyko šachtininkai. Šis miestas pradėjo gyvuoti 1904 m. ir buvo pavadintas barono Sewello garbei, kuris tapo pirmuoju „Braden Copper Co.“ įmonės prezidentu. Ši įmonė vykdė vario gavybą. XX a. aštuntajame dešimtmetyje pradėtas gyventojų iškeldinimas ir neilgai trukus jis visiškai ištuštėjo. 2006 m. Sevelas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip gyvenvietė, įkurdinta atokioje pasaulio vietoje.
Afrikoje esančioje Namibo dykumoje, 10 kilometrų atstumu nuo Atlanto vandenyno pakrantės, stūkso apleistas Kolmanskopo miestas – čia XX a. kelerius metus vykdyta deimantų gavyba. Kai jų klodai išseko, žmonės išvyko. Gyvenamuosius namus, mokyklą, ligoninę ir stadioną pasiglemžė smėlis. Vis tik vietos gyventojai Kolmanskopo likimo valiai nepalieka. Jis tapo muziejumi, kur rengiamos ekskursijos.
Ispanijos Belčitės miestas ištuštėjo per pilietinį karą 1937 m., bet jis nebuvo nugriautas. Pastatų fasaduose vis dar matomi kulkų ir sviedinių pėdsakai. Valdžia nusprendė Belčitę paversti muziejumi po atviru dangumi. Šalia pastatyta gyvenvietė, skirta muziejaus darbuotojams, taigi gyvenimas čia verda. Vis tik pusiau apgriautose bažnyčiose tvyranti atmosfera priverčia pasijausti nejaukiai.
Prancūzijos Oradūro prie Glano miestelį vokiečių kariai sunaikino Antrojo pasaulinio karo metais. 1944 m. partizanai pagrobė šturmbanfiurerį Helmutą Kampfę, kuris buvo laikomas gyvenvietėje. Vokiečiai šią vietą apsupo, surinko visus gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus, ir sudegino. Išsigelbėti pavyko tik vienetams. Charleso de Gaulle’o sprendimu Oradūras prie Glano paverstas memorialiniu centru. Naujasis Oradūras pastatytas netoli nuo ankstesnės gyvenvietės. 1999 m. Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas pavadino Oradūrą miestu kankiniu.
Varoša – tai apleistas Kipre esančio Famagustos miesto kvartalas. Iki 1974 m. turkų įvykdyto įsiveržimo tai buvo tipinis paplūdimių kurortas, kuriame lankėsi Elizabeth Taylor ir Brigitte Bardot. Vis tik turkams užėmus Famagustą, Varošos gyventojams nurodyta per vieną parą išvykti. Deja, jokio naujo gyvenimo čia nėra. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Saugumo Taryba devintajame dešimtmetyje priėmė rezoliuciją, draudžiančią kvartale įkurdinti žmones, jei tai nėra ankstesni šios vietos gyventojai. Kadangi pastarieji čia negrįžo, Varošos pastatai stovi visiškai tušti.
Dar viena vaiduokliu virtusi gyvenvietė – argentiniečių Atlantida vadinamas kaimas Villa Epecuen, kuriame kadaise gyveno apie 5 tūkst. asmenų. 1985 m. įvykus ežero užtvankos avarijai gyvenvietė atsidūrė po vandeniu. XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje Villa Epecuen buvo atsidūręs 10 metrų gylyje, vėliau vanduo po truputį ėmė trauktis – pasimatė kaimo statinių griuvėsiai. 2009 m. į gyvenvietę grįžo vienas čia anksčiau gyvenęs žmogus. Šis asmuo tapo trumpametražio filmo „Pablo‘s Villa“ herojumi. Filmas 2013 m. pristatytas Sidnėjaus filmų festivalyje.
Hašima – tai apleista Rytų Kinijos jūroje esanti sala. XIX amžiaus pradžioje čia aptikta anglies, o praėjus šimtmečiui Hašima tapo dideliu pramoniniu centru. Saloje pastatyta gamyklų, gyvenamųjų namų, ligoninių, išdygo dešimtys parduotuvių, baseinų ir netgi atsirado kapinės. Anglies klodams išsekus gyvenimas šioje saloje sustojo, o darbininkai išvyko. Daugelį metų Japonijos valdžia draudė smalsuoliams lankytis Hašimoje, grasinta deportacijomis. 2015 m. vaiduokliu virtusi sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Mūsų dienomis turistams leidžiama lankytis tik nedidelėje gyvenvietės dalyje. Dauguma Hašimos pastatų avarinės būklės, todėl šalia jų vaikščioti ir būti jų viduje nėra saugu.
