Turėjo aiškią viziją
Kas projektuos viešbučio „Pacai“ interjerą, surengę kviestinį interjero konkursą, sprendė ne lietuviai, o tarptautinio viešbučių tinklo „Design Hotel“ atstovai Vokietijoje. Konkursą laimėjusios ir viešbučio „Pacai“ interjerą projektavusios interjero dizaino studijos „YES.design.architecture“ architektės Indrė Baršauskaitė ir Greta Valikonė patvirtina – interjero sprendimuose derino autentiką ir modernius elementus.
Architekčių žodžiais, interjero projektavimas nėra tik baldų ar apdailos medžiagų parinkimas. Visko pradžia – interjero dizaino koncepcija, susikurta pastato pasakojama istorija.
Pacų rūmų interjerą projektavusios architektės laikėsi nuostatos saugoti ne tik autentiškas freskas, bet ir aptrupėjusias sienas, senų dažų liekanas, balkius, autentiškas plytas. Autentiką papildė manieringasis modernas: pasirinkti kokybiški baldai, natūralios medžiagos – medis, akmuo (šis atkeliavo iš Indijos ir Kinijos). Interjero architektės nesistengė atkartoti Pacų giminės laikotarpio baldų ar apdailos, mat nors toks atkartojimas ir įmanomas, atsiranda pavojus, kad jis virs kiču.
Užduotis – suvaldyti garsą
Dar studijuodama Niujorke I. Baršauskaitė susipažino su baldų gamintojais, kurių gaminami baldai Europoje – naujiena. Architektėms norėjosi jų išskirtinių, kurių nerastum kiekviename viešbutyje. Dalį baldų pagamino lietuviai. Užsakovai buvo nusiteikę investuoti į nestandartinius sprendimus ir kokybišką interjerą.
Projektuojant viešbučio kambarių interjerą, reikėjo remtis viešbučiui keliamais reikalavimais, kuriuose svarbios net menkiausios smulkmenos, pavyzdžiui, lovos ilgis ar veidrodžio dydis. I. Baršauskaitė prisiminė situacijas, kai teko laužyti galvas, kaip reikalaujamo ilgio lovą sutalpinti unikaliame, šiuolaikiniams reikalavimams nebūtinai paklūstančiame, viešbučio kambaryje.
Dar vienas iššūkis – akustikos sprendimai užtikrinant garso izoliaciją atskirose zonose. Pavyzdžiui, prireikus akustinių, pagal autentiškų pavyzdį, pagamintų durų, Lietuvoje neatsirado gamintojo, kuris susidorotų su šia užduotimi. Architektės pasirinko alternatyvą – dvejas duris – vienerias akustines baltos spalvos ir antrąsias analogiškas autentiškoms durims.
Kai kuriuos iššūkius, pripažįsta architektė, teko spręsti tiesiog vietoje, čia pat ant sienų braižyti ir interjero brėžiniai.
Viešbutyje įrengta įvairiausių šviestuvų: vienokie freskoms apšviesti, kitokie koridoriuose arba kambariuose. Čia nebuvo standartinių sprendinių, mat net ir tokie pat šviestuvai įvairaus dydžio ar aukščio erdvėse sumontuoti skirtingose vietose.
Interjere – spalvų žaismas
Viešbučio kambariai įrengti buvusių rūmų arklidžių, karietinės pastatuose, naujo korpuso antrame ir trečiame bei rūmų ketvirtame ir penktame aukštuose. Pirmajame naujai pastatyto korpuso aukšte veikia virtuvė, dalis restorano, SPA, konferencijų centras.
Naujojo korpuso interjeras, anot architektės, nuosaikesnis, švaresnis, čia parinktas lakoniškas apšvietimas, ryškūs kilimai, tačiau ramesnės balta, pilkšva, samanų spalvos. Kiekviena kambaryje eksponuojami tapybos darbai, kurių tema – Lietuvos metų laikų spalvos.
Kambariai, kurių langai atgręžti į pietus, tamsesnių spalvų, o esantys vakarų pusėje – šviesūs. Dar viena pasiteisinusi idėja – iš juodo koridoriaus patenkama į šviesų kambarį, iš šviesia spalva nudažyto – į tamsų kambarį. Tokiu būdu formuojamos skirtingos patirtys.
