Šiandien industrinio stiliaus pėdsakų galima aptikti moderniuose vasarnamiuose ir šiuolaikiniuose būstuose, tačiau išgrynintu šio stiliaus pavyzdžiui reikėtų laikyti vien tik iš bazinių komponentų sudarytą visumą, rašoma portale apartmenttherapy.com.
„Industriniam stiliui būdinga paprasta, lakoniška estetika ir dėmesys vien funkcinėms komponentų savybėms“, – teigia dizainerė Alison Giese.
Gofruoti vamzdžiai ir įvairios instaliacijos tampa industrinio stiliaus patalpos akcentais ir niekas nė nemano jų paslėpti. Tokio tipo sprendimų galima pamatyti gana nemažai, ir tai savaime suprantama: juk funkcionalumas – svarbiau už viską.
Industrinis stilius pagal apibrėžimą
Akstiną industrinio stiliaus susiformavimui davė tokie objektai kaip seni fabrikai, sandėliai ar net apleistos gaisrinės. Tokių pastatų erdvės pakišo mintį apie atitinkamai transformuotas ir pakoreguotas lofto tipo gyvenamąsias patalpas, aiškina dizainerė Bailey Li.
Esminį industrinio stiliaus principą atitinka sprendimas prikelti antram gyvenimui kokį nors apleistą industrinės paskirties objektą, neatimant iš jo autentiško charakterio. Industrinio stiliaus estetikai artima tik tai, kas racionalu ir minimalistiška. Štai keletas šiam stiliui būdingiausių bruožų:
• Maksimaliai supaprastina spalvų schema, sudaryta iš tamsių tonų (juodos, rudos, pilkos) ir šviesesnių, neutralaus atspalvio akcentų.
• Aukštos lubos ir atvira erdvė, kurioje įrengta keletas gyvenamųjų zonų.
• Itin kontrastingos kompozicijos, paprastai sukuriamos iš nupoliruotų, glotnių objektų ir tokių medžiagų kaip stiklas ir medis.
• Ypač daug metalo, pavyzdžiui, geležies, plieno, vario ir žalvario detalių.
• Nepridengti vamzdžiai, sijos ir kitokie statybiniai elementai.
• Tekstūriniai paviršiai, pavyzdžiui, plytų sienos arba betono grindys.
• Lakoniškos, šiuolaikiškos apdailos ir antikvarinių elementų deriniai.
Industrinė revoliucija pasireiškė ne tik naujų technologijų atsiradimu ir gamybos automatizavimu. Ji taip pat pasiūlė modernaus gyvenimo būdo standartus ir, žinoma, nušvietė kelią ilgainiui susikristalizavusiam industriniam stiliui. XX a. pradžioje, praėjus nemažai laiko po industrializacijos bumo laikų, užkampiose vietovėse stūksantys uždaryti fabrikai tapo vienais iš pagrindinių nekilnojamojo turto objektų, kuriuos noriai rinkosi sparčiau gausėjančios miestų bendruomenės. Apleistos gamyklos ir sandėliai virto gyvenamosiomis patalpomis, bet keisti ar iš naujo modeliuoti pastatų struktūros niekas nesiskubino, todėl ji liko, kokia buvusi. Tokį sprendimą iš dalies nulėmė finansiniai suvaržymai. Kad ir kaip būtų, erdvūs būstai su plačiais langais ir aukštomis lubomis ėmė patikti tiems, kurie ėmė bodėtis ankštais miesto butais.
Per vėlesnius dešimtmečius teko regėti ne vieno stiliaus iškilimą, todėl industrinė estetika kuriam laikui buvo pamiršta. Nors vienas kitas industrinio stiliaus elementas ir pateko į Bauhaus mokyklą, modernią architektūrą ir net minimalizmą, kurio bangą siūbtelėjo paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje, tik pastaruosius 20 metų galima laikyti tikruoju industrinio stiliaus klestėjimo laikotarpiu. Tik visiškai neseniai pradėjo rastis pačių tipiškiausių industrinio stiliaus pavyzdžių – namų konteineriuose, garažuose, vagonuose ir kituose objektuose. Masinis jų išpopuliarėjimas yra industrializacijos kitados pasiūlytos alternatyvos tradiciniams būstams rezultatas.
Vien su erdve ir struktūra siejamos industrinės tendencijos ilgainiui buvo išplėtotos iki originalaus dizaino stiliau, aiškiai išsiskiriančio iš visų kitų. „Instagram“ verti vonios kambarių su mūro sienomis vaizdai, juodos spalvos plieniniai dušo kabinos rėmai arba pažangūs tokių įmonių kaip „Restoration Hardware“ sprendimai, galima sakyti, įkūnija industrinio stiliaus esmę. Jo įtaka šiuolaikiniam dizainui akivaizdi ir pastebima begalėje interjerų: tai gali būti vieno kambario butas su langais nuo grindų iki lubų ir nepridengtais vamzdžiais arba minimalistinis skandinaviškas projektas, į kurį įkomponuota drąsių akcentų iš metalo ir betono.
Kuo industrinis stilius skiriasi nuo pereinamojo
Tarp pereinamojo dizaino ir industrinio stiliaus yra nemažai bendro. Abiem atvejais neapsieinama be grubių medžiagų, netikėtų akcentų ir daugybės metalo, pavyzdžiui, geležies arba plieno, elementų. Skirtumai tarp šių dviejų stilių išryškėja per konkrečių elementų taikymą ir panaudojimą.
„Pereinamasis stilius yra eklektiškas seno ir naujo derinys. Jo principai leidžia kurti modernaus dizaino ir antikvarinių arba vintažinių daiktų kompozicijas, paverčiančias aplinką neįprasta, charakteringa ir intriguojančia erdve“, – sako B. Li.
Industrinio stiliaus atveju struktūros yra visiškai atidengiamos, niekaip nemaskuojamos. Jos pačios be jokios pagalbos iš šalies atlieka estetinę funkciją.
Kuo industrinis stilius skiriasi nuo modernaus vasarnamio dizaino
Šiuos stilius sieja panašus požiūris į tekstūras, vintažines detales, netikėtą apdailą ir metalą, pavyzdžiui, geležį arba cinkuotus vamzdžius. Vis dėlto industriniam stiliui būdingi sprendimai yra daug tiesmukesni, o į modernaus vasarnamio dizainą aiškios ir paprastos linijos įkomponuojamos rafinuotai. Pastarąjį galima apibūdinti kaip išmoningą industrinio ir kaimiško stilių mišinį.
Kaip išgauti industrinio stiliaus efektą savo namuose
• Vieną sieną nudažykite tamsiai arba išklijuokite atitinkamų raštų tapetais (patariama rinktis imituojančius betoną arba medžio lenteles).
• Šviesos šaltinių turi būti daug. Puikiausiai tiks ir plikos arba grotų pavidalo gaubtais pridengtos elektros lemputės.
• Įsigykite vintažinių daiktų, paieškokite perdarytų baldų ir naujam gyvenimui prikeltų dekoro elementų.
• Metalą derinkite su stiklu arba odą su fanera – tai suteikia erdvei dinamikos.
• Rinkitės betono arba natūralaus medžio stalviršius, papildančius interjerą grynomis medžiagomis ir tekstūromis.
• Daiktams susidėti puikiai tiks daugiadurės spintos arba lentynų stelažai.
