Kauno miesto socialinių paslaugų centras valdo Šeimos krizių centrą, kuris atstoja laikinus namus su krizėmis susidūrusioms šeimoms: nukentėjus nuo gaisro, smurto artimoje aplinkoje, patyrus laikiną ekonominį nuosmukį, siekiant išsivaduoti iš priklausomybių, stokojant socialinių ar tėvystės įgūdžių. Kai dėl kurių nors priežasčių nebegali gyventi savo įprastuose namuose, čia šeima gauna laikiną apgyvendinimą, socialines paslaugas, psichologinę pagalbą ir kitą reikiamą paramą. Dažniausiai šeimos su mažamečiais vaikais čia apsistoja pusei metų ar ilgiau. Pastarąsias porą savaičių krizių centre gyvena ir kelios dešimtys ukrainiečių pabėgėlių, kurių didžiausią dalį sudaro vaikai.
Dešimtmečius skaičiuojantis inventorius
Pasak Šeimos krizių centro atstovės, tinkama gyvenamoji aplinka ne tik teikia prieglobstį, tačiau ir motyvuoja šeimas kabintis į gyvenimą, padeda ugdyti socialinius, tėvystės bei kasdienio gyvenimo įgūdžius, sukuria tinkamą aplinką vaikų vystymuisi ir gerbūviui, padeda jaustis saugiai. Tačiau Krizių centro patalpos jaukaus prieglobsčio šeimoms nepriminė.
„Čia beveik ketvirtį amžiaus veikė vaikų globos namai. Nuo 2019 m. patalpos buvo perleistos Šeimos krizių centrui. Kadangi jų atnaujinimui nebuvo numatytų lėšų, Šeimos krizių centre remontas jau seniai nedarytas, o apsigyvenusios šeimos su vaikais naudojosi vaikų globos namų paliktu inventoriumi: senais, nepatogiais baldais, buitine technika“, - pranešime spaudai sako Kauno Šeimos krizių centro vadovė Edita Ablačinskienė.
Centro darbuotojai svajojo apie tai, kad čia apsigyvenusios šeimos jaustųsi kaip namie: jaukiai, šiltai, saugiai, kad joms būtų malonu gaminti maistą, leisti laisvalaikį.
Kovodama su smurtu namuose, IKEA, jau anksčiau atnaujino dalį Kauno krizių centro patalpų. Šįkart interjero dizainerė ėmėsi didžiausiame įstaigos korpuse esančių virtuvės su svetaine. „Vienu metu gyvena ir šiomis bendromis erdvėmis naudojasi 4-6 šeimos. Vylėmės kad virtuvė galėtų patogiai talpinti visus reikmenis ir maistą, būtų patogi joje suktis keliems žmonėms vienu metu, o svetainė taptu jauki, kaip namuose, ir čia šeimos su vaikais galėtų leisti laiką: valgyti, neskubant išgerti arbatos, vaikus mokyti gaminti ar bendrauti tarpusavyje“, - sako E. Ablačinskienė.
Kaip pavyko sukurti namų jausmą?
Virtuvė buvo nepritaikyta naudotis dideliam kiekiui žmonių. Vienas šaldytuvas ir kelios spintelės buvo per mažos šeimoms laikyti maistą; ilgus metus naudotos viryklės orkaite naudotis jau buvo sudėtinga; dažnai darinėjami stalčiai strigdavo, kai kur jau buvo suklijuoti, trūko vietos gaminti; o svetainė – nors ir gana erdvi, tačiau neišnaudota. Ką jau kalbėti, kad šios erdvės buvo šaltos ir nejaukios.
Interjero dizainerė Ūla Žebrauskaitė Malinauskė virtuvę perplanavo išnaudojant abi jos sienas ir spinteles suprojektuojant iki pat lubų. Daiktų ir produktų laikymui pritaikyti stalčių, pakabinamų spintelių ir atvirų lentynų deriniai, kad net kelios šeimos turėtų kur tvarkingai laikyti produktus ir reikmenis. Įkurta ir nedidelė valgomojo zona su baru, kuri tarnaus ir maisto gamybai.
„Svetainėje zonomis suskirsčiau valgymui ir poilsiui skirtas erdves bei vaikų skaitymo ir žaidimų kampelį. Valgomojo zonoje pritaikytas išskleidžiamas stalas, o papildomas vietas atsisėsti prie stalo sukurs taburetės. Jų nenaudojant, jas galima laikyti sudėjus vieną ant kitos, kad neužimtų vietos. Poilsio zonoje pritaikyta sofa su keičiamais užvalkalais – juos galima skalbti arba pakeisti ir baldas vėl atrodys kaip naujas“, - sako Ū. Žebrauskaitė Malinauskė.
Vaikų zonoje interjero dizainerė suprojektavo lentyną knygoms išnaudodama sienų aukštį. Atvirose lentynose galima laikyti ne tik knygas, bet ir dėžes vaikų žaislams. Pritaikyta nedidelė sofa, kuri gali tilpti net labai mažame kambaryje. Jos užvalkalas taip pat skalbiamas, todėl bus lengva prižiūrėti.
„Namų jausmą ir jaukumą erdvėje padėjo sukurti tekstilė ir aksesuarai: derančių spalvų užuolaidos, kilimai, pagalvėlės, pufas, vazos ir gėlės. Papildomi šviestuvai virš valgomojo stalo, vaikų skaitymo kampelyje, poilsio zonoje suteikia ne tik patogumo ir atskiria erdves, bet ir kuria jaukumą. Mažoje virtuvėje taip pat svarbų vaidmenį užima vyraujančios spalvos. Jų nereikia bijoti, gerai parinktos ir suderintos spalvos vizualiai nemažins erdvių, bet padės kurti išskirtinį interjerą“, - sako interjero dizainerė.
Atnaujintoje virtuvėje šiandien kvepia ukrainietiškais patiekalais
Kol vyko patalpų atnaujinimo procesas – pasaulį sudrebino karas Ukrainoje. Tad šiandien atnaujintomis patalpomis naudojasi kelios, nuo karo baisumų bėgančios ukrainiečių šeimos: kone 30 žmonių, kurių dauguma – vaikai. Žmonės, palikę namus, širdžiai brangius daiktus, ir artimuosius, šiandien glaudžiasi Kauno Šeimos krizių centre. „Dabar virtuvė dažnai kvepia ukrainietiškais barščiais, šviežiai keptais ukrainietiškais bulvių ir miltų pyragėliais. Moterys virtuvėje bendrauja, dalinasi išgyvenimais“, - sako Kauno krizių centro vadovė.
Prieš kurį laiką IKEA paskelbė savo socialinės atsakomybės programą Baltijos šalyse – kovos prieš smurtą. Keli iš programos tikslų – siekis šviesti visuomenę apie smurtą artimoje aplinkoje, prisidėti gerinant laikino apgyvendinimo sąlygas šeimos krizių centruose. Pagalba vienam didžiausių Lietuvoje šeimos krizių centrui, įsikūrusiame Kaune – to dalis. Per kelerius metus įmonė su savo interjero dizainerių pagalba sieks atnaujinti šio centro gyvenamąsias patalpas ir bendruomenės erdves, kad laikinas gyvenimas čia primintų namus: taptų patogesnis, gražesnis, įkvėptų grįžti į gyvenimą. Šiandien jau atnaujinti pirmojo korpuso gyvenamieji kambariai, kelios šeimų laisvalaikio erdvės ir virtuvės bei kitos erdvės.
