Laisvės aikštės ir jos prieigų atnaujinimas turėtų įpūsti gyvybės miesto centrui. Savo idėjas, kaip atgaivinti pagrindinę miesto aikštę, pateikė net dešimt architektų komandų. Ir tik vos keliomis balsų dalimis pirmosios vietos laimėtoju buvo pripažinta viešoji įstaiga „Studija 501“. Jeigu laimėtojas neatsisakys imtis ambicingo projekto, spalio pradžioje su juo bus pasirašoma sutartis ir jau kitų metų rudens pradžioje turėtų prasidėti realūs darbai.
Išskirtinio projekto nebuvo
Kaip „Sekundei“ pasakojo komisijos, vertinusios Laisvės aikštės atnaujinimo architektūrines idėjas, pirmininkas Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, pirmos ir antros vietos laimėtojus skyrė vos kelios balo dalys. Iš Lietuvoje puikiai žinomų architektų sudaryta komisija ilgai svarstė, kuris projektas verčiausias tapti laimėtoju. Ir tik po slapto balsavimo paaiškėjo nominantai.
„Absoliučiai išskirtinio projekto nebuvo nė vieno, todėl komisija labai ilgai svarstė ir diskutavo. Visuose projektuose buvo vertų dėmesio idėjų ir pasiūlymų, bet tokio, kuris būtų vertas šimtaprocentinio laimėjimo, nebuvo. Galiausiai laimėtojas buvo išrinktas per slaptą balsavimą“, – sakė R. Pauža.
Jo teigimu, Laisvės aikštė nėra vienalytė. Joje persipina ne tik įvairūs miesto laikotarpiai, bet ir funkcijos. Ji tarnauja kaip poilsio, rekreacinė-kultūrinė erdvė ir kaip įvairių miesto renginių, traukos vieta. Be to, norėjosi, kad Laisvės aikštė architektūriškai apimtų ir šalia jos esančias traukos vietas ir visa tai atsispindėtų projekte.
„Kiekviena kūrybinė grupė koncentravosi į tai, kas jiems atrodė svarbu, o miesto bendruomenė nori, kad būtų paliesti visi aspektai. Vienuose siūlymuose buvo įdomesnės vienos idėjos, kituose – kitos. Jas visas sudėjus į vieną, būtų puikus projektas. Tad laimėtoju buvo pasirinktas tas projektas, kuris numatytų kryptį. Tai nėra galutinis rezultatas, tik projektuotojo parinkimas. Tik pasirašius sutartį bus rengiamas ir koreguojamas galutinis rezultatas“, – teigė administracijos direktorius.
Trys traukos ašys
Pasak R. Paužos, įstaigai „Studija 501“ pergalę atnešė tai, kad ji nesiėmė drastiškos Laisvės aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos. Buvo jautriai pasižiūrėta į jau esamų želdinių bei takų struktūrą. Stengiamasi išsaugoti tai, kas yra vertinga ir gražu.
„Laisvės aikštėje nėra taip blogai, kad reikėtų kažką kardinaliai keisti. Iš dalies laimėtoją nulėmė tai, kad gana jautriai buvo pasižiūrėta į esamą gamtinę ir architektūrinę aplinką. Tik jai bus suteikiama naujos kokybės“, – sakė R. Pauža.
Laisvės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo konkurso laimėtojas VšĮ „Studija“ atkreipė dėmesį, kad nors Laisvės aikštė yra mėgstama panevėžiečių, tačiau dėl funkcijų trūkumo netenkina jų poreikių. Panevėžys taip pat turi unikalios struktūros senamiesčio gatvelių, bet dėl neišvystytų viešųjų erdvių lankytojų srautai gana maži. O autobusų stoties teritorija pernelyg chaotiška ir nepatraukli. Tad norint atgaivinti miesto centrą pirmiausia reikia suformuoti funkcionalias erdves, išsaugant jau esamas – masinių renginių, kasdienio naudojimo ir reprezentacines erdves.
Pirmiausia bus siūloma Laisvės aikštėje įrengti atskiras erdves – masinių renginių vietą tarp viešbučio „Nevėžis“ ir J. Miltinio dramos teatro, kasdienio naudojimo erdvę aikštės centre bei reprezentacinę erdvę priešais Savivaldybę ir teismą.
Siekiant vizualiai sujungti du miesto traukos taškus – Laisvės aikštę ir Senvagę, vietoj dalies atraminės sienelės projektuojami amfiteatro laiptai, o kita dalis sienelės apželdinama. O pagrindiniu šios funkcinės erdvės akcentu turėtų tapti didysis paviljonas, skirtas kultūrinei veiklai – koncertams, parodų ekspozicijoms. Čia numatoma įrengti interaktyvią turizmo informacijos vietą, kurioje miesto gyventojai ir svečiai galėtų susipažinti su miesto istorijai ir kultūrai svarbiais objektais ir pagal siūlomus maršrutus juos aplankyti.
Neliks automobilių
Visoje Laisvės aikštėje bus formuojamos atskiros salelės su vaikų žaidimo aikštelių, aktyvaus laisvalaikio, poilsio zonomis. Atsirastų daugiau vietos lauko kavinėms. „Kalniukai“ būtų apželdinti daugiamečiais augalais ir dekoratyviniais želdiniais, o tamsiu paros metu apšviesti. Vietoje dabartinių dviejų fontanų turėtų atsirasti vienas didelis, kur vasarą būtų galima įmerkti kojas, o žiemą – įrengti čiuožyklą.
Aikštėje prie Savivaldybės neturėtų likti automobilių stovėjimo aikštelės, čia numatoma įrengti poilsio zonas, atviras susitikimų erdves. Siūloma dviratininkams ir pėstiesiems užleisti ir dalį Elektros bei Ukmergės gatvių. Elektros gatvėje būtų ribojamas automobilių greitis ir siaurinama važiuojamoji dalis, bet platinamos pėsčiųjų perėjos ir įrengiami dviračių takai. O Ukmergės g. dalyje nuo įvažos į J. Miltinio teatro aptarnavimo zoną iki Laisvės aikštės ribojamas eismas. Šioje atkarpoje galėtų važiuoti tik transportas su leidimais. Gatvė būtų rekonstruojama įrengiant dviračių taką, sujungiantį miesto prieigas su Laisvės aikšte.
Savanorių aikštės atkarpa nuo projektuojamos autobusų stoties iki Laisvės aikštės būtų taip pat atitveriama mobiliaisiais barjerais ir paverčiama pėsčiųjų pasažu su galimybe privažiuoti tik neįgaliesiems ir specialiajam transportui.
Pokyčių sulauktų ir Respublikos g. bei šalia einančios kitos senamiesčio gatvelės. Respublikos gatvėje gausu traukos objektų: Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka, Naftalio Feigenzono spaustuvės pastatas, Panevėžio miesto dailės galerija, nemažai kavinių, ateityje turėtų atsirasti ir S. Eidrigevičiaus menų centras. Tad ir šią erdvę siūloma labiau išnaudoti. Pirmiausia siūloma naikinti automobilių stovėjimo vietas, vietoje jų įrengiant dviračių taką ir platinant pėsčiųjų šaligatvį. Respublikos gatvėje, šalia viešbučio numatyta įrengti skverą aktyviam jaunimo laisvalaikiui su krepšinio aikštele ir riedlenčių parku. O išplatėjusioje erdvėje priešais Dailės galeriją – poilsio ir vaikų žaidimų zoną.
Pokyčiai neaplenks ir skvero tarp Klaipėdos ir Vilniaus gatvių, šalia Panevėžio kolegijos. Numatyta išryškinti įėjimą į pastatą ir akcentuoti skvere esančią Roberto Antinio skulptūrą „Legenda“. Žaliuose skvero plotuose būtų įrengiamos atskiros rekreacinės ir veiklos erdvės: sukietintos vejos plotai su transformuojamais moduliniais lauko baldais.
Jaunimo akimis
Stoties skvere siūloma įgyvendinti jau parengtą R. Paleko studijos projektą, jo iš esmės nekeičiant. Papildomai numatomos vietos atsisėsti ir pailsėti, informaciniai stendai su integruotu liečiamuoju ekranu ir stogeliu nuo lietaus ir saulės, kur ne tik veiktų belaidis interneto ryšys, bet ir bet kada galima būtų pasikrauti telefoną ar kitą įrenginį.
Kaip prisipažino VšĮ „Studija 501“ direktorius Martynas Norvila, Laisvės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo konkursas buvo pirmasis jo ir dar keturių dabar jau buvusių bendramokslių toks didelis darbas, todėl džiaugiasi, kad buvo įvertinti. Tarp penkių jaunųjų architektų nėra nė vieno panevėžiečio, bet pats M. Norvila yra kilęs iš Kupiškio, tad Panevėžyje teko lankytis ne kartą. Miesto centras ir dabar yra gražus, tačiau pernelyg suskaidytas ir uždaras. Todėl savo projektu pirmiausia siekė, kad visos erdvės ir naujai atsirasiančios traukos vietos natūraliai susilietų, persipintų.
„Prisipažinsiu, tai buvo savotiška avantiūra. Ruošdamiesi savo diplominiams darbams universitete pagalvojome, o kodėl gi ne. Aišku, mums labai padėjo profesionalūs architektai, bet visa idėja ir įdirbis buvo mūsų – penkių tik šiemet architektūros studijas baigusių jaunuolių. Labai džiaugiamės, kad mūsų darbas buvo geriausias. Su dideliu entuziazmu imsimės ir projektavimo darbų. Net neabejoju, kad Panevėžio centras vėl taps vieta, kur norėsis leisti laiką“, – sakė M. Norvila.
