„Vėliau šį vienkiemį įsigijo baltarusiai pavarde Smelyje, o mes, net ir atstatę jį iš naujo, ir toliau vadindavome savo dvarą Smelyje vienkiemiu.“ – pasakojo jie.

Miško vidurys

Beveik hektarą žemės ploto apimantį dvarą pasieksite įveikę 2,5 kilometrų kelią mišku. Tiesa, kelias čia tikrai geras – šeimininkai savo sąskaita išklojo asfaltą, rašo realty.tut.by. Pagrindinis namas stovi ant kalnelio. Iš didžiulės namo terasos, kurios plotas siekia net 130 kvadratinių metrų, atsiveria panoraminis vaizdas į aplinkines grožybes. Dvaro šeimininkai papasakojo, kad žiemą ant šlaito, besidriekiančio iki ežero ir esančio sklypo apačioje, įrengiama čiuožykla, kurioje visi su pasimėgavimu leidžiasi su rogutėmis.

280 kvadratinių metrų namas pastatytas iš 35-45 cm skersmens rąstų. Name įrengti penki miegamieji, svetainė su židiniu ir virtuvė. Į būstą atvestos visos komunikacijos. Kartu su dvaru parduodamas elektros tiekimo tinklas, čia įrengta atskira pastotė (30 kW su galios rezervu), gręžinys, įrengtas autonominis šildymas (vokiški šiluminiai siurbliai).

„Name visos grindys šildomos. Čia nuolat palaikoma pageidaujama temperatūra. Tai daroma automatiškai: lauke įrengti jutikliai, pagal kuriuos šilumos siurbliai paduoda šilumą į namą. Tokiu pat principu šildymas tiekiamas ir į svečių namą.“ – pasakojo dvaro šeimininkas.
Interjero dizaino planus įgyvendino pati dvaro šeimininkė. Ji prisipažino, kad namas buvo statomas negalvojant, kad kada nors teks jį parduoti, todėl dėmesio skirta viskam, įskaitant ir visas įmanomas smulkmenas. „Tam, kad namas būtų šviesus iš vidaus, dalis sienų nudažyta balta spalva. Norėjau daug spalvų, šilto interjero. Gavosi kelių stilių junginys, bet jie visi artimi vienas kitam.“ – pasakojo ji.

Baldai į namus, anot šeimininkės, buvo perkami paprasti, nedažyti. Vėliau juos tobulino dailininkė iš Minsko Zoja Lucevič.

Pasitikėjo dizainere

„Pasirinkti dizainerį, paaiškinti, koks yra norimas galutinis rezultatas, - labai sudėtinga užduotis. Taip jau gavosi, kad iš pradžių įsimylėjau Zojos Lucevič paveikslus, jos braižą, o jau vėliau supratau, kad būtent ji susitvarkys su šia užduotimi. Na, tai net nebuvo užduotis. Iš tikrųjų konkretaus nieko nebuvo, net siužetų. Tiesiog Zoja paėmė ir išpiešė spintą savitu stiliumi ir tai man patiko. Kai ji darbavosi su kitais baldais, tiesiog pasitikėjome jos meistriškumu ir skoniu, - nepasigailėjome.“ – patikino šeimininkė.

Išskirtinis namų pasididžiavimas – židinys svetainėje. Jo detales tobulino žinoma dailininkė Svetlana Katkova, Z. Lucevič mama.

Tikėtina, kad nuotraukos neperteikia dvaro didingumo, tačiau čia yra dvi pirtys, bitininko sandėlis, paukštidė, ožkidė, vyno rūsys, daržovėms skirtas rūsys, bitynas iš dešimties avilių, voljeras šunims.

„Kai pirkome šį vienkiemį, čia buvo ūkinės paskirties statinių, kurie taip ir vadinosi – ožkidė, paukštidė. Viską atstatėme iš naujo, o pavadinimai liko tokie, kokie ir buvo.“ – pasakojimą tęsė įspūdingo dvaro šeimininkai.

Juodoji pirtis

Pirtyje įrengtos dvi statinės – 3 tonų talpos karštam vandeniui ir 1 tonos šaltam. Šeimininkas teigia pirmą kartą susidūręs su „juodąja“ pirtimi slidinėjimo komplekse „Siliči“. Dėl jos ten važiuodavo trejus metus, o vėliau vis tik buvo nuspręsta turėti tokią pirtį savo dvare. „Tiesa, tinkamai ši pirtis buvo surinkta tik iš ketvirto karto.

Kadangi tokiai pirčiai tinkama tik liepa, gerų rąstų pavyko gauti tik Kirove. Iš ten jie ir buvo atvežti.“ – pirties atsiradimo istorija dalinosi dvaro šeimininkas.

Jo teigimu, nemažai dėmesio teko skirti rūsiui, kad būtų pasiektas nuolatinės vėsos palaikymo rezultatas. Dar dvare įrengtos šaldymo ir vėsinimo kameros, kurių kiekvienos talpa siekia po 3 tonas. „Kaip tai kam? Planavome ruošti beržų sulą. Iš esmės planų turėjome grandiozinių. Rūsyje iki šiol likę pusšimtis iš mūsų augintų vynuogių pagaminto vyno butelių. Buvo laikų, kai gaminome kalvadosą. Visa tai reikėjo kur nors laikyti.“ – nuveiktus darbus vardijo jis.
Dvaro teritorijoje įrengtas vaikų miestelis, futbolo aikštė, iškastas tvenkinys.

„Tvenkinys buvo iškastas nedidelio vandens telkinio vietoje. Kad dugnas nežydėtų, po akmenimis buvo klojama geotekstilė. Vėliau paaiškėjo, kad šiame ežerėlyje yra keturi šaltiniai, todėl vanduo nežydi ir be papildomų priemonių. Į vandens telkinį buvo įleista karpių ir karosų. Tiesa, pastaruoju metu ten dažnai ėmė lankytis bebrai ir ūdros, daug karpių išgaudė, bet žvejams vis tik liko.“ – pasakojo dvaro šeimininkas. Dvaro teritorijoje auginamos žąsys, vištos, ožkos, dvi vietnamietiškos kiaulytės.

Trumpai tariant, šiai vietai ieškomi ne bet kokie pirkėjai. Būsimiesiems dvaro šeimininkams atiteks čia esantys keturračiai, sniegomobiliai, žolės ir sniego tvarkymo technika. Dvaro pardavimo kaina – 1,15 mln. JAV dolerių (beveik 980 tūkst. eurų).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)