Tipiškame daugiabučio bute gyvenančios Samogorockų šeimos butas remontuotas nebuvo beveik 25 metus. Čia gyvenantys tėvai, du vaikai ir teta jau kuris laikas nebesijautė patogiai. Augant vaikams, keičiantis šeimos poreikiams – gyvenamoji erdvė liko tarsi užstrigusi praeityje. Dėl vietos stokos virtuvėje šeima valgydavo pakaitomis, neužteko erdvės susidėti savo drabužiams, tetai dalį daiktų teko laikyti balkone, o mėgstanti į svečius pasikviesti draugių paauglė dukra prisipažino jau gėdijusis tą daryti

Didžiausias iššūkis – daiktų kiekis

„Įžengus į šiuos namus buvo akivaizdu, kad butas pokyčių nematęs jau daug metų: seni baldai, remonto jau reikalaujančios sienos bei grindys, daugybė skirtingų spalvų ir raštų. Tačiau be to, kad vilniečių butas buvo jau praradęs estetinę išvaizdą, o baldai nebepatogūs, vieną didžiausių rūpesčių šeimai kėlė vietos laikyti daiktams, kurių šiame bute yra daugybė, stoka. Pagrindinis uždavinys man ir buvo surasti sprendimų daiktams sutalpinti, kartu pritaikant butą kelioms skirtingoms kartoms ir suteikiant galimybę jame laisvai jaustis kiekvienam gyventojui“, – sako buto interjerą atnaujinusi IKEA dizainerė Toma Montvilaitė.

Anot specialistės, aiškiausias signalas, kad atėjo metas atsinaujinti – kai namie tampa nebepatogu gyventi.

Nuostabą sukėlė atnaujinta virtuvė

Virtuvėje vilniečių šeima laiko kartu neleisdavo – joje buvo taip mažai vietos, kad visi valgydavo pakaitomis. Prie čia stovėjusio stalo vargiai prisėsdavo du žmonės. Kadangi virtuvė niekada nebuvo sistemingai atnaujinama, skyrėsi senų baldų, kelių rūšių plytelių, stalo paklotės spalvos. Įvairūs indai, maistas ir kiti virtuvės reikmenys netilpo spintelėse, todėl buvo laikomi ant stalo ir visur, kur buvo nors vienas laisvas centimetras.

„Visos virtuvės komunikacijos išvestos vienoje sienoje, tad iš esmės perstatyti šios erdvės galimybės nebuvo. Tačiau atnaujinus baldus, perkėlus šaldytuvą į kitą pusę, bei išnaudojus sienas spintelėms pritvirtinti, atsirado vietos valgomojo stalui, prie kurio dabar gali susėsti visa šeima ir net susodinti svečius, mat stalą galima bet kada padidinti. Išnaudojau ir erdvę virš jo, kuri neretai pamirštama: parinkau indaują su apšvietimu, kuris subtiliai persišviečia per matinio stiklo dureles – tai tarsi aliuzija į langą“, – pasakoja dizainerė.

Namų šeimininkė Liudmila Samogorocka sako neįsivaizdavusi, kad maža virtuvė gali taip pasikeisti. „Anksčiau šeimos nariai pavalgydavo kas sau ir išsiskirstydavo, o dabar virtuvė tapo jaukia pasisėdėjimų vieta. Keisčiausia, kad ją apstačius šviesiais baldais, o daiktams atradus savo vietas lentynose – prasiplėtė erdvė. Dabar ji atrodo nebe tokia ir maža“, – teigia L. Samogorocka.

Pereinamam jaunuolių kambariui suteikė privatumo

Dizainerė šiame bute susidūrė su dar vienu nemenku iššūkiu – rasti sprendimų pereinamajam kambariui, kurį dalijasi trylikametė dukra ir suaugęs sūnus. Tai tamsus, pailgos formos kambarys, kuriame ištiesus abi jaunuolių sofas, tapdavo sunku net apsisukti. Jis tarnavo ir kaip svetainė šeimos pasisėdėjimams ar svečiams priimti, tad privatumo jo gyventojai neturėjo. IKEA dizainerei teko išspręsti ne tik kambario estetinius klausimus, tačiau ir patogiai jį suplanuoti.

„Jei pereinamajame kambaryje susiduriate su erdvės stoka, vietos sutaupysite rinkdamiesi daugiafunkcius baldus. Jie padės suderinti ir skirtingus gyventojų poreikius. Pavyzdžiui, čia dvi išsiskleidžiančios sofos–lovos užėmė visą siauros patalpos plotį, todėl jas pakeičiau kušetėmis, kurių nereikia išskleisti ir kurios turi patogias dėžes patalynei ir kitiems daiktams susidėti. Atnaujinto pareinamojo kambario gale atsiradusioje spintoje tilpo abiejų kambario gyventojų daiktai bei drabužiai. Spintos viduryje įsiteko ir televizorius, o ant viršaus – antresolė bendriems šeimos daiktams. Taip drabužių spinta tapo estetišku kambario baldu ir sutaupė daug brangios erdvės”, – apie pritaikytus sprendimus pasakoja T. Montvilaitė.

Jaunuoliams taip reikiamo privatumo suteikti pavyko jų poilsio erdvę nuo praėjimo atskyrus tankaus audinio užuolaida. Dabar tarp kambarių vaikštantys šeimos nariai nedrumsčia jų poilsio. Susiduriantiems su panašiais nepatogumais ekspertė primena, kad užuolaidos – ne vienintelis pasirinkimas dalinant erdvę. Skirtingas zonas galima atskirti augalais, lentynomis, spintomis ar tiesiog pertvaromis.

Seno buto atnaujinimas (po)

Išpildė moters svajonę

Namų pokyčiams pasiryžusi ponia Liudmila labiausiai troško atnaujinti vaikų kambarį – savo poreikius ji buvo nustūmusi į antrą planą. Tačiau pačių šeimininkų miegamasis taip pat visai nebepriminė ramybės ir poilsio oazės.

„Kuomet vietos nėra daug, tvarką palaikyti padeda kuo daugiau uždarų baldų, kuriuose talpiai ir patogiai būtų laikomi daiktai. Tad tėvų miegamajame pritaikiau didelę spintą su durimis iš trijų dalių: dvi iš jų skirtos rūbams, o trečioji – sezoniniams daiktams, paltams, lagaminams ir skalbinių rūšiavimui. Pasirinkus šį sprendimą, kambaryje tilpo net didesnė lova, leidžianti šeimininkams patogiai išsimiegoti“, – sako dizainerė.

Protingai suplanavus ir apstačius miegamąjį naujais baldais, jame vietos atsirado ir makiažo staliukui. Ši buto šeimininkei skirta erdvė kambariui suteikia jaukumo, o šeimai atsidavusiai mamai primena apie laiką sau. Virš staliuko kabo veidrodis, kuriame jau įmontuotas šviestuvas. „Atliekant grožio procedūras itin svarbu tinkamas, tam pritaikytas apšvietimas. Mažose erdvėse ar vonios kambariuose pravers veidrodžiai su jau įmontuotu šviestuvu, idealiai tinkantys kabinti virš staliuko ar praustuvo“, – pataria specialistė.

Seno buto atnaujinimas (po)

Tetos noras – persinešti daiktus iš balkono

Kartu gyvenanti teta savo kambaryje praleidžia daugiausiai laiko: čia miega, žiūri televizorių, skaito, užkandžiauja. Ji svajojo apie didžiulę spintą, kurioje tilptų jos daiktai, mat iki šiol jie buvo laikomi supakuoti dėžėse kambaryje, o dalis jų – net balkone.

„Pakeičiau tetos kambario išdėstymą, tad čia atsirado vietos talpiai spintai, kurioje integruoti ir krepšiai skalbinių rūšiavimui. Tai ypač aktualu, kai vonios kambarys tam yra per mažas. Pastačius sofą-lovą, atsirado daugiau erdvės, todėl buvo galima pritaikyti spintelę televizoriui, knygoms, indams“, – sako dizainerė.

Turint daug daiktų, kaip ir šiame bute, ekspertė pataria uždaras spinteles derinti su atviromis. Uždarose galima laikyti asmeninius daiktus, na o atvirose matomai pasidėti tai, ką turite gražaus. Taip kambaryje vyraus tvarka, jis neatrodys perkrautas. Kartu dizainerė primena, kad tvarkos įnešti gali vos kelis eurus kainuojančios dėžutės, skirtos laikyti daiktams. Pritaikius dėžučių spalvą prie bendro interjero, jas galima laikyti ir matomose lentynose.

Seno buto atnaujinimas (po)

Pokyčius planuoja ir kaimynai

Koridoriuje dizainerė parinko aukštą, uždarą spintą, tinkamą patogiai laikyti drabužius ir apsaugančią juos nuo virtuvėje gaminamo maisto kvapų. Šioje erdvėje pritaikyta ir funkcionali spintelė susidėti daiktams, tarnaujanti ir kaip suoliukas.

Planuodama viso buto interjerą, dizainerė rinkosi ramias spalvas, kurių pageidavo šeima, ir derino jas su žaliais atspalviais bei akcentais. Anot ekspertės, panašaus kolorito visuose namuose išlaikymas įneša harmonijos, tvarkos ir jaukumo.

Ponia Liudmila išvydusi pokyčius nesulaikė ašarų. Atnaujintais namais besidžiaugianti šeimininkė sako, kad jų šeimos žingsnis tapo įkvėpimu ir kaimynams: „Daug kas ateina pasižiūrėti, negali atsistebėti, kad butas taip pasikeitė, o geriausia tai, kad mūsų sėkmė tapo paskatinimu ir jiems atsinaujinti namus“.

T. Montvilaitė sako, kad nusprendus atnaujinti namus, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kas juose kliūna labiausiai. „Nepatogumo jausmas išduoda, nuo kurių erdvių verta pradėti pokyčius – gal visa šeima kartu netelpa virtuvėje arba nebeapsisukate vonioje? Pasirinkus erdvę, esminę finansų dalį patarčiau skirti svarbiausiems baldams. Pavyzdžiui, miegamajame tai bus lova, spinta, o spintelės prie lovos ar komoda gali ir luktelėti. Vėliau pasitaupius galima įsigyti juos papildančius baldus, aksesuarus, dekoro detales“, – pataria specialistė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (177)