Jau kelintą dešimtmetį vis bandoma kam nors pritaikyti daugumą jau tapusių labai senų, tarybiniais laikais statytų gamybinių pastatų, ypač gerose miesto vietose.

Paprastai tai yra miesto „vėžys“ – statiniai, kurie dažniausiai būna prastos būklės, jiems sunku surasti gerus, patikimus nuomininkus, o jų nei griauti, nei renovuoti kaip ir neapsimoka. Neapsimoka tol, kol kažkas gudrus ir įžvalgus nepastebi galimybės.

Šie seni kelių aukštų gamybiniai pastatai, kuriuose įrengtos patalpos išsiskiria itin aukštomis, nuo 4,5 iki 7 metrų siekiančiomis, lubomis, ilgą laiką buvo niekam nereikalingi ir nelikvidūs. Bet dabar tai yra geidžiama prekė, ypač jeigu yra geroje lokacijoje. Sakyčiau, kad būtent šie objektai dabar ypač populiarūs, nors dauguma vis dar to nepastebi.

Pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose populiariuose miestuose, su gyva ekonomika ir sveika populiacija, masiškai perkami, renovuojami ir perparduodami senos statybos įvairiausi sovietmečio laikų pastatai, pritaikant juos nuolatiniam gyvenimui. T.y., įrengiant įvairiausias poilsio, laisvalaikio, kūrybines dirbtuves, o kartais ir gyvenamosios paskirties patalpas.

Tokios patalpos susižeria nemažą dalį pirkėjų ir paprastai parduodamos be didelių reklamų, nes įsigyti butą ar loftą tokiame pertvarkytame statinyje kainuoja iki 30 proc. pigiau nei analogiško ploto naujos statybos name. Tad kam mokėti daugiau, ypač, kai esi jaunas, veržlus ir norisi kažko kitokio, ypatingo.

Kaip viskas vyksta?

Tokia situacija susidaro todėl, kad yra daug metų apleistų ir komercine prasme niekam netinkamų senų patalpų, kurios jau daugybę metų ieško savo pirkėjo ar nuomininko.

Nusivylę turto pardavimu, jo savininkai net negalėdami jo išnuomoti už bet kokią kainą, drastiškai ją sumažina ir atiduoda turtą pusvelčiui – pigiau negu tokį patį plotą kainuotų pastatyti pačiam.

Čia atsiranda įžvalgūs ir sumanūs investuotojai ar verslininkai, kurie šias patalpas įsigyja ir kiekvieną aukštą dar padalina į 2 lofto tipo aukštus, t.y., kad lubų aukštis liktų ne mažesnis nei 2,2 metro. Tokiu atveju įsigytas plotas padidėja maždaug 1,5 karto, o tai reiškia, kad įsigyto vieno kv. metro kaina nukrenta dar žemiau.

Tuomet šie investuotojai nepagaili lėšų ir padaro tikrai itin kokybišką pastato vidaus ir išorės renovaciją, kuri jiems kainuoja ne daugiau kaip 500 eurų už kv. metrą, skaičiuojant pirminį plotą. Tokiu būdu mes gauname neva naujos statybos pastatą, dažniausiai netgi labai geroje vietoje.

Tokiems vystytojams objekto savikaina yra bent 50 proc. mažesnė už greta statomų gyvenamosios paskirties projektų (daugiabučių), o šių patalpų pirkėjai gali mėgautis gerokai mažesne kaina ir netradicinėmis erdvėmis. Taip projektas gali būti parduotas vos per mėnesį, kai naujų šalia statomų daugiabučių pardavimai užtrunka gerokai virš metų.

Visos senos kelių aukštų patalpos, kurios yra gerose miesto vietose, labai greitai virsta naujais gyvenamaisiais rajonais. Tokio tipo butai yra patrauklūs jaunimui dėl savo modernios išvaizdos ir dažniausiai netradicinių architektūrinių sprendimų, o svarbiausia – dėl vietos ir kainos. Todėl tokių projektų vystytojai, labai greitai juos realizuoja ir keliauja prie kito analogiško projekto.

Kas dar veikia rinką?

Šiuo metu madingas sutelktinis finansavimas arba, kaip aš jį pavadinčiau, „minios bankas“. Tai vieta kur visi jaunieji investuotojai suneša po vieną kitą šimtą eurų ir susirenka apvalios, apie 10 mln. eurų sumos, kurių pakanka mažų NT projektų finansavimui.

Tokio tipo fondai turi savo mėgiamus vystytojus, kuriems skolina pinigus objektų vystymui, taip vystytojai gali padengti didesnę rinkos dalį su mažiau nuosavų lėšų ir greičiau augti, vystytis. O senieji vystytojai po truputį praranda savo pozicijas, kol jaunieji užima vis didesnę rinkos dalį.

Naujieji vystytojai mėgsta sutelktinio finansavimo sistemas, o sistemos mėgsta vystytojus, nes tai yra abipusė nauda. Tuomet labai stipriai sumažėja projekto vystymo kaštai, galima labai greita plėtra ir greitas kredito gavimas.

Tokie naujieji vystytojai viską daro ypatingai kokybiškai, todėl turi didelį paskui sekančių investuotojų ratą, kurie tokį turtą perka investicinei nuomai. Plėtotojai objektą įsigyja ir jį realizuoja vos per 6-12 mėnesių, nors panašios apimties nauja statyba užima maždaug 24 mėnesių laikotarpį. Realizavę vieną tokį projektą Naujamiestyje jie susirenka labai daug pirkėjų iš tradicinių vystytojų ir rinka savotiškai atvėsta – vienu metu per labai trumpą laiką pasotinama didelė pirkėjų dalis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)