aA
Skraidančių taksi „uostas“, „hiperkilpa” ar magnetinės levitacijos (angl. maglev) traukiniai – galbūt šie išradimai per artimiausius dešimtmečius pakeis Lietuvos kraštovaizdį bei infrastruktūrą. Užsienio specialistai įspėja, kad tai, kokiu keliu pasuksime, priklausys ne tik nuo specialistų įžvalgų, bet ir visuomenės nuomonės bei siūlymų. Šiuo metu baigėsi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LR BP) rengimo pirmojo etapo – esamos būklės rengimo stadija. Atsižvelgus į pateiktas išvadas, Aplinkos ministerija kartu su ekspertų komanda rengs šalies teritorijos bendrąjį planą ir brėš naują ilgalaikę šalies viziją, rašoma pranešime spaudai.
© Marius Jovaiša

„Kaip Lietuva atrodys 2030–2050 m., kokie bus jos miestai, kokią plėtros kryptį rinksis verslas, kaip rūpinsimės aplinkosauga ir kultūra – tai kiekvienam piliečiui aktualūs klausimai, kurie svarbūs ir privačiam sektoriui, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek visiems, kuriantiems ir galvojantiems apie Lietuvos ateitį. Tačiau jei neįvardinsime atsakymų šiandien, vargu, ar juos turėsime ir 2030 m. Svarbiausia, surasti bendrą kompromisą ir racionalius sprendimus, nes LR BP taps šalies ateities plėtros gairėmis“, – sako Rėda Brandišauskienė, aplinkos viceministrė.

Dėmesys sritims nuo kraštovaizdžio iki urbanizacijos ir susisiekimo

Pasak esamos situacijos analizės rengėjos ir projekto koordinatorės, UAB „Gaučė ir Ko“ vadovės, dr. Kristinos Gaučės, LR BP IV forumo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas kultūros paveldo ir kraštovaizdžio, socialinės infrastruktūros klausimams.

Visgi, pasak dr. K. Gaučės, įvardinti problemas svarbu, tačiau susikoncentravus vien į jas, sukurti Lietuvos viziją bus sunku, todėl verta pradėti nuo siekiamybių ir vertybių išgryninimo.

„Pavyzdžiui, jeigu šalies vertybe įvardinome saugumą, tuomet siekiamybė būtų, kad mūsų niekas niekada neužpultų, o šalies vizija – Lietuva yra saugi šalis. Dirbtuvėse dalyvavę žmonės taip pat akcentavo gyvenimo kokybės, ekonominio aktyvumo, tautinio ir erdvinio identiteto bei saugumo svarbą. Taip pat aptarta teritorinė sanglauda urbanistinėse struktūrose, teritorinis identitetas, Lietuvos jūrinis potencialas, regioninė specializacija, sveika gyvensena, socialinė aprėptis, kraštovaizdžio autentiškumas ir, svarbiausia, bendradarbiavimas siekiant šių tikslų“, – dalijosi dr. K. Gaučė.

Vilniaus miestas
Vilniaus miestas
© Shutterstock

Užsienio šalių patirtis – diskusijų kultūra, valstybių ir miestų sanglauda

„Žvelgiant į Lietuvą iš ES perspektyvos, atrodo, kad čia vis dar vyksta kova tarp miesto ir kaimo. Ko gero, dauguma šalies gyventojų sieja save su gamta ir jos ištekliais ir tai yra mūsų identiteto dalis, tačiau reiktų suprasti, kur baigiasi kaimas ir kur prasideda miestas. Lietuvos miestai yra ne tik vidiniai vystymosi varikliai kultūrine ir ekonomine prasme, bet ir langas į pasaulį ir juos derėtų stiprinti, kad taptume matomi ir konkurencingi. Tokie paradoksai, kai žmonės gyvena Vilniaus priemiestyje turi kelis nuosavus automobilius ir skundžiasi, kad ten nėra gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, nes nori turėti puikų susisiekimą, išdarko ir silpnina Vilnių, kaip miestą“, – sako Daiva Jakutytė-Walangitang, Austrijos Technologijos Instituto urbanistė.

Pasak jos, užsienio šalių, kurios taip pat kūrė bendruosius planus, praktika rodo, kad vieno teisingo pavyzdžio ar šablono nėra, yra tik tam tikri sėkmingo vystymosi dėsniai, į kuriuos atsižvelgus, galima išvengti ilgalaikių, sunkiai pataisomų klaidų.

„Kaip rodo Vokietijos bei Šveicarijos pavyzdžiai, svarbiausia, kad tie žmonės, kurie kūrė šalies bendrąjį planą, dalyvautų ir tolimesniuose jo procesuose, jį vykdytų. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju, tai galėtų būti valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ arba didžiausios nekilnojamo turto įmonės, sukaupusios didžiulę ekspertinę patirtį bei galinčios įvertinti šių sektorių plėtrą ateityje ir padėti formuoti planą taip, kad jis šaliai būtų prasmingas. Lietuva taip pat galėtų perimti Vokietijos ir Šveicarijos bendradarbiavimo pavyzdį ir sujungti jėgas su kitomis Baltijos šalimis bei taip tapti labiau konkurencingomis Europos mastu“ – sako D. Jakutytė-Walangitang.

Ji pastebi, kad Vokietijoje bei Šveicarijoje buvo dedamos didžiulės pastangos, kad pasikeistų diskusijų kultūra.

„Svarbu, kad ir į LR BP būtų žvelgiama kaip į kompleksinį procesą, o ne tik statišką planą, kuris kažkokiu būdu turės būti vykdomas. Viešose diskusijose išsakytos skirtingos nuomonės ir lūkesčiai, drąsiai iškelti ambicingi planai dešimtmečiams, atsižvelgiant į šalies vertybes, gali Lietuvai iškristalizuoti bendrą viziją ir konkrečius jos siekimo žingsnius“, – sėkmės receptais dalijasi D. Jakutytė-Walangitang.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(31 žmogus įvertino)
2.4194
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gavo užduotį suprojektuoti namus 4 asmenų lietuvių šeimai: įvertinkite, kaip pavyko (31)

Jau penkti metai lietuviai suburia užsienio architektus kurti ir projektuoti specialiai Lietuvai...

Būsto rinkoje auga spaudimas kainoms: pasiūla dar niekada nebuvo tokia didelė (129)

2018 metais nekilnojamojo turto rinka ( NT ) Lietuvoje trečius metus iš eilės buvo savo aktyvumo...

Statybos keičiasi iš esmės: ką matysime netolimoje ateityje (3)

Didžiosios Europos šalys statybų ateitį sieja su energiniu efektyvumu ir išmaniaisiais...

Antrojo būsto apmokestinimas: kodėl verta sugrįžti prie šios idėjos? (165)

Idėja išplėsti nekilnojamojo turto bazę valdžios institucijų koridoriuose sklando jau seniai....

Gatvė prestižiniame rajone, kuri atgraso pirkėjus: viskas dėl šiurpą keliančių įstaigų (96)

Prestižiniu sostinės rajonu tituluojamas Antakalnis yra viena iš miesto dalių, kur būstą gali...

Top naujienos

Užkalnis. Pagaliau idealūs rinkimai viskuo besiskundžiantiems (1)

Lietuvoje viskas eina geryn. Ne tik atlyginimai kyla, nedarbas krenta, vis daugiau namų statoma, bet...

„Nutylėta žinia“: svarbaus vizito metu JAV žengtas dar vienas žingsnis dėl Venckienės išlaisvinimo (488)

Vasario 7 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Senate ir Atstovų rūmuose kartu su Baltijos...

Švedijos finansų inspekcija: kaltinimai „Swedbank“ yra labai rimti (44)

Žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“ , esą bankas yra susijęs su „Danske...

Lietuviams kelionė mikroautobusu iš Olandijos virto pragaru: išsekęs vairuotojas vos nepražudė (4)

Dažnai tenka keliauti į užsienį autobusais arba lėktuvais, nes dirbu turizmo sferoje, tačiau...

Teisėjų korupcijos byloje aiškėja pirmosios kardomosios priemonės: verslininkų sąrašas plečiasi papildyta 13:35 val.  (1525)

Vilniaus miesto apylinkės teisme ketvirtadienį toliau teikiami prašymai suimti teisėjų korupcijos...

Druskininkų merui Ričardui Malinauskui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu papildyta (61)

Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui teisėsauga...

Lenkijos vienuolyno vyresnioji: kunigai lytiškai išnaudoja vienuoles (58)

Po beprecedenčio popiežiaus Pranciškaus pripažinimo lenkų aukšto rango vienuolė pirmą...

Įžvelgia valdžios gudrybę: siūlymas įmonėms didžiąją dalį pelno skirti neįgaliesiems – pinigų nusavinimas (1)

Seimas ketina įpareigoti neįgaliuosius įdarbinančias įmones didžiąją dalį savo pelno –...

Unikauskas įvertino pipirus: žinodami 6 faktus, juos vartosite žymiai dažniau (2)

Pipirai kovoja su nutukimu, todėl puikiai tinka sergantiems diabetu. Be to, juose esantis piperinas...

Perspėjo vairuojančius pajūryje – naujas radaras per kelias dienas užfiksavo 1000 KET pažeidėjų (54)

Klaipėdos vairuotojai turėtų suklusti - į naują vietą perkeltas Liepų g. ir Jaunystės g....