Vaizdas lyg iš pasakos. Jis pakeri dažną, bet 25 tūkst. žmonių iš viso pasaulio nusprendė, kad pasigrožėti negana, ir pilį įsigijo. Tematę pilies nuotrauką internete, dalyvavo sutelktinio finansavimo projekte ir, paaukoję po pusšimtį eurų, visi drauge tapo savininkais.

Sutelktinio finansavimo organizatoriai nė nesitikėjo tokio populiarumo, dalyvių skaičius daugiau kaip dvigubai viršijo lūkesčius ir surinkta rekordinė Europoje suma – per 1,5 mln. eurų.

„Savaime suprantama, ši pilis, apsupta griovio, romantiški griuvėsiai, žavėjo daugelį žmonių. Dauguma susižavėjusiųjų anksčiau niekada nesidomėjo paveldu. Nusipirkdami dalelę šios pilies, dalelę Prancūzijos istorijos, žmonės gali sakyti prisidėję prie istorijos, Prancūzijos paveldo išsaugojimo“, – sakė sutelktinio finansavimo fondo „Dartagnans“ įkūrėjas Romainas Delaume.

Baimintasi, kad kokie nekilnojamojo turto vystytojai apleistą pilį gali nugriauti. Šioje vietoje pilis stovėjo jau XIII a., po Prancūzijos revoliucijos nusiaubta ir XIX a. atstatyta. Prieš kone šimtmetį pilį suniokojo gaisras ir nuo tada stovi apleista. Mat senolis šeimininkas visiškai jos neprižiūrėjo. O dabar šeimininkais tapo žmonės iš 115 šalių, daugiausia – Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų.

​Visų savininkų vardu veikianti asociacija pilies raktus gavo sausį ir nereikėjo daug laiko suprasti, koks milžiniškas darbas čia laukia. Kokių restauravimo darbų prireiks, dabar planuoja architektai.

„Galite pilimi grožėtis, bet ir nerimauti dėl jos. Skliautai ir grindys kritinės būklės. Tiesą sakant, pilyje ir aplink ją išaugę medžiai padėjo ją išsaugoti, neleido sugriūti“, – kalbėjo architektas Carstenas Hanssenas.

Pilies konservavimo darbai, planuojama, gali trukti dešimtmetį ir kainuoti 3-4 mln. eurų. Neatmetama, kad ateityje prireiks vėl rinkti lėšų sutelktinio finansavimo būdu.

„Iš tiesų, kas padarė šią pilį įdomią – tai faktas, kad ji atrodo kaip griuvėsiai. Neturime teisės restauruodami tai pakeisti. Be to, ekonomiškai būtų beprotiškas projektas mėginti tai padaryti. Norime išsaugoti pilies dvasią ir užtikrinti, kad nepapulsime į masinio turizmo spąstus“, – pasakojo asociacijos „Globok pilį“ įkūrėjas Julienas Marquisas.

Grėsmė, kad gali užplūsti turistai, tikrai yra. Maršrutas po garsiąsias Luaros slėnio pilis – visai greta, vos už poros dešimčių kilometrų. Nors dar nėra vizijos, kas bus pilyje, būta idėjų įkurti kūrybinę laboratoriją menininkams ar viešbutį, o kol kas ketinama rengti koncertus ir laikinas parodas.

Tad savininkų laukia rimti sprendimai, birželį planuojamas jų susitikimas. Sunku vien įsivaizduoti, kad susirinktų visi 25 tūkst., o sutarti dėl ateities planų – dar didesnis iššūkis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)