aA
Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai, privalės užtikrinti, kad jų būstas energiškai efektyvus ir atitinka valstybės pastatams keliamus reikalavimus - A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą.
© Shutterstock

Todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas „Passive House Standard“. Svajojantiems apie pastarąjį – gera žinia: nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau, rašoma pranešime spaudai.

Anksčiau visiems pastatams, statomiems pagal pasyvaus namo standartą galiojo pagrindinis kriterijus – pastato energijos šildymui ir vėdinimui suvartojimas privalėjo neviršyti 15 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą per metus bei pirminės energijos suvartojimas, visos, negalėjo būti didesnis kaip 120 kWh/kv. m per metus.

Tai reiškia, kad ir pastatui statomam piečiau esančiose valstybėse, kur klimatas švelnesnis ir palankesnis, ir atšiauraus oro sąlygų veikiamose šalyse projektuojamiems pastatams buvo taikomi vienodi reikalavimai. Nuo 2016-ųjų metų Pasyvaus namo standarto globėjas Pasyvaus namo institutas įvedė esminį pokytį projektuojamų pastatų vertinimo kriterijuose ir suskirstė pastatus į kategorijas, priklausančias nuo atsinaujinančios pirminės energijos suvartojimo, atsižvelgiant į klimato juostą, kurioje tas pastatas yra statomas.

Pasyvių namų eros pradžia Lietuvoje

Būtent dėl anksčiau taikyto vienodo 15KWh reikalavimo pasyvių pastatų statybos standartas nebuvo populiarus Lietuvoje. Pasyvaus namo standartą atitinkančių sertifikuotų pastatų registruota vos keletas. Pasiekti nustatytą energijos suvartojimo ribą tam tikromis sąlygomis buvo įmanoma, tačiau nebuvo ekonomiškai racionalu. Specialistų teigimu, atsižvelgiant į mūsų klimatinę zoną bei statybos kaštų ir kokybės santykį, optimalus energijos metinis suvartojimo santykis yra 22 – 30 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą.

Pasikeitę reikalavimai palengvino namų statybą Lietuvoje
© Shutterstock

Dabartiniai įvesti kriterijai pasyvaus namo standartą pavertė priimtinesniu ir patrauklesniu vartotojams. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad nauji kriterijai turės teigiamos įtakos šio standarto plėtrai Lietuvoje: „Atsirado „Low Energy“ standartas, kurį savo laiku vadinome „lietuvišku pasyviuoju standartu" ir kuris tikrai yra įgyvendinamas visiems – 30 kWh/kv. m per metus, gyvenantiems mūsų klimato zonoje. Reikalavimai ne tokie griežti, bet kokybė lieka tokia pati aukšta. Pagrindinė nauda vartotojui – kokybė už prieinamą kainą. Nebėra priežasties rinktis kitą statybos standartą, nes pasyvus namas tai komfortiškas, ekonomiškas ir tvarus būstas“.

Racionalus kainos ir kokybės santykis

Energiškai efektyvių pastatų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis, jau kurį laiką projektuoja energiškai efektyvius namus ir sako, kad šie pokyčiai – į naudą visiems: „Pasyvaus namo institutas prisitaiko prie intensyviai besikeičiančios atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo situacijos. Tai natūralus perversmas, o pagrindinę naudą šioje situacijoje laimi vartotojas. Projektuojant, statant ir sertifikuojant namą pagal naująją tvarką iš anksto yra įvertinamos visos investicijos.“

Architektas, suprojektavęs ne vieną pasyvų namą, vardija šio standarto pagrindinius privalumus: maža statybos kaina, minimalios ekspoatacijos išlaidos bei nepriekaištingos higienos ir komforto sąlygos. „Namas – tai ne plytų ir vamzdžių krūva, tai yra žymiai daugiau. Žmogus, statydamas namą žengia didelį žingsnį. Tai galimybė pakeisti, pagerinti, patobulinti ir praplėsti savo galimybes, todėl manau, kad tokius namus turėtų ženklinti tobula funkcija, individualumas, darna su aplinka ir statytojo pamatuotomis galimybėmis“- komentuoja R. Adomaitis.

Panašu, kad architektų nuomonė šiuo klausimu vieninga. Projektuotojas Mindaugas Dagys sako, kad kiekvienas projektas yra individualus ir standarto skirstymas klimatinėmis zonomis leis siekti maksimaliai gero rezultato, tinkančio konkrečios šalies oro sąlygoms, tradicijoms ir galimybėms.

„Šie pokyčiai atvėrė dar daugiau perspektyvų mums kaip projektuotojams. Pasyvaus namo standartą renkasi privatūs statytojai, tuo tarpu projektų vystytojai jau turi galimybę rinktis „Passive House Low Energy“ standartą. Sprendimai priimami apsvarstant ekonominę ir finansinę naudą. Architektūros bei statybų sprendimai taip pat turėjo įtakos pokyčiams, kurie turėtų padėti klientams siekti ir įgyvendinti norimus kriterijus. “ – sako M. Dagys.

Faktai:

- Remiantis Nacionaliniu vertinimu, galiojančiu Lietuvoje, 150 kvadratinių metrų vienbutis gyvenamasis A energinio naudingumo klasės namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui – 50 kWh/kv. m per metus, A+ – 37 kWh/ kv. m, A++ – 28 kWh/ kv. m per metus;

- Nacionalinis vertinimas apsprendžia pastato ekonomiškumo ir draugiškumo aplinkai aspektus

- Pasyvaus namo standartu individualus namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui 15 kWh/kv. m per metus.

- Pasyvaus nako standartas apsprendžia ne tik energinio taupimo, naudingumo ir tvarumo aspektus, bet ir apibrėžia gyventojų komfortą;

- Šiuo metu Lietuvoje sertifikuota 3 pasyvių pastatų, pripažįstami kaip atitinkantys reikalavimus 12 pastatų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Klaipėda turi daug ambicijų: NT ekspertai įžvelgia daug potencialo (12)

Aktyviausia Lietuvoje nekilnojamojo turto rinka pasižymi Vilnius ir Kaunas. Tuo tarpu trečiasis...

Į Šiaulius plūsta visa Lietuva: pensininkas stebina savo namo puošmenomis (86)

Šiaulietis pensininkas ir šiemet stebina savo sumanymais. Prieš didžiąsias metų šventes vyro...

Daugiabučio statybos sostinės senamiestyje lieka sustabdytos (16)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( LVAT ) neleido atnaujinti daugiabučio statybos...

Kaip lietuviai įsivaizduoja tobulą būstą: prieš dešimtmetį buvo kuklesni (35)

Tobulas lietuvio butas 2018 metais – 3 kambarių su didele virtuve, vonia, drabužine ir terasa,...

Būsto įperkamumas Vilniuje ekonomistams kelia nuostabą: kas bus toliau? (78)

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka buvo gana aktyvi, tačiau naujų...

Top naujienos

Išžaginimu įtariamas „Alfa vyras“ Airinas išleistas iš kalėjimo (48)

Išžaginimu ir santykiavimu su nepilnamečiu asmeniu įtariamas Airinas Arutiunianas – laisvėje....

Išnarstė e.sveikatos sistemą: kelerius metus nejudintas problemas atiduoda prokurorams (48)

Registrų centras atlikęs e. sveikatos sistemos auditą dėl galimai neteisėtų veiksmų ir dėl...

Aiškėja daugiau detalių apie Naujosios Zelandijos piliečių įvaikinamą kaunietę: įsivaikinti mergaitės niekas nenorėjo (446)

Aiškėja daugiau detalių apie vakar Lietuvoje pasklidusią informaciją dėl dešimtmetės...

Gyvai / DELFI Diena. Išskirtinis pokalbis su sudėtingiausios Vilniaus ligoninės vadovu ir kaip bankai reaguoja į „Revolut“ veiksmus vyksta apklausa  (1)

Kaip gyvena viena sudėtingiausių sostinės ligoninių? Kodėl nestreikuoja medikai ir kokios...

Karbauskis pasiruošęs keisti NT apmokestinimą (344)

Premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo „valstiečių“ frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis...

Prabangių automobilių vagių gauja nespėjo pasipriešinti nei Lietuvoje, nei Vokietijoje (40)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai, bendradarbiaudami kartu su...

Nelaimė Vilniaus rajone: pusantrų metukų mergaitei šuo nukando pirštą (36)

Antradienį, 13.59 val., Vilniaus apskrities policija gavo pranešimą apie nelaimę Vilniaus rajone,...

Buvęs JAV ambasadorius Maskvoje: dėl trumpalaikių pergalių Putinas aukoja ateitį (212)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kruopščiai kuria stipraus ir veiksmų besiimančio...

Naujametės šventės dilema: vaikus pasiimti kartu ar palikti auklei? (11)

Jei jūsų vaikai dar per maži vakarėliams, fejerverkų pliūpsniai jų dar nežavi, o geriausia...

650 tūkstančių gyventojų – „Sodros“ pranešimai apie naują pensijų skaičiavimo tvarką (66)

Gyventojams, kurie dalyvauja pensijų kaupime ir buvo pasirinkę kaupimą pagal formulę 2+0+0 bei nuo...