aA
Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis, skaičiuojant nuo 2016 metų, išaugo apie du kartus ir šiuo metu sudaro 6 proc., rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.
© DELFI / Tomas Vinickas

Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 procentiniais punktais ir siekia 33 procentus. Atlyginimams šalyje augant sparčiau nei butų kainoms, būsto įperkamumas išlieka aukštas, tad galimybės gyventojams įsigyti būstą šiuo metu yra palankios.

Remiantis apklausos duomenimis, maždaug ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų gyvena nuosavame senos statybos, o 3 proc. – nuosavame naujos statybos name ar kotedže. Kas penktas (21 proc.) apklausos respondentas gyvena šeimos nariams ar artimiesiems priklausančiame būste, o maždaug kas septintas (13 proc.) jį nuomojasi.

„Pastarųjų metų nekilnojamo turto rinkos tendencijos rodo, kad įsigytų naujos statybos būstų sandorių skaičius auga. Be to, vis didesnė dalis pirkėjų būstui įsigyti naudojasi banko finansavimu – per praėjusius metus 41 proc. atvejų įsigyjant naują butą ar namą buvo kreiptasi dėl būsto paskolos. Prieš penkerius metus tokių pirkėjų dalis sudarė 28 procentus“, – sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.

Pagrindinis kriterijus renkantis būstą – kaina

Pasak T. Puliko, labiausiai prie naujos statybos būsto sandorių augimo prisidėjo gerėjusios gyventojų finansinės galimybės skolintis būstui ir naujo kokybiško būsto projektų pasiūla didžiuosiuose šalies miestuose.

Pasakė, kokie pokyčiai laukia būsto pirkėjų: permainos gali būti nemalonios
© Fotolia nuotr.

Tiesa, nepaisant išaugusių finansinių galimybių, gyventojai ir toliau daug dėmesio skiria būsto kainai – ją kaip svarbiausią kriterijų renkantis naują būstą nurodė 71 proc. apklausos respondentų. Palyginimui, prieš dvejus metus šį kriterijų kaip svarbiausią buvo įvardiję 66 proc. apklausos respondentų.

„Apklausos rezultatai parodė, kad banko finansavimu nuosavam būstui įsigyti dažniausiai naudojosi 18-45 m. amžiaus grupės respondentai. Tai aukščiausio išsimokslinimo didžiųjų miestų gyventojai. Tuo metu beveik kas antras šalies gyventojas (49 proc.) būstą yra įsigijęs už asmenines lėšas. Būstus už nuosavas lėšas dažniau įsigyja vyriausi (56 m. ir daugiau) respondentai, vidutinių pajamų grupės atstovai ir kaimo vietovių gyventojai“, − komentuoja T. Pulikas.

Padaugėjo norinčių keisti būstą

Remiantis gyventojų nuomonės tyrimu, norinčiųjų pakeisti dabartinį būstą per 2016–2018 m. laikotarpį padaugėjo 2 proc. punktais – iki 19 procentų.

„Kaip ir prieš dvejus metus, pagrindinė noro pakeisti būstą priežastis – tai ekonomiškesnio būsto poreikis. Jį įvardijo 44 proc. būstą norinčių pakeisti respondentų. Palyginus su 2016 m. apklausos rezultatais, ekonomiškesnio būsto svarba išaugo 12 procentinių punktų. Tuo metu į antrą vietą pagal svarbumą pakilo respondentų noras gyventi individualiame name – tai įvardijo 40 proc. respondentų, 2016 m. šis skaičius buvo 29 proc.“, − gyventojų būsto poreikius komentuoja ekspertas.

Pasak jo, apklausa taip pat parodė, kad daugelį (65 proc.) apklaustų šalies gyventojų nuo naujo būsto įsigijimo sulaiko lėšų trūkumas. Tiesa, su šiuo apribojimu susiduria 2 procentiniais punktais mažiau apklaustųjų negu prieš dvejus metus.

Atlyginimai auga sparčiau nei butų kainos

Šių metų pradžioje butų kainų augimo tendencijos pagrindiniuose šalies miestuose išsiskyrė. Vilniuje metinis butų kainų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį vėl įsibėgėjo ir siekė net 7 proc., Klaipėdoje ir toliau lėtėjo, o Kaune po beveik dvejus metus trukusio bumo, kainų augimas sustojo. Tuo tarpu atlyginimų augimas įsibėgėjo ir lenkė butų kainų augimą visuose trijuose miestuose.

„Tai turėjo teigiamos įtakos būsto įperkamumui Kaune ir Klaipėdoje. Dėl stagnavusio butų kainų augimo ir sparčiai augusių pajamų, galimybės įpirkti būstą labiausiai išaugo Kaune. Kauniečių šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo, pirmąjį šių metų ketvirtį galėjo įpirkti 114,3 kv.m. butą arba 7 kv.m. didesnį butą nei prieš metus. Tuo tarpu klaipėdiečiai šių metų pradžioje galėjo įpirkti 106,2 kv.m. butą arba 3 kv.m. didesnį butą nei prieš metus“, − naujausius būsto įperkamumo duomenis komentuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Pasak jos, nors vilniečių vidutinis atlyginimas per metus padidėjo solidžiai (9,2 proc.), to nepakako kompensuoti dėl išaugusių butų kainų ir palūkanų normų padidėjusių paskolos įmokų, tad būsto įperkamumo indeksas šalies sostinėje sumenko 1,5 punkto. Nepaisant to, jis vis vien buvo artimas visų laikų aukštumoms. Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojai galėjo įpirkti 73,2 kv.m. dydžio butą, palyginimui, Rygos ir Talino gyventojai galėjo įpirkti, atitinkamai, 100 ir 83,6 kvadratinių metrų butus.

Pasakė, kokie pokyčiai laukia būsto pirkėjų: permainos gali būti nemalonios
© Shutterstock nuotr.

Padidėjęs būsto rinkos aktyvumas – laikinas?

Praėjusiais metais prasidėjęs Vilniaus ir Klaipėdos būsto rinkos aktyvumo mažėjimas tęsėsi ir šių metų pirmąjį ketvirtį. Lėtesnio augimo nuotaikos nuvilnijo net iki Kauno, dar pernai pasižymėjusio sparčiu sandorių skaičiaus augimu. Tačiau antrojo ketvirčio pradžioje į būsto rinką grįžo optimistinės nuotaikos – balandžio mėnesį Vilniuje ir Kaune buvo parduota, atitinkamai, 28 ir 10 proc. daugiau butų nei prieš metus. Panašu, jog šios nuotaikos išsilaikė ir gegužės mėnesį, ypač suaktyvėjo naujos statybos butų pardavimai.

„Visgi yra prielaidų manyti, jog toks rinkos aktyvumas nebus ilgalaikis. Nors darbo užmokestis auga ypač sparčiai ir būsto įperkamumas laikosi aukštame lygyje, šalyje ima vis labiau ryškėti neigiamos demografinės tendencijos, kurios netrukus ims vis labiau veikti ir šalies būsto rinką. 25-34 m. amžiaus asmenų, kurie paprastai būna pirmojo būsto pirkėjais, skaičius Vilniuje ir Kaune šiemet jau ėmė mažėti“, − sako ekonomistė L. Galdikienė.

„Eurostat“ prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį 25-34 m. amžiaus gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažės beveik trečdaliu. Visgi gali būti, jog teigiamos migracijos tendencijos padėtų sulėtinti šiuos neigiamus demografijos procesus. Šių metų migracijos tendencijos nuteikia optimistiškai – gegužės mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje viršijo emigrantų skaičių.

Nekilnojamas turtas
Nekilnojamas turtas
© Shutterstock

Kada gali kilti palūkanos?

L. Galdikienė prognozuoja, kad be demografinių tendencijų būsto rinkos aktyvumą, tikėtina, slopins ir dėl griežtėsiančios Europos centrinio banko pinigų politikos didėsianti skolinimosi kaina. Finansų rinkos tikisi, kad 3 mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų palūkanų norma EURIBOR, su kuria Lietuvoje susieta nemažai paskolų, į teigiamą teritoriją įžengs 2020 m., tačiau gali būti, jog tai nutiks jau kitąmet.

„Būsto rinkos aktyvumą gali apriboti ir Vyriausybės planai apmokestinti visą antrąjį būstą. Ir nors didžiausia mokestinė našta dėl šių mokesčių teks daug ir (arba) brangaus gyvenamojo nekilnojamo turto turintiems gyventojams, lūkesčiai dėl tokio mokesčio išplėtimo ar didinimo galimybių ateityje gali pakoreguoti daugelio gyventojų planus įsigyti butą nuomai“, − sako ekspertė.

Tuo tarpu butų pasiūla vis dar išlieka gana aukšta. Pavyzdžiui, Vilniuje neparduotų butų skaičius atitinka maždaug vienų metų pardavimus. Nors leistų statyti butų skaičius šių metų pradžioje tiek Vilniuje, tiek Kaune sumažėjo, tikėtina, kad butų pasiūla dar kurį laiką viršys paklausą.

„Esant tokiam paklausos ir pasiūlos balansui, derybinė galia greičiausiai bus pirkėjų rankose, todėl pardavėjai neturės galimybių sparčiai didinti kainų. Tad, tikėtina, kad butų kainos neaugs sparčiau nei gyventojų pajamos, o tai ir toliau turės teigiamos įtakos būsto įperkamumui“, − būsto kainų augimo tendencijas komentuoja L. Galdikienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sunku patikėti tokiomis kainomis: lietuvius gundo butais šalia jūros kranto už 7,5 tūkst. eurų (80)

Lietuvių susidomėjimas užsienio NT rinka neblėsta, o ypač, kai parduodamas turtas kainuoja itin...

2018-ieji NT rinkoje įsirėš į istoriją: kas stebina net analitikus? (39)

Apibendrinus 2018 metų rezultatus, galima teigti, kad praėję metai buvo vieni aktyviausių būsto...

Tokia proga gėda nepasinaudoti: galite nusipirkti namą vos už vieną eurą (32)

Ieškantiems būdo, kaip pasimėgauti kuo didesniu kiekiu saulės spindulių ir gauti vitamino D,...

Prestižinės būsto klasės NT segmente „Darnu Group“ išsiveržė į lyderius (3)

Bendrovė „Darnu Group“ 2018 metais Vilniuje pardavė 326 naujos statybos butus arba 39 procentais...

Reikšmingi pokyčiai: dėl būsto paskolos sutarties į banką vykti nebereikės (9)

„Swedbank“ žengė dar vieną žingsnį siekdamas suteikti daugiau patogumo būsto pirkėjams –...

Top naujienos

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (36)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (46)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (55)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Wolterso žmonai stiprybės linkėjęs Jasikevičius: tai gera pamoka komandai (26)

Šarūnas Jasikevičius vis dar nededa taško sunkiame periode, apie kurį kalbėjo jau ne sykį....

Nuslėpti pasikėsinimai į sovietų generalinius sekretorius: kaip išaiškinti sąmokslai ir kodėl visi mėginimai buvo nesėkmingi (84)

Pasikėsinimai į valstybių vadovus vykdomi visame pasaulyje. Ir tik Sovietų Sąjungoje dėl...

„Panathinaikos“ strategui po pertraukos patiko tik „Žalgirio“ arena

Rickui Pitino amerikietiška bendravimo maniera padeda aplenkti nemalonius klausimus, bet duoda mažai...

Pralaimėjimų šleifo nusikratę žalgiriečiai žavėjosi savo energija, Lekavičius nuo komentaro išsisuko (3)

Po pergalės prieš Atėnų „Panathinaikos“ „Žalgirio“ rūbinėje aidėjo juokas,...

Savaitgalį laukia mažesnis šaltukas

Šeštadienio naktį dar spės pasnigti daugelyje šalies vietovių, bet sniego iškris nedaug....

Sunku patikėti tokiomis kainomis: lietuvius gundo butais šalia jūros kranto už 7,5 tūkst. eurų (80)

Lietuvių susidomėjimas užsienio NT rinka neblėsta, o ypač, kai parduodamas turtas kainuoja itin...

Vakaro viešnios nepagailėjo intriguojančių detalių – iškirpčių ir gilių skeltukų (66)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre startavo „Žmonių“...