Turto banko Finansinio turto ir pardavimų direktorius Benitas Jonikas atskleidė, jog šiuo metu valstybė turi apie 28 tūkst. pastatų, kurių plotas sudaro net apie 10 mln. kv. metrų. Pasak B. Joniko, apie pusę šių objektų sudaro inžineriniai ir pagalbiniai ūkio pastatai. Likę – tai administracinės paskirties, mokslo, specialiosios paskirties objektai ir kiti objektai.

„Nuo 2014 m. pabaigos administracinio valstybės turto konsolidacija atlieka Turto bankas. Jis perima turtą iš esamų turto valdytojų, kurie dažniausiai ir yra įsikūrę patalpose, optimizuoja pagal įstaigų poreikį, o perteklinį NT realizuojamas rinkoje, skelbiant viešuosius aukcionus. Antras šaltinis, iš kurio pasipildo Turto banko valdomas NT fondas, yra bešeimininkis turtas – tai toks turtas, kuris yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Turto bankas sutvarko tokio turto teisinę dokumentaciją ir siūlo jį įsigyti viešųjų aukcionų metu“, – paaiškino B. Jonikas.

Valstybei šis turtas, žinoma, nėra itin reikalingas, nes jį reikia prižiūrėti, jo išlaikymas kainuoja, todėl stengiamasi jį parduoti. Pirkėjas, nusprendęs įsigyti tokį turtą, užsiregistruoja elektroninėje varžytinių platformoje ir varžosi su kitais potencialiais pirkėjais. Kaip ir įprasta varžytinėse, laimėtoju paskelbiamas tas pirkėjas, kuris iki aukciono pabaigos pasiūlo didžiausią kainą.

B. Jonikas patvirtina, kad laimėjus aukcioną, toliau seka įprastinė turto pardavimo procedūra, kuri užbaigiama notariškai tvirtinama pirkimo-pardavimo sutartimi.

Pasak pašnekovo, turto bankas perima valdyti valstybės NT visoje Lietuvoje, todėl ir patalpos siūlomos bene visuose šalies kampeliuose. Kadangi didmiesčiuose pastatų apskritai yra daugiau, tai ir pasiūla čia gerokai didesnė bei atitinkamai brangesnė. Nepaisant to, kad aukciono metu parduodamos įvairios paskirties patalpos, daugiausia parduodama gyvenamosios paskirties patalpų – apie 50 proc. viso parduodamo turto.

2018 metais Turto bankas Vilniuje ir Vilniaus rajone pardavė 40 objektų, Kaune ir Kauno rajone – 18 objektų, Šiauliuose ir Šiaulių rajone – 18, Klaipėdos mieste ir rajone – 12, Akmenės rajone – 10.

„Pradinė turto pardavimo kaina nustatoma pagal nepriklausomų turto vertintojų nustatytas turto rinkos vertes. Tačiau susiduriame su problema, kad toks įsigijimo būdas – pirkimas iš valstybės – dar menkai paplitęs, todėl dėl nepakankamos konkurencijos pirminiai aukcionai dažnai neįvyksta. Nepardavus turto pradine kaina, pradinė kaina gali būti mažinama nuo 10 iki 50 proc. Taip kaina mažinama, kol jam atsiranda pirkėjas.

Pastebime ir kitą tendenciją, kad yra susiformavusi „profesionalių“ pirkėjų grupė, tarpininkai, kuri medžioja patrauklius NT pasiūlymus. Jie įsigyja objektus, juos renovuoja ar papildomai sutvarko ir realizuoja rinkoje už aukštesnę kainą. Tai rodo, kad tikrai yra nemažai patrauklių objektų, kurie prasprūsta galutiniams pirkėjams pro akis“, – tikina B. Jonikas.

Kainos dažniausiai stipriai priklauso nuo to, kur turtas parduodamas. Kuo atokesnis kraštas, tuo mažesnė parduodamo turto pradinė kaina. Pavyzdžiui, Pasvalio ar Rokiškio rajone galima įsigyti butą vos už 500 eurų, o sostinėje už panašų objektą gali tekti pakloti ir kelis ar keliasdešimt tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, Vilniuje, Jono Kairiūkščio g. parduodamas 3 kambarių butas už 58 700 eurų.

Didesnių miestų rajonuose valstybei nereikalingas turtas parduodamas už 1-3 tūkst. eurų. Remiantis skelbimų portalu alio.lt, Vilniuje pats pigiausias būstas parduodamas už 4266 eurus Žemuosiuose Paneriuose.

„Dažnai tokio NT vidaus apdaila yra prastesnės ar prastos būklės, todėl jį galima įsigyti pigiau ir investavus gerokai pakelti turto vertę. Kaip minėjau, šiuo metu yra ir ribota konkurencija, tad pirkimas iš valstybės yra puiki alternatyva ieškantiems priimtinos NT kainos ir kokybės santykio“, – teigia B. Jonikas.

Jis taip pat įvardija žingsnius, kuriuos reikia atlikti, norint įsigyti turtą iš valstybės:

1. Pirkimas vyksta elektroniniu būdu.

2. Reikia užsiregistruoti elektroninių varžytinių puslapyje.

3. Apie rengiamą pirmąjį aukcioną ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki aukciono dalyvių registravimo pradžios skelbiama viešai, o visi paskesni (turto nepardavus pirmajame aukcione) prieš 10 d. iki aukciono pradžios.

4. Pamačius įdomų objektą, reikia įnešti 10 proc. pradinės objekto kainos (garantinė įmoka) plius dalyvio mokestį – 60 Eur. Nelaimėjus aukciono, garantinė įmoka grąžinama).

5. Siūlyti savo pirkimo kainą. Varžytuvės dėl turto vyksta nustatyta laiką. Aukciono pabaiga fiksuojama skelbime nurodytu laiku. Jeigu iki aukciono pabaigos yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, aukcionas pratęsiamas papildomam penkių minučių ir nulio sekundžių terminui, kurio metu aukciono dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių terminą gauto kainos pasiūlymo aukcionas pakartotinai pratęsiamas penkių minučių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo didesnės kainos pasiūlymo gavimo momento. Pratęstas aukcionas užbaigiamas, jeigu per penkias minutes po paskutinio kainos pasiūlymo negaunamas kitas didesnės kainos pasiūlymas.

6. Laimėtoju pripažįstamas pirkėjas, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

7. Tada su laimėtoju pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, kuri užtvirtinama pas notarą.

8. Pirkėjas sumoka visą NT objekto kainą.

B. Jonikas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pirkėjas turi sumokėti visą sandorio sumą, tačiau ateityje planuojami ir lankstesni atsiskaitymo būdai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (125)