Per 2017 m. 9 mėnesius Vilniuje pirminėje būsto rinkoje parduota beveik 2900 naujos statybos butų arba 10 proc. mažiau nei per 2016 m. 9 mėnesius. Daugiausiai parduota vidutinės klasės būsto, o kaina už kvadratinį metrą per metus pakilo 2,4 proc.
Kaltina sezoniškumą
Neįprastai aktyvūs 2016 m. vasaros mėnesiai kėlė rinkoje lūkesčius, jog ir šiais metais pardavimai bus tokie pat aktyvūs. Tačiau, pasak EIKA plėtros direktoriaus Martyno Žibūdos, šiais metais būsto pardavimuose grįžome prie ramios vasaros. „Mūsų vertinimu, 10 proc. rinkos korekcija yra grįžimas į normalų pardavimų sezoniškumo ciklą, kai vasarą pardavimai sulėtėja, o atėjus rudeniui vėl atsigauna. Be to, trejus metus iš eilės stebėjome kasmetinį 20 proc. rinkos augimą. Akivaizdu, kad rinkoje buvo galima tikėtis sveikos korekcijos,“ – svarsto M. Žibūda, rašoma įmonės pranešime.
Ateities pokyčius naujo būsto rinkoje gali lemti sparčiai auganti pasiūla. Vien per III-ią šių metų ketvirtį rinką papildė beveik 1300 naujų butų įvairiuose projektuose, daugiausia – vidutinėje klasėje (apie 900 butų).
Artėjam prie 5000 naujų butų Vilniuje
„Vertindami rinką pastebime, kad į metų pabaigą galime priartėti prie 5000 laisvų butų rinkoje. Metus pradėję su 3600 laisvų butų, šiuo metu fiksuojame 4130, tačiau jau dabar žinome apie 1000 statomų, tačiau oficialių pardavimų stadijos nepasiekusių butų. Kintančią tendenciją indikuoja ne tik neparduoto būsto sandėlis, tačiau ir jo baigtumo struktūra: pavyzdžiui, metų pradžioje baigtų neparduotų butų buvo tik 470, o dabar tokių matome jau 840, t.y. 80 proc. daugiau nei prieš 9 mėnesius,“ – rinkos tendencijas analizuoja EIKA atstovas.
Kaip bebūtų, pirkėjai vis dar aktyviausiai perka būstą pirminėje projekto stadijoje: jeigu pernai statomuose pastatuose buvo parduota apie pusę – 48 proc. - butų, tai šiemet šis rodiklis yra išaugęs net iki 63 proc. „Tai greičiausiai lemia dvi priežastys: pirmoji – net 70 proc. iš visų neparduotų butų yra pradinėje statomų daugiabučių stadijoje, o antroji byloja apie gerą naujų projektų vertę, pirkėjams priimtiną vertės ir kokybės santykį, skatinantį nelaukti, kol projektas bus užbaigtas,“ – svarsto M. Žibūda.
Naujo būsto kainų kritimo nelaukia
Šiuo metu vidutinė kvadratinio metro kaina pirminėje Vilniaus būsto rinkoje yra 1776 eur/kv.m., t.y. 2,4 proc. didesnė nei prieš metus. Pasak M. Žibūdos, prognozuojama, kad kainos išliks panašiame lygmenyje. „Rinkoje jau pastebime, kad NT plėtotojai konkurencingumą didina, suteikdami specialias nuolaidas ar rengdami įvairias rinkodaros akcijas.
Tačiau kol kas šie pasiūlymai nedaro didesnės įtakos bendrai kainos tendencijai. Jei iš 100 butų NT plėtotojas 5 butus parduoda su specialia nuolaida, tai nėra indikacija rinkai, kad kaina krenta,“ – teigia M. Žibūda. Pasak jo, vidutinę būsto kainą labiau paveiktų padidėjusi ekonominio būsto pasiūla, tačiau bent jau artimiausiu metu panašaus scenarijaus neįžvelgiame.
Per 2017 m. 9 mėnesius populiariausias buvo vidutinės klasės būstas – parduoti 1845 butai. Ekonominio būsto parduota – 1762, o prestižinės – 279 butai. „Per metus labiausiai sumenko prestižinės klasės būsto pardavimai, tačiau šiame segmente jaučiamas didelis pasiūlos stygius, kai per ketvirtį buvo pasiūlyta tik 70 naujų butų,“ – teigia EIKA atstovas.
Seni atpigo
Vidutinė senos statybos butų kaina šalies didmiesčiuose, išskyrus Vilnių, per ketvirtį sumenko 1,4 proc. iki 792 eurų už kvadratinį metrą. Ši kaina, palyginti su bendru 2016 metų kainų vidurkiu, yra 12,9 proc. didesn, rašoma Registrų centro pranešime.
Vilniuje už kvadratinį metrą senos statybos bute pirkėjai trečiąjį ketvirtį mokėjo vidutiniškai 1345 eurus - 2,9 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį, bet 5 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016 metais.
Rajonų centruose vidutinė senesnės statybos buto kaina buvo 383 eurai, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – 374 eurai už kvadratinį metrą. Vidutinė naujo buto kaina sostinėje siekė 1626 eurus už kvadratinį metrą - 2,2 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį.
Palyginti su bendru praėjusių metų vidurkiu, naujos statybos butų kaina Vilniuje buvo 4,9 proc. didesnė. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje naujesnės statybos butai per ketvirtį atpigo 5,9 proc. ir kainavo vidutiniškai 1056 eurų už kvadratinį metrą. Visgi net ir sumažėjusi kaina yra net 12,8 proc. didesnė nei vidutiniškai 2016 metais.
Vidutinė kvadratinio metro kaina naujos statybos bute mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse praėjusį ketvirtį siekė 721 eurą - 9,2 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 5,8 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016-aisiais.
Pigo seni namai
Registrų centro duomenimis, trečiąjį ketvirtį Vilniaus individualių senos statybos namų vidutinė kaina buvo 881 euras už kvadratinį metrą. Per ketvirtį ji sumenko 1 proc. ir buvo 5,8 proc. mažesnė nei 2016 metais. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje senesnės statybos namų kainos per ketvirtį sumenko 0,8 proc,. iki 569 eurų už kvadratinį metrą - 7,4 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016 metais.
Rajonų centruose senos statybos namai kainavo vidutiniškai 325 eurus už kvadratinį metrą - 9,7 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 0,2 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016-aisiais.
Kituose miestuose ir kaimo vietovėse senos statybos namų kaina per ketvirtį sumenko 1,6 proc. iki 277 eurų už kvadratinį metrą, tačiau palyginti su vidutine 2016-ųjų kaina, ji buvo 7,1 proc. didesnė. Individualūs naujos statybos namai Vilniuje trečiąjį ketvirtį kainavo vidutiniškai 990 eurų už kvadratinį metrą - 26,6 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 18,6 proc. daugiau nei vidutiniškai pernai.
Kituose didmiesčiuose tokių namų kaina per ketvirtį išaugo 16,3 proc. iki 704 eurų už kvadratinį metrą - 18,8 proc. daugiau nei vidutiniškai 2016 metais. Naujos statybos namų kainos rajonų centruose per ketvirtį sumažėjo 3,5 proc. iki 360 eurų už kvadratinį metrą, tuo metu likusioje Lietuvoje tokių namų kainos smuktelėjo 0,1 proc. iki 584 eurų už kvadratinį metrą. Palyginti su 2016-ųjų vidurkiu, šios kainos buvo didesnės atitinkamai 11,9 proc. ir 9,7 procento.
Bankininkai – kainos nekris
SEB Banko paskelbtoje apklausoje pastebima, kad vis garsėjančios diskusijos ir perspėjimai apie kaistančią nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje padidino gyventojų abejones dėl tolesnio būsto brangimo galimybių. SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad per ketvirtį nuo 58 iki 54 proc. sumažėjo apklaustųjų, galvojančių, kad būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių Lietuvoje didės.
"Manančiųjų, kad būsto kaina mažės, padaugėjo ne itin – nuo 8 iki 9 procentų. Labiausiai išaugo neapsisprendusių žmonių dalis – 18 proc. apklaustų asmenų neturi nuomonės, kaip keisis būsto kaina artimiausiu metu ir tai yra didžiausia neapsisprendusiųjų dalis nuo 2012 metų.", – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Jis prognozuoja, kad jei mūsų ūkio plėtra 2018 metais liks arti ar net aukščiau 3 proc., o vidutinis darbo užmokestis šalyje augs 7 proc., būsto kaina augs, tik kiek lėčiau negu pastaruosius dvejus metus.
