aA
Naujoji Vilnia – turbūt mažiausiai vilniečiams pažįstama vieta. Jau daugiau kaip pusę amžiaus ji yra Vilniaus dalis, turi istorinį centrą, skirtingus kvartalus, nes kažkada buvo atskiras miestas. Miesto teises gyvenvietė gavo 1903 metais, nors žmonės šiose apylinkėse gyvena kelis tūkstantmečius. Tai liudija įspūdingi piliakalniai ir šimtamečiai geležinkelio bei gamyklų pastatai.
Naujosios Vilnios bendruomenės atsiųstos rajono nuotraukos
© Maksimas Zacharovas

Gražus kalvų ir miškų kraštovaizdis, daugiakalbystė, įdomi istorinė praeitis, pastovus gyventojų skaičius, patogus susisiekimas, vis dažniau apsilankančios asfaltavimo mašinos, naujus pėsčiųjų takus palei Vilnios krantinę tiesiantys darbininkai, būriai smalsių pažintinių žygių dalyvių, niekur neskubantys žmonės.

Pranešime spaudai rašoma, kad nepaisant šių vaizdinių šiandien Naujoji Vilnia susiduria su daugeliu iššūkių, kurių dažnas sostinės gyventojas net neįsivaizduoja. Tai kanalizacijos bei vandentiekio trasų stoka, dviračių takų nebuvimas, šaligatvių ir apšvietimo pagrindinėse gatvėse trūkumas, autobusų stotelės be stoginių, socialinės paskirties įstaigų koncentracija, dešimtmetį įšaldytas futbolo komplekso projektas ir daugelis kitų.

Tačiau čia vis dažniau atsikelia gyventi jaunos šeimos, kurios atranda šį gamtos kampelį, ir nori, kad jų gyvenamoji aplinka būtų graži, saugi, patogi – tokia, kokia ir turėtų būti sostinėje. Todėl savo rajoną mylintys ir jam neabejingi gyventojai susibūrė į bendruomenę ir kviečia prisijungti kitus bendraminčius.

Naujosios Vilnios bendruomenės atsiųstos rajono nuotraukos
Naujosios Vilnios bendruomenės atsiųstos rajono nuotraukos
© Tomaš Suboč

Bendruomenės pirmininkas yra architektas Maksimas Zacharovas. „Gimiau Vilniuje, Naujojoje Vilnioje užaugau ir praleidau vaikystę. Šioje sostinės dalyje matau didžiulį neišnaudotą potencialą, ypač gamyklų prie upės konversijoje. Išsiskirti, o ne atsiskirti – toks yra naujai kuriamos Naujosios Vilnios miesto bendruomenės šūkis. Žodis „miestas“ bendruomenės pavadinime – tai ne protestas, o išskirtinumas nuo kitų Vilniaus dalių, kvietimas pažinti, atrasti.

Iki šiol žiūrėjau gana skeptiškai į bendruomenes, matyt dėl to, kad viešumoje susiformavo gana neigiamas jų įvaizdis: tarytum tai yra dar viena smulki biurokratinė institucija su ribotomis galimybėmis arba vieno asmens bendruomenė, kuri skirta „įsisavinti“ lėšas, vykdant smulkius mėgėjiškus kultūrinius projektus. Dar yra bendruomenių, kurios nuolat priešinasi viskam kas yra progresyvu ir nori paversti teritorijas užkonservuotais rezervatais be jokios plėtros. Kiek ironiška, nes su bendraminčiais vis tiek įsteigėme bendruomenę.

Kad bendra veikla efektyvesnė, supratau projektuodamas parką. Būtent tada ir susipažinau su tais žmonėmis, su kuriais įsteigėme bendruomenę. Resursai buvo riboti, bet gimtosios vietos ir patikima komanda padėjo susitvarkyti su užduotimi, suteikė užsispyrimo pakeisti net ir tvarkomos teritorijos ribas, kad būtų naudingiau gyventojams. Ir tai pavyko.

Iki tol veikiau atskirai kaip ir kiti bendruomenės steigėjai, rašiau raštus, bet pamačiau, kad nesu vienas, mūsų yra daug. Negalėčiau teigti, kad visi asmeniniai kreipimaisi buvo bevaisiai, tačiau toliau sprendžiant problemas bendruomenės balsas bus žymiai svaresnis. Šiuo metu pagrindinis bendruomenės siekis yra visos sostinės Nakvynės namų išplėtimo ir blaivyklos „Sala“ įrengimo projekto greta Rokantiškių užtvankos ir Pavilnių regioninio parko ribos sustabdymas.

Steigdami bendruomenę sutarėme, kad Taryba yra aukščiausias organas, pirmininkas tėra tik administratorius, tarpininkas. Tokiais demokratiniais principais, paremtais narių rotacija sutikau eiti šias pareigas. Kiekvienas Tarybos narys kuruoja tam, tikrą veiklos sritį“, – pasakoja architektas.

Augustinas Daugilis: „Nors Naujojoje Vilnioje dar negyvenu, bet čia esančiuose soduose leidžiu laiką jau 30 metų. Netolimoje ateityje planuoju ir apsigyventi šiame rajone. Man svarbu, kad dingtų ar bent sumažėtų žmonių susvetimėjimas, kad kaimynas pažinotų kaimyną – ir nebūtinai artimiausią – o ne nuleidęs akis praeitų prasilenkdami. Taip pat rūpi ir gyvenimo kokybė, išvystyta infrastruktūra bei saugumas šiame rajone. Be stiprios, bendrus tikslus turinčios, bendruomenės visą tai pasiekti yra sunku, jeigu išvis įmanoma. Įkvėptas puikaus pavyzdžio - Užupio Respublikos, tapau vienu iš Naujosios Vilnios bendruomenės atsiradimo iniciatoriumi. Esu pasiryžęs keisti Naujosios Vilnios veidą kartu su bendraminčiais.“

Naujosios Vilnios bendruomenės atsiųstos rajono nuotraukos
Naujosios Vilnios bendruomenės atsiųstos rajono nuotraukos
© Maksimas Zacharovas

Regina Stakuvienė: „Esu baigusi Naujosios Vilnios vidurinę mokyklą. Šios vietos man pažįstamos ir savos. Suprantu, kad norėdami net ir didelių pokyčių savo valstybėje, turime pradėti tvarkytis savo kiemą. Kadangi šiuo metu mano kiemas yra čia, tai su džiaugsmu prisijungiau prie šios bendruomenės. Tikiuosi sėkmingai viešinti mūsų gražias iniciatyvas, rūpintis švietimo projektais“.

Edita Aleškevičienė: „Esu teisininkė, 3 vaikų mama. Gyvenu senojoje Naujosios Vilnios dalyje apie 10 metų. Man labai rūpi aplinka, kurioje gyvenu aš ir mano šeima, todėl esu dalyvavusi visose akcijos „Darom“ talkose. Taip pat savo iniciatyva tvarkau aplinką. Matau šį rajoną, kaip puikią vietą įsikurti tiems, kurie nori gyventi mieste, bet kartu arti gamtos.“

Aistė Mikštė: „Mano sritis – menai ir kultūra. Telkdama skirtingų menininkų iniciatyvas, turiu tikslą išjudinti kūrybinius procesus Naujojoje Vilnioje, kurie taptų vienu iš svarbiausių šį rajoną reprezentuiojančių reiškinių.“

Rasa Aleksaitė: „Esu gidė, Naujojoje Vilnioje gyvenu nuo 1998 metų ir man tai pats gražiausias gamtiniu požiūriu Vilniaus rajonas, turtingas savo istorija. Norėčiau, kad geros žinios apie Naująją Vilnią sklistų kuo plačiau."

Įsteigta Naujosios Vilnios miesto bendruomenė yra savarankiška visuomeninė organizacija, vienijanti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančio buvusio istorinio Naujosios Vilnios miesto, dabar – rajono seniūnijos šiaurinės dalies gyventojus ir šioje teritorijoje veikiančias organizacijas, bendrijas, įstaigas bei įmones, jungiančias ir atstovaujančias Naujosios Vilnios gyventojus.

Bendruomenės veiklos principai ir bendri tikslai:
1. Aktyvios ir atviros pilietinės bendruomenės formavimas
2. Bendruomenės ir Valstybinių institucijų bendradarbiavimas
3. Darni teritorijų plėtra
4. Naujosios Vilnios istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas
5. Saugios ir sveikos aplinkos kūrimas
6. Socialinės rūpybos decentralizacija ir prieinamumas bendruomenei
7. Kultūrinė ir švietėjiška veikla
8. Patrauklaus N.Vilnios įvaizdžio formavimas
9. Pagalba gyventojams identifikuoti problemas ir jų sprendimo stebėsena

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiek kainuoja įsigyti būstą viename įspūdingiausių Europos kurortų (4)

Pasaulinė 2008 m. recesija skaudžiai atsiliepė Kroatijos nekilnojamojo turto rinkai – kainos...

10 Lietuvos vietų, kuriose būstai pigiausi: nusipirkti galima pusvelčiui (254)

Kasmet mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius neabejotinai atsiliepia ir NT rinkai. Nors Vilnius...

Rekordiškai geras būsto įperkamumas vilniečių akis nukreipė į miesto centrą (6)

Specialistų teigimu, vis aukštesne sparta besisukančiame įvykių pasaulyje žmonės pradėjo...

Per kiek laiko lietuviai išsirenka sau būstą?

Daugiau nei pusė gyventojų, keisdami gyvenamąją vietą, naują būstą išsirenka per 3 mėnesius...

Pirkėjai graibsto butus šiame rajone – negąsdina net ir Senamiesčiui prilygstančios kainos (96)

Greta išsidėstęs miesto centras ir rajoną į dvi dalis dalinanti pagrindinė Kauno gatvių...

Top naujienos

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (1)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą

Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas...

Lietuviai aplankė išskirtinę Indijos vietą, kurioje streikai – kasdienybė: viskas dėl moterų (15)

Praleidę keturias dienas Alapuroje, pasidžiaugę „Backwaters“ ir pliažais, atšventę...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (343)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Ivaškevičius: daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos (442)

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje – įtempta kova: netrukus paaiškės, kas pateks į finalą balsuokite (208)

Vasario 16-osios vakarą skamba antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši tiesioginė...

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (107)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Kurtizanių amžius Paryžiuje: nuo slaptų bordelių iki šampano vonių ir „meilės kėdės“ (37)

Prieš kelis metus Paryžiaus Orsė muziejus (Musée d'Orsay) pirmą kartą surengė šokiruojančią...

Adomaitis galimybes finale vertina vienodai, Maksvytis gailisi suklydęs ir nesuvaldęs auklėtinių (34)

Luigi Lamonica buvo labiausiai aptarinėjamas personažas prieš Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Gydytojas kritiškai įvertino plintančią sveikatingumo madą: tai tinka tikrai ne visiems (45)

Tikriausiai televizijoje ir socialiniuose tinkluose teko pastebėti vis dažniau atsirandančius...