aA
Lietuvis Dainius Markevičius iš tėvynės išvyko dar prieš 15 metų ir dabar užsiima nekilnojamojo turto pardavimais Ispanijoje. Kaip jis pats pasakoja, į Ispaniją jį nunešė likimas, o NT rinkoje atsidūrė tada, kai pats ėmė sau ieškoti būsto.
Costa del Sol
© Shutterstock

Dainius DELFI atskleidė, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, išvyko pusmečiui pasidarbuoti į Škotiją. Tačiau pusmetis išsitęsė iki ilgesnio laikotarpio.

„Klimatas , aišku, nekoks, bet tas negąsdino. Gyvenau Edinburge – puikus didelis miestas su gera atmosfera, kuriame visko pakanka, bet nėra per didelis, kad erzintų. Ten susipažinau su būsima žmona , ispane iš Malagos. Tolesnių žingsnių pasirinkimas sunkus nebuvo – planavom persikelti į Malagą ir 2008-aisiais tą ir padarėm“, – kalbėjo lietuvis.

Kaip jis teigia, nekilnojamas turtas jam visada buvo įdomi tema – dar nuo tų laikų, kai Kaune butai kainavo apie 10 tūkst. dolerių. O didžiausią įtaką padarė tai, kas įvyko prieš krizę – transliuojama daugybė laidų apie tai, kaip žmonės investavo, kaip buvo galima uždirbti daug pinigų ir t.t.

„Ypač žavėjo tos laidos, kuriose buvo kalbama apie NT šiltuosiuose kraštuose – Ispanijoje ar Portugalijoje. Vis pasvajodavau, kad ir aš tuo kada nors užsiimsiu“, – pasakojo Dainius.

Costa del Sol
Costa del Sol
© Shutterstock

Rinką supurtė krizė

Per 10 metų, kuriuos jis praleido Ispanijoje, šios šalies rinka stipriai pasikeitė. Tik atvykus čia, anot lietuvio, buvo patys blogiausi laikai – kainos beprotiškos, vyko nuolatinės spekuliacijos, lengva ranka dalinami kreditai.

„Prasidėjus krizei pasitaikė visko. Kas pirko už beprotišką kainą, nebuvo įmanoma net pasvajoti atgauti investuotus pinigus, dauguma žmonių prarado nekilnojamąjį turtą. Bankai iš žmonių atiminėjo namus, iš vystytojų atsiimdavo ištisus kompleksus – pabaigtus, bet kurių nebuvo įmanoma parduoti. Kainos, be abejo, pradėjo stipriai kristi. 2009-2013-aisiais bankai turėjo labai daug nekilnojamojo turto ir nelabai žinojo, kaip jo atsikratyti. Dažniausiai palikdavo problemą vietinio banko padalinio vadovui, kurie parduodavo su kokia vietine agentūra ir pasitaikydavo tikrai gerų kainų.

Kita vertus, patys objektai dažniausiai būdavo labai prastose zonose ir labai prastos būklės. Apie 2011-2014-aisiais dauguma bankų pradėjo išpardavinėti iš vystytojų atimtą nekilnojamąjį turtą – dažniausiai pilnai pabaigtus ir įrengtus butus. Jei prieš krizę buvo planas pardavinėt už kokius 220-250 tūkst. eurų, tai tuo metu bankai juos pardavinėjo su 30-60 proc. nuolaidom. Pasitaikė ir keletas klaidų, kai bankai nepasitarė su jokia NT agentūra ir išpardavė kompleksus už tiesiog juokingas kainas. Vėliau viską pradėjo daryti centralizuotai, tardamiesi su didžiuliais investiciniais fondais. Šiai dienai jokių stebuklingų kainų jau nepasitaiko. Rinka nusistovėjo, viskas turi kainą – tiek privačių asmenų parduodamas turtas, tiek banko parduodami objektai turi labai panašias kainas. Visais krizės metais buvo žmonių su pinigais, tik visada buvo klausimas, kada pats geriausias metas pirkti“, – apie NT rinką Ispanijoje pasakojo Dainius.

Costa del Sol
Costa del Sol
© Shutterstock

Jau keletą metų vyras dirba NT įmonėje „Buena Vista Homes“ ir pats gyvena Kosta Del Solio regione. Jis sako, kad jam čia patiko nuo pat pradžių ir apvažiavus visą Ispaniją, tą vietą ėmė vertinti dar labiau. Anot Dainiaus, kiekviena zona turi, ką pasiūlyti, bet Kosta Del Solyje viskas geriausiai subalansuota. Čia yra puikus klimatas, geras susisiekimas, skanus maistas, turtinga kultūra, istorija, pramogos bei begalė kitų atradimų. Net ir po dešimtmečio čia galima vis dar atrasti kažką, kas nustebina.

Lietuvių pirkėjų Ispanijoje mažuma

Lietuvis pasakoja, kad NT rinka čia veikia kitaip nei daugelyje pasaulio šalių. Naudojama taip vadinama „Multiple listing“ sistema, kurioje matoma viskas, kas yra rinkoje iš visų vietinių agentūrų. Sistemoje paprastai būna apie 30 tūkst. nekilnojamojo turto objektų iš kiek daugiau nei tūkstančio agentūrų.

„Pirkėjų yra iš viso pasaulio. Tradiciškai, daugiausia jų iš Didžiosios Britanijos, nors paskutiniu metu dėl „Brexit“ kiek prigeso susidomėjimas. Pastaraisiais metais labai aktyvūs buvo skandinavai, nors maždaug prieš 5 metus jų tas nedomino. Taip pat padidėjo ir olandų, belgų bei prancūzų susidomėjimas. Rusų pirkėjų srautas praktiškai užsibaigė dėl Rusijai įvestų sankcijų ir rublio kritimo. Daug pirkėjų yra iš turtingų Arabų šalių, vis daugiau atsiranda iš Rytų Europos“, – platų pirkėjų ratą išvardino Dainius.

Costa del Sol
Costa del Sol
© Shutterstock

Vyras teigia, kad dabar jau nelabai žino, kokia yra NT rinka Lietuvoje, bet jo nuomone, didžiausias skirtumas yra tas, kad Ispanijoje be vietinių, kurie būstus perka sau, užsieniečiai perka kitokiais tikslais: atostogoms, investicijai, kai kurie nori praleisti senatvę Ispanijoje. Užsieniečiai visuomet buvo aktyvūs ir jie yra pagrindiniai NT pirkėjai.

„Lietuviu susidomėjimas niekada nebuvo didelis, bet gana stabilus. Praktiškai kiekvienais metais sutinku 5-8 lietuvius, daugiau iš pačios Lietuvos, nors pastaruoju metu padaugėjo ir emigravusių, dirbančių Norvegijoje, Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Lietuviai paprastai yra labai geri klientai. Žino, ko nori, žino savo galimybes ir paprastai su lietuviais dirbt būna vienas malonumas. Pasitaiko vienas kitas, ieškantis galimybių nusipirkti NT pigiau nei rinkoje. Deja, laikai jau seniai pasikeitė“, – kalbėjo tautietis.

Anot pašnekovo, lietuviai pirkėjai nesiskiria nuo užsieniečių. Dažniausiai ieško kažko paprasto, butų nuo 150 iki 200 tūkst. eurų, gerose zonose, ne per toli nuo jūros, oro uosto, vietinių parduotuvių. Kai kurie perka investicijoms ir atostogoms, kiti nori pabėgti nuo šaltų lietuviškų žiemų, nuomoti keletą metų ir vėliau patys atsikelti gyventi. Lietuviai, pasak Dainiaus, yra labiau praktiški ir nori, kad jų įsigytas turtas atsipirktų, todėl dažnai jį nuomoja.

Costa del Sol
Costa del Sol
© Shutterstock

Norintiems įsigyti nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, Dainius pataria pirmiausia viską išsiaiškinti apie mokesčius. Pirkimo kaštai sudaro 10-14 proc. priklausomai nuo kainos ir nuo to, ar tai naujas objektas, ar ne. Įsigijus būstą, dar laukia papildomi trys mokesčiai – NT mokestis savivaldybei, šiukšlių išvežimo mokestis ir bendruomenės mokestis, kuris priklauso nuo konkretaus buto ir komplekso. Lietuvis sako, jog kuo daugiau žalių zonų, baseinų tuo daugiau reikia mokėti.

Pvz., yra prestižinių kompleksų su apsauga, šildomais baseinais, saunomis, treniruoklių salėmis, kur mėnesinis mokestis gali būti ir 300-500 eurų. Nepaisant šių objektų, paprastai suma siekia apie 100 eurų per mėnesį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Auga būstų kainos, keičiasi ir poreikiai: lietuviai vis dažniau žvalgosi kitokių namų (2)

Naujakurių poreikiai nekilnojamajam turtui nuolat kinta – prieš kurį laiką rinkosi loftus, o...

Kaip klaidinami pirkėjai: per savo neapdairumą už būstą sumokėsite daugiau (25)

Pirmą kartą su būsto pirkimu ar pardavimu susiduriantys žmonės gali nesunkiai pasimesti...

Unikaliai suprojektuotas daugiabutis nė iš tolo neprimena statomų Lietuvoje (21)

Kubas – pati paprasčiausia ir viena labiausiai architektų pamėgtų formų, sekant priežodį –...

Vilniečiams pasiūlys nedidelių butų už mažą kainą (14)

Ozo parko gyvenamųjų namų kvartale UAB „Rewo“ plėtojamas projektas „Ozo kvartetas“...

Butas su pilna apdaila: ar pavyks sutaupyti pinigų? (15)

Nuo 2 mėnesių iki pusės metų – tiek gali užtrukti naujos statybos ir neseniai įsigyto buto...

Top naujienos

„Sodra“: penki svarbiausi dalykai apie pensijas, kuriuos būtina žinoti balsavimas (44)

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių,...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (60)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Tabu sulaužytas: pirmą kartą valstybinės Rusijos TV eteryje – Putino duktė (45)

Beveik 20 metų Rusijos žiniasklaidoje galiojantis tabu dėl naujienų apie šalies prezidento...

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (629)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Tautvydas Marčiulaitis. Reikia pradėti be gailesčio ir labai greitai žudyti mažas kaimo mokyklas (126)

Per du metus matėme ilgai neregėtų dalykų. Mokesčių reformą, švietimo reformą bei...

Dėl Seimo pirmininko pasisakymo apie „gyvulių ūkį“ feisbukas leipsta juokais (221)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prajuokino daugelį savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (336)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Šiemet lietuviai „Google“ dažniausiai ieškojo informacijos apie futbolą, Euroviziją ir mirusiuosius (6)

Kiekvienais metais kompanija „Google“ paviešina tendencingiausius paieškų sąrašus. Juose...

Šiltoje mero užuovėjoje – Frankenšteino eksperimentas valstybės sąskaita (67)

170 tūkst. eurų – tiek valstybei per metus atsieina sportininkų rengimo centro Druskininkuose...

Mokesčių inspekcijos vadovė: kiekviena reforma atneša sumaišties (10)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) yra pasirengusi mokesčių pasikeitimams nuo kitų metų,...