„Pirkėjai išsirenka vieną ar du miesto rajonus, kuriuose jiems atrodo jauku gyventi. Kur dabartiniame gyvenimo etape norėtų įsikurti. Tuomet paskiria savaitgalius ir apžiūri visus plėtojamus projektus pasirinktuose rajonuose. Tik po šių žingsnių pirkėjas priima sprendimą, kur jis nori įsigyti būstą“, – dažnai pasitaikančią buto pirkimo eigą pranešime spaudai pristato Justinas Šavelskis, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ pardavimo projektų vadovas.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad norint apsispręsti, ar įsigyti prestižinės klasės būstą Užupyje, Žvėryne ar Senamiestyje, neretai pakanka ir vieno susitikimo, o ekonominės ir vidutinės klasės butą, kurie yra Pilaitėje, Bajoruose ar Žirmūnuose – prireikia dviejų.

„Prestižinės klasės būsto pirkėjai būna vyresni, jau nutarę, kokio būsto nori, kokie jų prioritetai, todėl greitai priima teigiamą ar neigiamą sprendimą. Ekonominės ir vidutinės būsto klasės pirkėjai pirmiausia apžiūri būstą vieni, o vėliau atkeliauja su artimiausių žmonių palyda – tėvais, giminaičiais ar draugais“, – pasakoja J. Šavelskis.

Vaikų ir tėvų nuomonės dėl buto išsiskiria

Pirkėjai labiausiai vertina tėvų nuomonę, todėl neretai dėl jų tenka pakeisti pirminį apsisprendimą, o būsto įsigijimas gali pavirsti abipuse nuoskauda.

„Jeigu pirkėjai į Žalgirio gatvėje esantį projektą „135“ atvažiuodavo su tėvais, aš nuspėdavau, kad būsto nepavyks parduoti. Nors vaikai būdavo susižavėję būstu, perspektyva gyventi šalia centro, tačiau jų tėvams buvo neįprastas judrumas, gyvybinga ir dinamiška gatvė. Tėvai dažnai negirdi vaikų argumentų, remiasi savo požiūriu ir mieliau norėtų, kad jie rinktųsi būstą ramesnėje vietoje, pavyzdžiui, Pilaitėje ar Bajoruose. Atžalos nori tėvų užtarimo, o kai nesulaukia, kartais priverstos atsisakyti savo sumanymų“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas.

Specialistas pataria kruopščiai išsigryninti savo nuomonę, ją vertinti ir pagrįsti. „Niekas kitas, nei jūs patys, nežinos, kas jums patinka, patogu. Niekas geriau nei jūs nežinos, ko reikia tam gyvenimo tarpsniui“, – pataria J. Šavelskis.

Naudingiau susitikti, nei ilgai pasakoti telefonu

Pirmas potencialaus pirkėjo kontaktas su pardavėju būna telefonu ar elektroniniu laišku. Ekspertas skaičiuoja, kad su ketvirtadaliu klientų pirmas pokalbis užtrunka 20 ar daugiau minučių.

„Ilgųjų dialogų metu potencialūs pirkėjai stengiasi sužinoti vaizdą pro buto langą, atstumą iki kito objekto, saulės kiekį. Telefonu tai papasakoti sudėtinga, todėl visuomet kviečiame susitikti ir apžiūrėti būstą gyvai, o jeigu dar nepastatytas – jo vizualizacijas ir pasikalbėti“, – pasakoja specialistas.

Renkantis būstą pirkėjams kyla įvairių klausimų, o pagrindiniu išlieka kvadratinio metro kaina. Ją sužinoję, pirkėjai teiraujasi, kokio ploto būstą įmanoma įsigyti už jų numatytą sumą. Kiti aktualūs klausimai – saulės apšvietimas (į kurią pusę bus langai), koks vaizdas pro juos ir privatumas bute, t. y. ar priešais langus bus kitas namas.

J. Šavelskis pastebi, kad prestižinio būsto pirkėjų klausimai orientuoti į gyvenimo kokybę ir patogumą – ar bus rekuperacija, patogi automobilių stovėjimo vieta, būsimos gyvenvietės technologijos, kurios užtikrina saugumą, ir, žinoma, kaimynystė.

Ekonominės ir vidutinės klasės būsto pirkėjams daugiau kyla techninių klausimų – kokios statybinės medžiagos buvo naudojamos statyboje, kas sudaro visą apdailą, kokia buto pirkimo proceso eiga, kaip ir kur kredituotis, kaip gauti didesnę paskolą būstui, ar galima bus gauti paskolą būstui kartu su sandėliuku ir automobilio stovėjimo vieta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (32)