Istoriškai žemos palūkanos

Kaip pastebėjo S. Krėpšta, dabar rinka yra pakili, o būsto paskolos auga maždaug 8 proc. per metus. Šis augimas išsilaiko jau porą metų.

„Jei žiūrėti po 2009-ųjų metų, tai yra sparčiausias augimas, kokį esam turėję. Gera žinia, kad tas augimas nepereina į pernelyg spartų, į perkaitimą, kokį mes matėme prieš 2008 metus“, – komentavo specialistas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje palūkanos priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB) nustatomų palūkanų, nes pas mus 90 proc. jų yra kintamos. Dabar bazinės palūkanos yra istoriškai žemos ir siekia 2,3 procento ir dar bent metus jos kilti neturėtų.

I. Šikšnytė-Brazienė sako, jog žmonės, pirmą kartą susidūrę su nekilnojamojo turto pirkimu, nustemba sužinoję, kiek iš esmės kainuoja nekilnojamojo turto sandoris. Dažnai pamirštami yra paskolos sutarties mokesčiai, taip pat mokesčiai notarui, kadastrininkams ir pan.

„Iš tikrųjų tas procentas labai svyruoja nuo pačio įsigijamo turto, jo lokacijos, paties pirkėjo. Bet jis svyruoja nuo 1,5 iki 2 proc. turto vertės. Iš esmės, tai pakankamai svari suma“, – aiškino pašnekovė.

Ieva Šikšnytė-Brazienė

Nepriklausomai nuo to, ar perkamas būstas yra su daline apdaila, ar pilna, jeigu jo vertė yra 100 tūkst. eurų, vien sandorio sudarymo išlaidos atsieitų maždaug 1 500 eurų. Dabartinės rinkos sąlygomis pilnos apdailos būsto įrengimas kainuoja apie 300 eurų už kvadratinį metrą, todėl papildomai reikia paskaičiuoti ir šias išlaidas.

Derėtis su banku būtina

Visgi, pasak ekspertės, šias išlaidas galima ir sumažinti.

„Visuose etapuose, labai konkrečiose struktūrizuotose procedūrose netgi, derybose su bankais derėtis galima. Atitinkamai reikia susirinkti visą informaciją, žinoti savo kertinius svertus: įmokamą pradinio įnašo sumą, galų gale garantus, įkeičiamo turto vertę. Visa tai gali turėti įtakos sąlygoms su konkrečiu banku“, – apie pirkėjų galimybes pasakojo I. Šikšnytė-Brazienė.

Apmaudu, tačiau situacija dažnai būna tokia, jog žmonės šių papildomų išlaidų neįvertina, o ypatingai tie, kurie nesidomi ir su tuo susiduria pirmą kartą.

Bankas, anot pašnekovės, yra tokia institucija, į kurią žmonės žiūri su pagarba ir baime, todėl bijo derėtis, nors iš tikrųjų, visos komercinės sąlygos, kurias jis teikia, yra derybų klausimas.

S. Krėpštos teigimu, bankai dabar yra įpareigoti pateikti pagrindines sąlygas standartine forma. Žmogus, nuėjęs į vieną ir į kitą banką, gali gauti standartinius pasiūlymus ir juos gana lengvai palyginti.

„Aš pridėčiau, kad žmonės ne tik gali derėtis, jie turi derėtis. Būsto paskola iš esmės yra svarbiausias žmogaus gyvenimo finansinis sprendimas, nes tai bus didžiausias turtas ir tuo pačiu didžiausias įsipareigojimas. Tai prieš tokį sprendimą atliekant, reikia pagalvoti, įsivertinti ir gerai pasiderėti su bankais ar kitom komercinėm kredito įstaigom“, – patarė banko atstovas.

Simonas Krepšta

Svarbu įvertinti savo galimybes

Imant paskolą svarbu atsižvelgti ir į savo galimybes ją grąžinti. Pasak S. Krėpštos, bankai turi greičio apribojimą, kai paskolos įmoka negali viršyti 40 proc. visų šeimos ar asmens per mėnesį gaunamų pajamų. Tačiau jis pabrėžė, kad čia yra maksimalus ribojimas, kiekvienam reikėtų rinktis pagal save. Specialistas siūlo vadovautis viena pagrindine taisykle – paskola neturėtų tapti našta. Tai reiškia, jog žmogaus gyvenimas neturėtų iš esmės pasikeisti pasiėmus paskolą.

I. Šikšnytė-Brazienė taip pat teigė, jog banko tikslas yra pritraukti klientą per įvairias paslaugas. Todėl kompleksinis paslaugų įsigijimas galėtų suteikti daugiau svertų derybose. Tačiau vienas iš pagrindinių ginklų yra geras kitų bankų pasiūlymų išmanymas.

Visai neseniai visuomenėje ir žiniasklaidoje pasklido žinia, jog dažniau varstant bankų duris, tuo pačiu krenta ir kredito reitingas. S. Krėpšta užtikrino, jog ši padėtis bus ištaisyta.

„Vaikščiojimas po skirtingus bankus neturėtų lemti kredito reitingo ir tai ateityje neturėtų būti trukdžiu. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas yra tas, kad žmogus pasirinktų jam geriausią sprendimą ir palygintų bent jau kelis pasiūlymus“, – dėstė specialistas.

Prieš imant paskolą verta pasitreniruoti

Paklaustas apie tai, kokias palūkanas rinktis yra geriau, S. Krėpšta negalėjo įvardinti, koks atsakymas būtų teisingas. Lietuvoje, anot jo, dominuoja kintamos palūkanos, kurios pasikeičia maždaug kas 3-6 mėnesius. Fiksuotos palūkanos suteikia tam tikrą garantiją, kita vertus, kiekvienas draudimas turi savo kainą.

Būsto pirkimas

„Už fiksuotas palūkanas, už tam tikrą draudimą reikia šiek tiek mokėti ir, jeigu palygintume šiandien fiksuotas palūkanas su kintamomis, jos būtų šiek tiek aukštesnės“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad įsigaliojus naujam įstatymui, skundų ar nesutarimų tarp bankų ir klientų nėra daug. Vartotojams dabar yra pagerintos sąlygos.

„Jeigu iškyla tam tikras skundas, tai tikrai raginam vartotojus pradžioje bandyti išsiaiškinti su savo banku, komercine kredito įstaiga, o jei nepavyksta, tuomet kreiptis į Lietuvos banką ir mes tikrai padėsime išaiškinti situaciją“, – užtikrino S. Krėpšta.

Prieš imant būsto paskolą, specialistas rekomenduoja atsakyti sau į keletą klausimų. Pirmiausia – ar tikrai reikia to būsto ir tai nėra koks nors investicinis spekuliacinis sprendimas. Šį sprendimą priimti taip pat reikėtų neskubant, pasiskaičiuoti, kad ta skola nebūtų per didelė ir netaptų akmeniu po kaklu.

Geras pasiūlymas yra pabandyti pasitreniruoti ir 6 mėnesius gyventi tarsi su būsto paskola, kiekvieną mėnesį atsidedant tokią pinigų dalį, kokios reikėtų paskolos įmokai ir pažiūrėt, kaip atrodo toks gyvenimas.

I. Šikšnytė-Brazienė ragina būsimus pirkėjus neužmiršti, kad NT sandoris nėra tik turto kaina. Ir taip pat drąsina naujus pirkėjus teigdama, jog būstą visada galima parduoti, todėl tai nebūtinai yra viso gyvenimo našta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)