Gyventojams kyla klausimų
Daugiabučių gyventojai piktinasi, kad jiems reikia mokėti už patalpų, kuriomis jie nesinaudoja, priežiūrą ir remontą. Daugiausiai nesutarimų sukelia rinkliavos už lifto tvarkymą, nes juo naudojasi tik viršutinių aukštų gyventojai, o lėšos renkamos iš visų laiptinės gyventojų. Taip pat kivirčų kyla dėl, pavyzdžiui, stogo remonto: gyvenantys apatiniuose aukštuose nesutinka skirti lėšų stogo tvarkymui.
DELFI kalbintas daugiabučio gyventojas Tomas skundėsi, kad turi mokėti už išorinių namo sienų siūlių tvarkymą, kai jo paties buto sienos nesiriboja su tomis, kurias ketinama tvarkyti.
„Kodėl aš turiu mokėti, kad kažkas šilčiau gyventų? Pinigai nemaži, geriau už juos savo sienas iš vidaus apšiltinčiau“, – piktinosi Tomas.
Taip pat daugiabutyje gyvenanti Rūta nesuprato, kodėl turi prisidėti prie lifto remonto, nors ji pati gyvena antrame aukšte ir liftu nesinaudoja.
„Aš išvis, gyvenu antrame aukšte, liftu nesinaudoju, bet mokėti turiu“, – sakė Rūta.
Visas išlaidas dengia namo bendrasavininkai
UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė paaiškina, kad jei namas yra daugiabutis, jis turi bendrojo naudojimo objektus (stogą, sienas, pamatus, liftą, inžinerines sistemas ir kt.) Todėl pagal LR civilinio kodekso nuostatas šių bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas turi dengti visi bendrasavininkai, proporcingai savo bendros nuosavybės daliai.
„Savininkai turi prievolę bendrą turtą išlaikyti ir išsaugoti. Jei namui teikiama eksploatavimo (nuolatinės techninės priežiūros) paslauga, tuomet techninis prižiūrėtojas vykdo apžiūras ir atlieka smulkius remonto darbus (kontaktų paveržimas, pratekėjimų lokalizavimas, izoliacijos patvarkymas, kt. smulkūs darbai, išvardinti teisės aktuose) vykdomi iš techninės priežiūros lėšų bei iš kaupiamojo mokesčio, kurio dydis patvirtintas LR vyriausybės“, – tvirtina A. Dapkūnienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad visi stambesni remonto darbai (stogo keitimas, vamzdynų kapitalinis remontas, laiptinės dažymas, durų/langų keitimas, lifto kapitalinis remontas/keitimas) yra investicija į namą, namo būklės pagerinimas, t.y. bendraturčių sprendimu ir lėšomis vykdomi darbai.
Dėl visko sprendžia gyventojai
Daugiabučių gyventojai dažnai skundžiasi, kad iš jų renkami pinigai remonto, dėl kurio jei nebuvo sutarę, darbams. Tačiau A. Dapkūnienė akcentuoja, kad rinkliavos vykdomos tik tokiais atvejais, kai butų savininkai yra pritarę būsimoms pertvarkoms.
„Administratorius nevykdo rinkliavų, kurioms nėra pritarę patalpų savininkai. Kaupiamosios įmokos dydis gali viršyti LRV nustatytą minimalų kaupiamosios rinkliavos dydį tuo atveju, kai patalpų savininkai pritaria ilgalaikiam planui bei kaupiamosios įmokos padidinimui. Ši įmoka didinama atlikus paskaičiavimus, kiek lėšų bus reikalinga tam tikriems namo būklės pagerinimo darbams. Remonto darbus, kuriems atlikti reikalingos papildomos gyventojų lėšos, taip pat vykdome daugumos gyventojų sprendimu, mokestį už atliktus darbus paskirstome proporcingai turimai nuosavybės daliai name“, – aiškina UAB „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovė.
Vis dėlto, jos teigimu, tam tikrais atvejais, kai dauguma savininkų nepriima sprendimo atlikti kapitalinį stogo, vamzdynų remontą, tačiau atsiradę defektai (pvz. pratekėjimai) daro žalą gyventojų turtui bei netgi gali sukelti grėsmę sveikatai ar gyvybei, administratorius privalo priimti sprendimą pagal privalomuosius reikalavimus ir atlikti dalinį bendrojo naudojimo objektų remontą, kad grėsmę pašalintų.
Gelbėja avarinės būklės namus
Sprendimai dėl reikalingų namui darbų ar paslaugų priimami daugumos sprendimu, kaip reikalauja LR civilinis kodeksas. Vis dėlto, A. Dapkūnienės teigimu, būna atvejų, kai ne visi gyventojai pritaria daugumos savininkų sprendimui. Tokiu atveju namo administratorius sulaukia skundų dėl suplanuotų tvarkymo, remonto darbų.
„Vieni nori tvarkytis ir investuoti į savo aplinką, kitiems galbūt tai nėra svarbu, todėl administratoriui tenka derintis prie daugybės nuomonių, siūlyti įvairius sprendimų variantus, kad galiausiai būtų patenkinti visi. Labai retas atvejis, kada visų gyventojų nuomonės sutampa. Dažnai žmonėms trūksta informacijos apie daugiabučio namo savininkų teises ir prievoles, todėl stengiamės apie visus priimtus sprendimus informuoti išsamiai, aiškiai ir detaliai, kad neaiškumų neliktų“, – sako pašnekovė.
Gyvenantys daugiabutyje prisiima atsakomybę tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Nesvarbu, kad pirmo aukšto gyventojai nesinaudoja liftu ar virš jų galvos nėra namo stogo, jie vis vien privalo prisidėti prie jų išlaikymo ir remonto. Būtina pasirūpinti savo ir kitų saugumu.
