Vis dėlto kartais ir tėvai prašauna pro šalį. Aštuoni interjero dizaineriai papsakojo apie tai, kaip jų tėvai klydo įrengdami ir apstatydami jų vaikystės namus. Vienų tėvai laikėsi įsitvėrę pasenusių tendencijų, kitų – niekaip nesugebėjo pasimokyti iš savo klaidų. Štai kelios didžiausios su interjero dizainu susijusios klaidos, kurios buvo nesvetimos dizainerių tėvams. Taip pat patarimai, kaip jų išvengti, rašo apartmenttherapy.com.

Erdvei netinkami baldai

„Esu dėkinga savo mamai už tai, kad išsiugdžiau akį dizainui ir stiliui. Kai gyvenau vaikystės namuose, mano tėvai visada turėdavo antikvarinių daiktų, ir tai man padėjo išlavinti akį – atpažinti kokybę ir meistriškumą. Bet mano mama turi vieną neigiamą bruožą – ji nuolat nusiperka netinkamą sofą. Netinkamo dydžio arba nepatogią, arba tiesiog tokią, kurią atgabenus į namus paaiškėja, kad jos spalva visai kitaip atrodo interjere nei parduotuvėje. Toks jausmas, kad ji nuolat perka ir parduoda sofas, nes vis neranda tobulos. Tačiau aš iš jos išmokau, kaip reikia nusipirkti baldą ir kaip po to jį parduoti, kai nori kažko naujo!“ – Alessandra Wood, „Modsy“ interjero dizainerė konsultantė ir stiliaus viceprezidentė.

Nesirūpinimas dirbtiniais augalais

„Mano tėvai ant virtuvės spintelių laikydavo tuos klaikius dirbtinius augalus. Pamenu, matydavau tokius ir draugų namuose. Tai buvo baisu – matėsi, kad augalai dirbtiniai, ir niekas jų niekada nevalė. Nieko nėra siaubingiau už apdulkėjusį kambarinį augalą. Dabar, kai kuriu interjero dizainą, tarpą tarp viršutinių spintelių ir lubų stengiuosi arba uždengti, arba pakeliu spinteles, kad jo apskritai neliktų,“ – Linda Hayslett, „ L.H. Designs“ savininkė.

Per daug kilimų ir kiliminės dangos

„Visur tie kilimai! Jie buvo marginti keistais raštais, toli gražu ne minkšti. Tais laikais niekas nevertino medinių grindų – madingiausia buvo kiliminė danga. Kilimai buvo net ant laiptų, kiekviename kambaryje, kartais net vonioje. Šiais laikais investuojame į kokybiškas medines grindis ir plyteles – tokias grindis daug lengviau prižiūrėti, lyginant su kilimine danga. Jei kas nors išsipila ant medinių grindų ar plytelių, paprasčiausiai nuvalai, o jei išsipila ant kiliminės dangos, dažniausiai lieka dėmė, ir gali po to prisiminti, nuo ko kokiais metais ant kilimo liko kokia dėmė“, – Linda Hayslett.

Per daug nenaudojamų parodomųjų erdvių

„Aš esu antros kartos dizainerė, tad ir mano vaikystės namai buvo puikiai ir gražiai įrengti. Vis dėlto, aš manau, kad mano tėvai per daug kvadratinių metrų skyrė formalioms erdvėms, kuriose mes, šeima, mažai leidome laiko, arba apskritai į jas neužsukdavome. Mano tikslas yra kurti tokias erdves, kurios būtų prieinamos visai šeimai, ir nors man patinka, kai namuose yra ir erdvių priimti svečius, vis dėlto siekiu užtikrinti, kad kiekvienas kambarys turėtų savo paskirtį ir būtų naudojamas dažnai.“

„Jei vakarėlį ar pobūvį rengiate kartą per metus, didžiąją jūsų būsto ploto dalį naudoja namiškiai, kurie jame gyvena kasdien. Kam kurti atskirą erdvę žmonėms, kurie susirenka į svečius tik kartą per metus? Aš noriu, kad visi mano klientai naudotų pagrindines namų erdves kasdienybėje, nesusitelkdami vien į parodomasias patalpas“, – Jade Joyner, „Metal + Petal“ įkūrėja ir vyriausia dizainerė.

Skandinaviškas interjero dizainas

Viskas pernelyg suderinta

„Vaikystėje mano tėvai visus baldus pirko komplektais. Patys baldai nebuvo neskoningi, bet namai atrodė neoriginaliai, kaip iš parduotuvės vitrinos. Todėl dirbdami su klientais, siūlydami jiems variantus, stengiamės išvengti šios klaidos. Mes stengiamės derinti įvairius stilius, dizaino eras, medžiagas ir paviršius, kad kiekviena sukurta erdvė turėtų sielą“, – Jean Liu, interjero dizainerė.

„Ankstesnių kartų atstovai buvo linkę visus baldus susipirkti vienoje vietoje. Man nė į galvą neateitų vienu ypu vienoje parduotuvėje supirkti visus baldus kambariui. Aš siekiu sukurti harmoningą, apgalvotą erdvę, atspindinčią mano asmenybę. Manau, dizainas turėtų būti kuriamas atsižvelgiant į toje erdvėje gyvenančius žmones, o ne siekiant įrengti tobulą, parodomąją, bet beasmenę erdvę“, – Danielle Rollins, interjero dizainerė.

Viskas pernelyg blanku ir nuobodu

„Užaugau namuose, kurie buvo smėlinio ir rudo atspalvio, o vis baldai buvo panašaus dydžio. Namuose trūko didelių objektų, kurie kartu padeda ir įtvirtinti erdvę, ir padaro ją didesne, o ne mažesne. Monotoniška rudai smėlinė paletė buvo nuobodi, neįkvepianti, ir, manau, būtent ji paskatino mano meilę gamtai ir spalvoms“, – Liz Caan, „Liz Caan & Co“ įkūrėja ir vadovė.

Skandinaviškas interjero dizainas

Nesuderinti mastai

„Mūsų tėvai, man rodos, rinkdavosi labai minkštus, masyvius baldus, tačiau itin smulkius raštus (ypač sienų apmušalų). Visada atkrepkite dėmesį, ar baldų dydis tinkamas erdvei, ir atminkite, kad smulkūs raštai sukuria daugiau vizualinio svorio, ir gali atrodyti chotiškai, jei aplink juos yra daugiau stimulų. Svarbiausia yra pusiausvyra. Kambarį apžvelgiančiai akiai reikia suteikti ne tik džiaugsmo, bet ir leisti retkarčiais pailsėti“, – sako „Black Lacquer Design“ įkūrėja, interjero dizainerė Caitlin Murray.

Perspaustai madinga

„Užaugau pietinėje Kalifornijoje, ir mano mama, kuri, mano manymu, turi labai išlavintą skonį, buvo pasigavusi kažkokį „pietvakarių virusą“, devintojo dešimtmečio vidurio tendenciją, kurią prisiminusi visada susiraukiu. Ji dekoravo svetainę kreminės odos kampu, kažkokiu žaliu stiklu ir alebastriniu kavos staleliu, taip pat persikinėmis ir žalsvai melsvomis pagalvėlėmis, o didžiausias akcentas buvo virš sofos pakabintas lankas ir strėlė. Esu tikra, kad būtent dėl to ir tapau interjero dizainere – tam, kad galėčiau ištaisyti tokį niekam tikusį dizainą“, – Bella Zakarian Mancini, interjero dizainerė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)