aA
Šiandien vienas po kito dygsta gyvenamieji ir komerciniai pastatai. Verslininkai nori užsidirbti, todėl daugiabučius kepa greitai, o butus juose parduoda žaibiškai, dažniausiai esančius tik brėžiniuose. Tokia skuba NT pirkėjus verčia abejoti pastatų kokybe ir verte, tačiau plėtotojai įsitikinę: šiandienės technologijos leidžia greitai statyti ilgaamžius pastatus.

Greitos statybos verčia abejoti jų kokybe

Šiandien viena didžiausių NT rinkos problemų – naujos statybos butų pasiūla. Jos trūksta, o ypač sunku įsigyti likvidų butą jau pastatytame daugiabutyje: didžioji dalis naujos statybos būstų parduodama dar brėžiniuose. Pirkėjai skuba įsigyti sau patinkantį butą, o vystytojai – jį pastatyti. Daugiabučiai dygsta akimirksniu ir tai verčia abejoti jų kokybe.

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius laidoje „Keturios sienos“ tikino, kad šiandienės technologijos leidžia vystytojams statyti greitai ir kokybiškai.

„Šiandien greitis nebūtinai reiškia kokybės trūkumą. Mes galvojame, greita statyba yra kažkuo prastesnė, bet bėgant metams galime matyti, kaip keičiasi statinių kokybė ir tempas. Šiandien statybos neretai vyksta tokiu principu, kad konstrukcijų gamyba vykdoma gamykloje, o į statybos aikštelę jos atvežamos jau tik surinkimui. Ir tas surenkamas monolitas šiandien yra visiškai kitos kokybės nei mes buvome įpratę matyti Lazdynų, Karoliniškių ir kituose senuosiuose Vilniaus mikrorajonuose. Visiškai naujos technologijos šiandien leidžia statyti greitai, nes didžioji dalis darbo būna padaroma projektuojant skaitmeniniu būdu ir konstrukcijas gaminant gamyklose“, – paaiškino M. Statulevičius.

Žaibiškai išdygę daugiabučiai verčia abejoti jų kokybe ir verte: ar patenkinami gyventojų lūkesčiai?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pašnekovo teigimu, šiandien, priklausomai nuo daugiabučio dydžio, vidutiniškai jį pastatyti galima per metus ar greičiau, tačiau tiek pat ar net ilgiau trunka pastato projekto parengimas, statybos leidimas gavimas.

Daugiabučiai tampa vienodi

Kalbant apie pastatų kokybę, negalima pamiršti ir jų architektūrinės vertės. Architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Linas Naujokaitis laidoje „Keturios sienos“ pabrėžė, kad paruošti bet kokį projektą, o ypač architektūriškai išskirtinį, reikia laiko, tačiau rinka – nelaukia.

„Šiandien projektavimo procesus kiek sustabdo architektūros įstatymas ir kai kurių savivaldybių įvesti jose statomų pastatų architektūriniai reikalavimai. Ir Vilniaus mieste priimti sprendimai, kurie kiek sulėtina projektavimą, nes atskirais atvejais reikalingas konkursas, o jo apimtis skiriasi priklausomai nuo objekto apimties, vietos ir pan. tai tokie saugikliai kaip konkurso tvarka parinkti geriausią projektą, manau, yra pozityvūs ir tai turėtų įnešti naują vėją, tvarką ir tikiu, kad tokio proceso metu galima pasiekti gerą rezultatą. Vėlgi, kartais galbūt tokios tvarkos vystytojų lūkesčių neatspindi“, – paaiškino L. Naujokaitis.

Tačiau LNTPA prezidento teigimu, vystytojai yra linkę ieškoti originalesnių architektūrinių sprendimų, ypač jautriose, svarbiose teritorijose.

Architektas L. Naujokaitis tęsė, kad šiandien Lietuvoje vyraujantys naujos statybos daugiabučiai išties labai panašūs, neretai kvartalai neturi išskirtinių bruožų. Tačiau taip yra todėl, kad pastatų sprendimai – technologizuoti.

„Sprendimai tipizuoti, jie kartojasi. Konstrukcijos, produkcija atsiranda toje pačioje gamykloje ir tai duoda architektūrai štampą. Iš kitos pusės, mes tam tikra prasme esame prie jo pripratę, prie to sovietinio palikimo – vienodumo. Bet vis tik aš manau, kad šiandienos kokybė yra aukštesnė ir technologijų laisvumas yra tikrai laisvesnis nei prisiminus tą ankstesnį laiką. Gamykliniai sprendimai šiandien lankstesni ir angų, ir dydžių, ir atskirų elementų gamybos klausimais. Tai nėra prisirišimas prie kažkokių standartinių dydžių“, – pabrėžė pašnekovas.

Žaibiškai išdygę daugiabučiai verčia abejoti jų kokybe ir verte: ar patenkinami gyventojų lūkesčiai?
© DELFI / Andrius Ufartas

Architektas išskyrė ir kitą su gyvenamąja statyba susijusį aspektą: šiandien masinė daugiabučių statyba vyksta didelėse teritorijose, kuriose didelis paprastesnio būsto poreikis. Tačiau yra ypatingų vietų, kuriose gyvenamiesiems objektams, jų architektūrinei minčiai skiriamas didelis dėmesys ir tokie pastatai jau yra aukštesnės klasės. L. Naujokaitis pabrėžia, kad šiandien, kalbant apie naujos statybos vertybes, reikėtų išskirti vietą, kurioje ketinama vystyti projektą, ir gebėjimas joje išvystyti tvarų, aplinkos neniokojantį projektą.

„Labai svarbu yra objekto aplinka sugebėjimas joje integruotis, būti priimtinu, suprasti tą vietą. Tai ypač svarbu sudėtingesnėse vietose, saugomose teritorijose. Paties geriausio kelio pasirinkimas labai priklauso nuo architektūrinės kokybės. Juo labiau, kad tokios urbanistinės, erdvių formavimo priemonės gali išspręsti pačios pastatų architektūros standartizavimo problemą. Tai tampa vienas svarbiausių kompozicinių architektūrinių principų. Galima išsiskirti ne langu, erkeriu ar pan., o savo gebėjimu integruotis į aplinką“, – tikino architektas.

Justina Maciūnaitė, Linas Naujokaitis, Mindaugas Statulevičius
Justina Maciūnaitė, Linas Naujokaitis, Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kartelę kelia ne tik gyventojai

Vystytojams, žinoma, pelnas yra viena aktualiausių objekto vystymo dalių, tačiau, LNTPA prezidento M. Statulevičiaus teigimu, šiandien vis daugiau dėmesio skiriama projekto urbanistinei ir architektūrinei kokybei.

„Projekto balansavimas tarp ekonominės sėkmės ir išskirtinumo, tvarumo, gyventojų, miesto lūkesčių išpildymo yra didysis iššūkis. Projektas turi ir išpildyti finansinius, ir tapti vystytojo išskirtinumo gerąja prasme ženklu. Pastaruoju laiku objekto išpildymo kaštai yra gerokai padidėję, vystytojai susiduria su biurokratiniais trikdžiais, sklypų trūkumu ir tai kartais apriboja vystytojo galimybes sukurti tai, kas buvo sugalvota, kartais tenka ieškoti kompromisų“, – aiškino M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Jis tęsė, kad NT rinkoje gali būti labai gerų statybų pavyzdžių, kurie užkelia kartelę, ir gali būti blogųjų patirčių, apie kurias neretai kalbama garsiau.

„Tačiau reikėtų žinoti, kad yra tokių gyvenamųjų projektų, kurie apdovanoti tvarumo sertifikatu, ko dar anksčiau nėra buvę, paprastai tokių standartų siekdavo komerciniai objektai. O dabar ir gyvenamieji pastatai turi tokius standartus ir tai yra turto pridėtinė vertė, žmogus gali palyginti savo būstą su objektais kitose Europos šalyse, tuos pačius kriterijus, kaip aš atitinku. Už tai žmogus sutinka susimokėti ir daugiau, bet jis supranta, kad ilguoju laikotarpiu jo turto vertė išliks ir kils, nes jis gyvens objekte, kuris investavo daugiau į tam tikrus sprendinius, kurie jiems leido turėti tam tikrą tvarumo standartą“, – pabrėžia M. Statulevičius.

Žaibiškai išdygę daugiabučiai verčia abejoti jų kokybe ir verte: ar patenkinami gyventojų lūkesčiai?
© DELFI / Andrius Ufartas

Blogi pavyzdžiai užgožia geruosius

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija keturioliktą kartą šiemet organizuoja geriausio NT projekto konkursą „Už darnią plėtrą“. Asociacijos prezidento M. Statulevičiaus teigimu, matyti, kad per šiuos keliolika metų NT projektai tobulėja. Architektas L. Naujokaitis laidoje tikino, kad pokyčių matyti ir kalbant apie projektų architektūrinius sprendimus.

„Aš pokyčius siečiau su valstybės augimu ir branda. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pažiūrėkime į Vilniaus miesto centrą, Neries krantus. Matome daugybę teigiamų pokyčių, užstatytos, išvystytos didžiulės teritorijos. Aišku, ne viskas padaryta, bet pokyčių mastas yra labai didelis. Jeigu Kaune didieji pokyčiai vyko prieškario laiku, tai Vilnius tai kartoja šiuo metu. Plėtra duoda pakankamai įdomius rezultatus, leidžia valdyti, konvertuoti teritorijas kompleksiškai. Kalbant apie architektūrines tendencijas, jos atspindi architektūrinius procesus, kurie vyksta visame pasaulyje. Mes daromės pakankamai geros architektūros šalimi ir būtent to, kad sekame pasaulines tendencijas, kažkokia prasme daromės panašūs. Turime ir gero, tvarios skandinaviškos architektūros pavyzdžių, ir išskirtinių objektų“, – pažymėjo architektas.

Linas Naujokaitis
Linas Naujokaitis
© DELFI / Josvydas Elinskas

M. Statulevičius priduria, kad tobulėjantys projektai pripažinimo gali nesulaukti dėl blogųjų pavyzdžių, kurie dažnai aptariami garsiau nei gerieji.

„Blogieji pavyzdžiai, tam tikra prasme, moko, kaip nereikia daryti. Nes tie blogieji pavyzdžiai dažniausiai labiausiai matomi, apie juos daug kalbama, jie kritikuojami ir nematoma gerųjų pavyzdžių, kurie galbūt kuriami visai šalia“, – pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, kad paprastai nekokybiškų projektų vystytojai yra trumpalaikiai rinkos dalyviai, nesaugantys savo reputacijos.

Tam, kad blogųjų pavyzdžių būtų kuo mažiau, apie juos turi būti kalbama ir jie turi būti kritikuojami. Čia padėti ir miestų savivaldos, neleisdamos tokių objektų vystyti. O tam, kad ir gyventojų, ir NT verslu pradedančių užsiimti plėtotojų supratimas apie kokybišką projektą augtų, būtina kalbėti ir demonstruoti geruosius pavyzdžius, kurie tikrai vadovaujasi šūkiu „Už darnią plėtrą“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
2.8235

Išrinkti geriausi NT projektai 2021: iškilmingoje ceremonijoje apdovanojimus atsiėmė verslininkai ir architektai šventės akimirkų nuotraukos (6)

NT plėtotojai, norėdami parodyti, jų nuomone, geriausius ir dėmesio verčiausius objektus,...

Prestižinėje Vilniaus vietoje nori įrengti išskirtinius būstus: butų kiekis – tik trys (29)

1988 metais statytą nebenaudojamą siurblinę, esančią Vilniaus senamiestyje ( Maironio g. 27A),...

JAV už 35 mln. dolerių trečią kartą bandoma parduoti prabangią pilį: pasižvalgykite po jos vidų (21)

Yra šalių, kuriose tikimės pamatyti pilių. Tarkime, Prancūzija, Italija ar Airija. Bet, pasirodo,...

Šie NT projektai mano esantys geriausi Lietuvoje: balsuokite, kuris verčiausias tokio vardo konkurso „Už darnią plėtrą“ balsavimas (33)

NT plėtotojai, norėdami parodyti, jų nuomone, geriausius ir dėmesio verčiausius objektus,...

Visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis pastatų konceptas vilioja ir lietuvius: ar norėtumėte tokiame apsigyventi? (45)

Ar šiais laikais galime pabėgti į gamtą ir gyventi joje kokybiškai? Globalinės pandemijos...

Top naujienos

Skelbiama, kad užfiksuotas didžiausias omikron atmainos protrūkis Europoje bendrovės visoje Europoje atsisako kalėdinių vakarėlių (46)

Po įmonės kalėdinio vakarėlio Norvegijoje nauja koronaviruso omikron atmaina nustatyta...

Laisvės partija iškėlė ultimatumą konservatoriams? Koalicijos likimas – netikėtose rankose (181)

Šią savaitę paaiškėjo kaina, kurią konservatoriai ir Liberalų sąjūdis turi sumokėti už...

Baltarusiškos propagandos kūrybos užkulisiai: parodė neįtikėtinas režimui tarnaujančių migrantų istorijas (12)

Baltarusijos pradėtame hibridiniame kare vienas iš svarbiausių ginklų – propaganda....

Kritikai čiaupiasi: kiek aukštai Eurolygoje gali ropštis šis „Žalgiris“? (57)

Sezono starte užsitęsusį įšalą įveikęs Kauno „Žalgiris“ šiuo metu yra vienas...

Nacionalistinių partijų susitikime Varšuvoje – ir Tomaševskis pavojaus dėl Rusijos veiksmų neįžvelgia (11)

Nacionalistinių partijų lyderių susitikime Varšuvoje šeštadienį dalyvaujantis Lietuvos lenkų...

Naujo paminklo Salomėjai Nėriai iniciatoriai: svarbiausia – ne griauti, o kurti (62)

Tik nuo pjedestalo „nulipus“ Petro Cvirkos paminklui ir puse lūpų vėl sugrįžtant kalboms apie...

Net sužeista Kauno eglutė nenustoja džiuginti miestiečių: jau vyksta atstatymo darbai Tiesioginė transliacija iš Kauno rotušės (2)

Šįryt kauniečius ir ne tik pasiekė niūri žinia – paryčiais degė didžioji miesto puošmena,...

Galimybių dirbti vienu metu keliems darbdaviams gausiau, bet taip dirbančių – mažiau (1)

Kas penktas lietuvis šalia pagrindinio darbo turi vieną, du ar dar daugiau papildomų arba...

Sukrėsti kauniečiai lanko naktį padegtą eglutę: pirmą kartą matomas toks makabriškas vaizdas situaciją pakomentavo eglės kūrėja (188)

Šeštadienio rytą į Kauno Rotušės aikštę rinkosi sukrėsti kauniečiai norėdami apžiūrėti...