Rekordiškai greitai įrengtas biuras
Čia dirba gausi bendrovės komanda, kuri gali naudotis bendromis pramogų, poilsio erdvėmis, virtuvėlėmis. Biuro darbuotojai puoselėja tvarumą, todėl yra įsivedę savų taisyklių, tokiu kaip atliekų, nebereikalingų kanceliarinių priemonių antrinis rūšiavimas, kai kuriais atvejais antrinis panaudojimas, darbo vietų dalijimasis ir pan. Bendrovės nekilnojamojo turto komandos vadovė Vaida Gicevičienė sako, kad komanda šiame naujame biure, įkurtame originaliame, rekonstruotame pastate, dirba metus ir puoselėja tvarumo tradicijas.
„Šis pastatas buvo rekonstruotas, anksčiau čia buvo sena spaustuvė. 2019 metais jis jau buvo baigtas ir pirmieji nuomininkai čia įsikėlė 2020 metų kovą, o mes – tų pačių metų rugpjūtį. Rugsėjo mėnesį planus, kaip turėtų atrodyti mūsų penkių aukštų biuras, atidavėme statybininkams, o sausio mėnesį jau įkėlėme pirmąsias komandas. <...> Mūsų senasis biuras nebeatitiko mūsų poreikių. Ten buvo pasenusios vėdinimo sistemos, trūko erdvių, darbo zonos nebuvo pritaikytos mūsų poreikiams“, – teigia pašnekovė.
Paklausa, pagal kokius prioritetus bendrovė rinko biurą, V. Gicevičienė sako, kad vienas didžiausių reikalavimų buvo didelė erdvė. Norėta, kad visų Kauno padalinių darbuotojai galėtų darbuotis po vienu stogu. Pašnekovės teigimu, naujojo biuro erdvės suplanuotos atsižvelgiant į darbuotojų poreikį, todėl čia atsirado daugiau susibūrimų, komandinio darbo zonų.
„Dar projekto pradžioje mes kvietėme įsitraukti darbuotojus, kurie galėjo teikti savo pastebėjimus, ko jiems trūksta sename biure, ko norėtų naujame. Pagal tai gimė ir biuro koncepcija: upės tematika. Atsirado bendrų erdvių, didesnės virtuvės, daugiau susitikimų kambarių“, – vardija V. Gicevičienė.
Pašnekovės teigimu, bendrovei darbo vietų dalijimosi principas nėra jokia naujiena: ši praktika čia buvo taikoma dar prie koronaviruso pandemiją, nes nemaža dalis darbuotojų nuolat važiuoja į susitikimus, komandiruotes ir pastovios darbo vietos jiems nereikia. Nors atrodytų, kad atviros darbo, susitikimų erdvės pandemijos metu turėtų tapti nebeaktualios, V. Gicevičienės teigimu, pastebima, kad yra atvirkščiai: į biurą eina mažiau nei pusė darbuotojų, o tie, kurie ateina, pasiilgę bendravimo su kolegomis.
„Kadangi šiuo metu biuras nėra pilnai užpildytas, jame darbuojasi apie 40 proc. darbuotojų, pasiskirstymas per erdves yra didesnis, žmonės nesibūriuoja. Be to, kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už savo saugumą, tad apribojimų netaikome. Bendrovės erdvės prasmės neprarado , žmonės vis tiek nori susitikti, tartis, bendrauti“, – pabrėžia V. Gicevičienė.
Rezultatas nenuvylė
Bendrovė neturi specifinio, visiems biurams reikalaujamo interjero. Kiekvienas jų biuras gali būti skirtingas, todėl jame dirbantys žmonės gali patys nuspręsti, kokioje aplinkoje jie nori dirbti, kokia galėtų būti jų biuro interjero tema. Šį biurą projektavo architektai Eivaras Rastauskas ir Mindaugas Leliūga. Eivaras Rastauskas „Keturių sienų“ komandai pasakoja, kad įrengti šiuolaikišką biurą rekonstruotame pastate nebuvo lengva, tačiau rezultatas jo nenuvylė.
„Pastatas yra įdomus, nes jį sudaro dvi dalys: sena ir nauja. Senoje dalyje buvo loftinio stiliaus patalpų, joje yra daugiau sijų ir pan., mes stengiamės tai išsaugoti. O kitoje pastato dalyje, kuri yra nauja, palikome atvirą betoną, komunikacijas, kad būtų vientisas stilius. Projektuojant vienas didžiausių iššūkių buvo tempas, nes reikėjo projektą įgyvendinti praktiškai per pusę metų. Reikėjo greitai mąstyti ir projektuoti“, – sako architektas.
Jo teigimu, buvo siekiama įrengti funkcionalias darbo vietas ir, atrodo, kad tikslas buvo pasiektas.
„Planuodami erdves, stengėmės nepadaryti didelės atviros erdvės, nes pastato struktūra reikalavo, kad žmonės sėdėtų vienoje erdvėje, ilsėtųsi kitoje, o kad atviros erdvės nebūtų tokios vizualiai nejaukios ir didelės, tarp jų statėme augalus, kurie patalpas vizualiai mažina“, – paaškina Eivaras Rastauskas.
Pašnekovas tęsia, kad projekuojant šias erdves teko imtis netgi tam tikrų gudrybių: „Vienas iš triukų, ką mes bandėme daryti, tai mobilios pertvaros, o kitas triukas – visas darbo vietas suplanuoti aplink langus, o centre – funkcionalios patalpos: susitikimų kambariai, drabužinės ir pan. Gavome įdomų judėjimą ratu.“
Architektas išskiria ir dar vieną idėją: buvo suplanuota, kad patekus į pastatą, nebūtų atsiduriama darbo erdvėse. Sugalvota, kad žmogus iškart patenka į poilsio erdvę, o iš ten – į biurą. E. Rastauskas sako, kad nepaisant pandeminių iššūkių, vienu pagrindiniu naujakurių reikalavimų iki šiol yra bendrojų erdvių įrengimas. Pašnekovas pastebi, kad suveikė netgi atvirkštinis efektas: žmonės ateina į biurą bendrauti, tad bendros erdvės tapo dar reikalingesnės.
O dabar, pasižvalgykite po biurą laidoje „Keturios sienos“.
