Įsikraustymas – vos kelios dienos iki biurų uždarymo
Šis biuras užima du pastato aukštus, daugiau kaip 2400 kv. m. Vienas biuro aukštas skirtas svečių priėmimui, susitikimams, o kitas – kolektyvui. Jame jie ne tik dirba, bet ir pramogauja: bendrose patalpose yra šachmatų lenta, stalo futbolo stalas ir t.t. Tiesa, šiame biure „EY“ komanda dirba dar neilgai. Pasak bendrovės Personalo vadovės Baltijos šalims Sofijos Čelutkienės, persikraustymas į naująjį biurą įvyko 2020 metais, likus dienai iki karantino paskelbimo.
„Įsikraustėme visiškai ypatingomis aplinkybėmis – 2020 metų kovo 13 dieną. Kitą dieną buvo paskelbtas pirmasis karantinas, kuris prasidėjo kovo 16 dieną. Taigi, dalis darbuotojų buvo matę biurą, o dalis jį pamatė tik jau po karantino. Mes darbuotojus aktyviai įtraukėme į persikraustymo procesą, darėme ne vieną ekskursiją į šį naująjį biurą, tačiau didžioji dauguma jį pamatė jau vėliau“, – sako pašnekovė.
S. Čelutkienės teigimu, bendrovė naują biurą rinkosi iš kone 30 pasiūlymų, tačiau konkursą laimėjo viena populiariausių Vilniaus vietų.
„Prieš tai buvome įsikūrę Subačiaus gatvėje, tačiau laikui bėgant ėmėme jausti, kad biuro infrastruktūrą jau išaugome ir istorinėse patalpose buvo neįmanoma pritaikyti šiuolaikinių sprendimų, kuriuos norėjome pasiūlyti savo darbuotojams. Naujus namus rinkomės iš daugiau nei 30 projektų ir labai džiaugiamės, kad nugalėjo Paupys dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, mes norėjome biuro panašioje vietoje, nes daugelis senbuvių paprastai prisitaiko prie darbo vietos, susiranda gyvenamąją vietą, vaikų darželius, mokyklas, todėl nenorėjome toli nuklysti“, – pasakoja personalo vadovė.
Ne paslaptis, kad karantinas pakeitė biurų koncepciją, svarbą. Tačiau S. Čelutkienės teigimu, laimei, bendrovė, kurdama naujus namus dar prieš karantiną, priėmė teisingus sprendimus.
„Biuras tampa tarsi uostu, kur mes visi susirenkame dalintis idėjomis, tai aš džiaugiuosi, kad mūsų įmonė tokius darbo principus taikė dar iki pandemijos. Tai ir mūsų biuras yra įrengtas remiantis mūsų filosofija, ta platesne kultūrine transformacija, kurią mes siekiame įgyvendinti. Ji remiasi į tai, kad darbuotojai turėtų rinktis darbo vietą pagal darbo pobūdį. Mes siekėme sukurti biurą, kuris leistų žmonės efektyviai ir produktyviai dirbti pasirenkant tokiam darbui tinkamiausią vietą“, – pasakoja pašnekovė.
Ji tęsia, kad biure stengtasi sukurti kuo daugiau susitikimams skirtų erdvių, nes viena pagrindinių biuro funkcijų ir yra socialinis kontaktas su kolegomis ir partneriais.
Prie planavimo prisidėjo kolektyvas
Kaip ir dera naujos kartos biurui, prie jo planavimo, idėjų prisidėjo ir kolektyvas. Vienas iš daugelio bendrų sprendimų – susitikimų kambarių pavadinimai.
„Turime dvi temas susitikimo kambariams. Pirmoji – susitikimams su klientais, tokių kambarių mes turime 8, jie yra pavadinti istorinių mūšių, kuriuose dalyvavo Lietuva, pavadinimais. Juos mes, tiesa, atsivežėme iš seno biuro, tai buvo mūsų darbuotojo idėja. O įsirengdami vidinius susitikimų kambarius, kurių mes turime 21, norėjome, kad darbuotojai pasiūlytų jų pavadinimus, tai kadangi esame Paupyje, laimėjo Lietuvos upės“, – prisimena S. Čelutkienė.
Pašnekovė tęsia, kad kolektyvas įsitraukė ir į erdvių planavimą, baldų biurui pasirinkimą ir pan. Taip pat darbuotojai nustatė tam tikras darbo biure taisykles, kad kiekvienas jame galėtų jaustis patogiai ir atlikti savo darbą produktyviai, tam pritaikytose erdvėse, pavyzdžiui, kalbėtis telefonu tam skirtose patalpose ir pan.
Siekta, kad vidus susilietų su išore
Biurą įrengusi „DO ARCHITECTS“ architektė Dovilė Skrupskelienė sako, kad šis projektas buvo vienas maloniausių. Pirmiausia dėl to, kad architektai turėjo progą biuro įrengimą planuoti nuo pat statybų pradžios.
„Vienas pagrindinių užsakovo prašymų buvo, kad biure jaustųsi taip, lyg čia dirbo jau daugybę metų. Mums pasisekė, kad mes galėjome projektą rengti nuo pat pradžių. Ėmėme jį planuoti dar tada, kai nebuvo pastato pamatų. Todėl daug įsitraukėme ir į kvartalo, ir į pastato projektavimą. Galėjome bendradarbiauti, tartis ir mums buvo labai svarbu, kad erdvė ir interjeras šio biuro būtų tarsi pastato tąsa. Pats kvartalas yra buvusi industrinė teritorija, tai matoma ir paties pastato architektūroje, spalvose, medžiagiškume“, – pasakoja architektė ir priduria, kad projektuojant biurą, jis buvo planuojamas taip, kad kuo labiau atitiktų jo darbuotojų poreikius.
Architektė tęsia, kad šiandien, vaikščiodama biure ir matydama visos prie projekto dirbusios komandos darbą, yra juo visiška patenkinta. Turbūt daugeliui biuruose dirbančių žmonių vienu svarbiausių aspektų tampa jaukumas, biuro universalumas, veiklų jame įvairovė. Žmonės čia renkasi ne tik dirbti, bet ir bendrauti su kolegomis, pabėgti nuo šeiminės kasdienybės. Tad šiuo metu ieškantys naujų namų verslai turėtų apsvarstyti, kokius namus ir vertybes juose jie pasiūlys savo darbuotojams.
Daugiau apie „EY“ biurą žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.
