aA
Nors architektūra dažnai suprantama tiesiog kaip pastatų projektavimas, ji gali būti ir įrankis, darantis žmones laimingesnius. Būtent apie tokią architektūros paskirtį kalba architektė Ieva Žvinakevičiūtė, kurianti namus arčiau gamtos. Apie kūrybą, šiandienę architektūrą ir architekto misiją – „Delfi Būstas“ interviu.
Architektūra šalia gamtos
Architektūra šalia gamtos
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Žvelgiant į Jūsų projektus, dvelkia gamta, gaiva ir ramybe. Ar toks ir buvo Jūsų tikslas, kodėl?

– Pati esu gana ramus žmogus, labai myliu gamtą, matyt, todėl tai atsispindi ir kūryboje. Pagrindinis mano tikslas kuriant erdves yra, kad žmogus jose jaustųsi gerai, patogiai, jaukiai.

– Kokius namelius apskritai projektuojate ir kaip kilo idėja juos tokius projektuoti? Ypač didelį įspūdį daro nameliai medyje. Iš kur sėmėtės įkvėpimo?

– Labiausiai mėgstu projektuoti nedidelius, paprastus, jaukius namelius. Man nėra artimas posakis mano namai – mano tvirtovė. Nenoriu, kad namai primintų tvirtoves.

Labiau „prie širdies“ kurti tokias erdves, kurios nors ir nedidelės, bet turi ryšį su aplinka, kuriose pasijunti kaip visumos dalis, o ne kaip atskiras objektas. Būtent tokį įspūdį galima sukurti nameliuose medžiuose, juose lengviau pajusti gamtos ritmą. Tokių minčių vedama ir nusprendžiau gilintis į šią sritį. Noriu per erdvę, jos suvokimą, priartinti žmones prie gamtos, tiesiog ramesnio ir lėtesnio buvimo.

Architektūra šalia gamtos
Architektūra šalia gamtos
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Kuo tokių būstų projektavimas skiriasi nuo įprastų pastatų projektavimo?

– Nemanau, kad yra toks dalykas, kaip įprasti pastatai, kiekvienos paskirties pastatas turi savų niuansų, manau, svarbiausia projektuojant gerai išanalizuoti ir pajausti vietą, žmones, turėti idėją, kam kuriamas pastatas, tuomet ir darbas įgauna tinkamą formą. Kalbant apie namelius medžiuose, atsiranda savi niuansai – erdvė kuriasi tarp medžių, todėl iš jų pačių ateina tam tikros formos, dydžio, svorio ribos, taip pat ir asociacijos, kurios padeda pagrindą projektui.

– Ar juose galima apsistoti visais metų laikais? Ar tai tik trumpalaikės nuomos galimybė?

– Nameliai medžiuose gali būti visokie kaip ir nameliai ant žemės. Tad, ar kuriamas namelis bus skirtas apsistoti visais metų laikais, ar tik šiltuoju metų laiku, nusprendžia namelio užsakovai, o pagal tai jau ruošiamas projektas, parenkamos medžiagos. Žinoma, šiltas sandarus namelis brangesnis ir sudėtingesnis, bet šiemet pavyko įrengti namelį, kuriame, tikiuosi, bus galima apsistoti visais metų laikais, trūksta tik krosnelės, bet tikiuosi ateityje bus galima būnant ten stebėti besikeičiančios gamtos grožį.

– Pakalbėkime apie Jus pačią, Ieva. Ar savo gyvenimą nuo pat pradžių siejote su architektūra?

– Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, prisimenu, kad jau vaikystėje mano mėgstamiausi žaidimai buvo susiję su namų kūrimu, statybomis, taip pat labai mėgdavau stumdyti baldus savo kambaryje, eksperimentuoti. Bet tas suvokimas, kad noriu būti architekte, neatėjo taip iš karto. Mokykloje patiko menai ir gamtos mokslai, tad buvo savotiška dilema, ką pasirinkti. Vėliau, kai atėjo laikas apsispręsti, visgi nusprendžiau, kad man labiau tinkamas daugiau kūrybos turintis darbas. Galbūt dėl to mano darbai ir yra persmelkti gamtos.

– Kas jums yra architektūra? Savęs išraiška, visuomenės interesas ar pelnas? Kodėl?

–Manau, tinkama profesija yra labai svarbus gyvenimo pasirinkimas. Rinkdamasis darbą turi matyti prasmę, juk tiek daug gyvenimo skiriame darbui. Mano tikslas renkantis šią profesiją gali skambėti gan naiviai – daryti žmones laimingesnius. Tam mano, kaip architektės, įrankis yra erdvė. Aš manau, erdvė gali daryti didelę įtaką žmogui ir jo būsenai, tad per erdves galima pasakoti istorijas ir sukelti įvairias emocijas. Man labiausiai patinka žmonėse žadinti ramybės, pažinimo džiaugsmo, momento grožio būsenas.

– Ar projektuojate tik tokio pobūdžio pastatus, o galbūt yra Jūsų darbų ir miestuose? Jeigu nėra, tai kodėl pasinėrėte būtent į tokių pastatų architektūrą?

– Daugiausiai dirbu su individualiais gyvenamaisiais namais, bei nedidelių poilsio namelių projektais. Įdomu, kai turi surasti ryšį tarp žmogaus, jo poreikių, asmenybės, ir jo pasirinkto žemės plotelio. Nedidelis mastelis leidžia daugiau išieškoti detales, kurti asmeniškesnius projektus.

Architektūra šalia gamtos
Architektūra šalia gamtos
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek architektūra, kaip vizualinė estetika, Jūsų manymu, šiandien yra arti žmogaus? Kiek arti ji turi būti?

– Labai apibendrintai kalbėti nenorėčiau, dabartinis pasaulis yra labai skirtingas ir spalvingas, tą patį galima pasakyti ir apie architektūrą. Aišku, yra pavyzdžių kurie nedžiugina, beveidžių, nekokybiškų ar ne visai savo vietoje pastatytų pastatų, bet yra ir labai daug gražių, įkvepiančių projektų. Žinoma, kaip ir visame dizaine, yra tam tikros tendencijos, mados, bet, manau, jomis vadovautis reikėtų labai saikingai. Nėra blogai, kai pastatas atspindi tam tikram laikotarpiui būdingus stiliaus bruožus, bet visgi, manau, svarbiausia kūrinio savitumas ir integralumas.

– Ar architektūra Jums tik pastatai? Kiek architektūroje yra erdvių planavimo?

– Architektūra ir yra mokslas apie erdvių kūrimą ir visą mūsų aplinką. Pradedant miestų planavimu bei ladšaftu ir baigiat vidaus erdvių planavimu. Pastatai irgi yra erdvės, tiek savo viduje, tiek aplink save sukuriantis erdves. Man pačiai labiau „prie širdies“ mažesnis masteliai, bet net dirbant juose labai svarbu visa supanti aplinka, pradedant šalia augančiais augalais, pastatais, baigiant tos vietovės, regiono ir žmonių istorija, tik galvojant apie visą kontekstą sukuriami įdomiausi projektai.

– Kokią ateities architektūrą įsivaizduojate? Iš dabartinių Jūsų darbų matyti, kad Jūsų požiūris gana lankstus ir, drįsčiau sakyti, kitoks nei tradicinių architektų.

– Manau, svarbiau daugiau galvoti apie tai, ką kuriame šiuo metu, nes tai yra mūsų indėlis į ateitį. Jeigu galvočiau, kokia norėčiau, kad būtų ateities architektūra, tai turbūt tiktų žodžiai natūralumas ir paprastumas. Šiuo metu galiojantys reikalavimai labai aukšti namo sandarumui, energetiniam efektyvumui, tačiau labai mažai dėmesio skiriama pačių medžiagų ekologiškumui, namo mikroklimatui. Kartais žiūriu į naujus namus ir tiesiog pasiilgstu to paprastos kaimiškos trobos jaukumo...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.2727

Vienas keisčiausių namų pasaulyje: statyboms naudojo šalia esančius akmenis (11)

Šiaurės Portugalijoje galima pamatyti keistą namą – „Akmenų namas “ stovi atviroje...

Moteris užaugo name, kuriame vaidenasi: papasakojo, ką patyrė, ir kokie tokio gyvenimo privalumai (53)

Augau name, kuriame be mūsų šeimos gyveno dar dvi dvasios (tikrai tai žinau). Ne kartą jas...

Verslo centrui „BH Meraki“ suteiktas BREEAM sertifikatas (2)

Nekilnojamojo turto investicinio fondo „Baltic Horizon Fund“ sostinėje plėtojamas verslo centras...

Išskirtinis daugiabučių kvartalas greitai buvo apleistas: pardavėjai siūlė išskirtinį gyvenimą, tačiau pamiršo vieną detalę (45)

Eksperimentinis žaliųjų būstų projektas Kinijos didmiestyje žadėjo būsimiems gyventojams...

Studentas turi idėją Vilniui: steigti modulinius ūkius, kuriuos prižiūrėtų patys miestiečiai (22)

Ūkininkavimas, daržovių, vaisių ar prieskoninių žolelių auginimas nepraranda savo aktualumo ir...

Top naujienos

Trys sunkieji kovos su Covid-19 ginklai, kurių nenaudoja Lietuva: ką kitos šalys daro kitaip (307)

Lietuvoje nauji užsikrėtimai koronavirusu kasdien skaičiuojami tūkstančiais. Nepaisant to, ne...

Rekordinis naujų atvejų skaičius: per parą užsikrėtė 2450 žmonės, mirė 17 žmonių lapkritį užsikrėtimų COVID-19 išaugo keturiskart (118)

Skelbiami nauji duomenys dėl koronaviruso Lietuvoje. Per praėjusią parą patvirtintų naujų...

Artėjant šventėms, įmonės ieško šimtų darbuotojų: už kiek ir kur galima įsidarbinti (84)

Nors antrojo karantino metu dalis įmonių sustabdė savo veiklas, o darbuotojus išleido į...

JAV žvalgyba perspėjo Bideno komandą (98)

Po JAV prezidento rinkimų Kinija stengiasi užsitikrinti įtaką išrinktojo prezidento Joe...

Šimonytė: prezidentui nepatvirtinus kažkurių kandidatūrų turiu planą B (74)

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė tikina turinti planą B, jei prezidentas Gitanas Nausėda...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Neįgalią dukrą auginančios Henrikos skausmas: dirbti nebegalės, o valstybės parama – apverktina kita tema: ar pajūryje dar liko parduodamų būstų ir kas labiausiai domina lietuvius?

Henrikos Varnienės dukrai jau greitai 21-eri. Mergina turi visišką negalią, o vos ji sulauks...

Nerimą kelianti situacija Lietuvoje: per mažiau nei mėnesį – beveik 45 tūkst. koronaviruso atvejų (59)

Lapkritį registruotas intensyvus koronaviruso infekcijos ( COVID-19 ) plitimas visuomenėje – nuo...

Po 20 metų Didžiojoje Britanijoje lietuvė grįžo į tėvynę: savo hobį pavertė pragyvenimo šaltiniu

Šią vasarą į Lietuvą su šeima atostogauti grįžusi Alina Ribokienė į Jungtinę Karalystę...

Po kritikos – atsakas iš Prezidentūros: Vyriausybė tikrai neturėtų būti tvirtinama konvejeriu (130)

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad Prezidentūra...

Šaro sugrįžimui į Kauną – emocingas vaizdo klipas (10)

Šarūnas Jasikevičius penktadienį vėl bus Kaune ir vadovaus žaidėjų veiksmams aikštelėje....

|Maža didelių žinių kaina