aA
Pasaulinio atšilimo laikotarpiu nėra paprasta išgyventi betono džiunglėse – betonas ir asfaltas greitai įkaista, tarp glaudžiai sustatytų pastatų sunkiau juda oras, padėtis prastėja ir dėl įmonių, automobilių ir kondicionierių išmetamų medžiagų. Megapoliuose pastebimas šilumos salos efektas – centre yra 10–15 laipsnių karščiau, nei pakraščiuose.
Neįtikėtinos idėjos, kaip didžiausi pasaulio miestai kovoja su karščiu
© AFP / Scanpix

Tiesa, miestų gyventojai nepasiduoda ir išranda vis naujų būdų kovoti su karščiu.

O kokiais šiuolaikiniais architektūriniais sprendimais, medžiagomis ir technologijomis galima atvėsinti didelius miestus?

1. Vertikalūs sodai

Įprasčiausias ir gražiausias būdas apsaugoti miestą nuo karščio – apželdinimas: medžių lapijos plotą padidinus 10 proc., aplinkos temperatūrą galima sumažinti 1,5 proc. Todėl dideliuose miestuose visame pasaulyje sodinami ne tik parkai, skverai, bet ir kuriami vertikalūs sodai ant namų stogų, fasadų.

Pirmas tai įgyvendino Singapūras: miesto-sodo koncepciją čia sukūrė daugiau nei prieš 50 metų – iš pradžių medžius sodino gatvėse, paskui ėmė apželdinti dangoraižius.

Praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį ėmė apželdinti stogus Vokietijoje, nuo 21 a. pradžios šią idėją realizuoja Prancūzijoje, JAV ir Kanadoje. Londono valdžia skyrė 93 hektarus pačiame centre lietaus sodams ir vertikaliam apželdinimui, o Madride planuojama apauginti gėlėmis ir krūmais mažiausiai ketvirtadalį statinių, kad mieste atvėstų mažiausiai aštuoniais laipsniais.

Žalieji pastatai
Žalieji pastatai
© Shutterstock

2. Albedo efektas

Viena iš karščio miestuose priežasčių – daug tamsių paviršių, kurie sukaupia šilumą ir kaitina orą. Kad pasidarytų vėsiau, stengiamasi sukurti vadinamąjį albedo efektą (seniai žinomą pietų šalyse) – naudoti kuo šviesesnes medžiagas, kurios atspindi saulės šviesą.

Vasaros dieną baltas stogas atspindi 80 proc. saulės spindulių, pilkas – tik 20 proc. Neseniai amerikiečių mokslininkai sukūrė ultrabaltus dažus bario sulfato pagrindu, kurie atspindi 98 proc. saulės šviesos ir vėsina paviršių 4,5 laipsnio.

Niujorke šviesą atspindinčiais dažais padengė 1 mln. kvadratinių metrų stogų, o Indijos Ahmadabado mieste mišiniu iš baltų kalkių ir šviesių dažų nudažė 7 000 stogų neturtinguose kvartaluose, kurių gyventojai neįperka kondicionierių. Rio de Žaneire planuojama nubalinti visus stogus favelose, kur praktiškai nėra medžių. Los Andžele tamsų asfaltą pakeitė šviesiai pilku, ir keliai atvėso 10 laipsnių.

3. Vėjas mieste

Arabų miestuose pasitelkiami seni metodai: Dykumoje esančiame Masdare pastatai stovi arti vieni kitų, stogai pastatyti tam tikru kampu, o 46 m aukščio vėjo malūnas užgriebia vėsų orą ir nukreipia jį į miesto gatves. Tai labai efektyvu: kai dykuma įkaista iki 35 laipsnių karščio, Masdare oro temperatūra būna vos 20 laipsnių. Pirmieji vėjo malūnai (žinoma, jie atrodė kitaip nei šiuolaikiniai) pasirodė Artimuosiuose Rytuose dar prieš 1000 metų, tik juos statė ne gatvėse, o namuose. Šiuos vėjo malūnus galima laikyti kondicionierių pirmtakais: vėjo malūną pastatydavo pastato centre, jis išsukdavo iš patalpos seną orą ir pritraukdavo vėsų, gaivų orą. Be elektros!

Žalieji pastatai
Žalieji pastatai
© Shutterstock

Vokietijos Štutgarto mieste, apsuptame kalvų, vėdina su ventiliaciniais koridoriais – plačiomis gatvėmis su medžiais, pro jas švarus oras nusileidžia nuo kalvų viršūnių į miestą. Keliuose rajonuose neleidžiama statyti namų, kad namai netrukdytų judėti oro masei.

4. Dinaminiai fasadai

Dar vienas laiko patikrintas metodas – langinės, dengiančios namą nuo saulės. Viename supermoderniame Abu Dabio dangoraižyje naudotas viduramžių grotelių (mashrabiya) principas – tokios grotelės praleidžia į patalpą šviesą ir orą, tačiau saugo nuo saulės spindulių. Pagal šį principą dangoraižiui sukūrė sudėtingos konstrukcijos fasadą iš šimtų medinių šešiakampių plokštelių, kurios atsiveria ir užsiveria, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra saulė.

Žalieji pastatai
Žalieji pastatai
© Shutterstock

5. Tiesiog vanduo

Baseinai, fontanai vėsina miestus nuo viduramžių laikų, o šiuo metu padeda ir specialūs įrengimai. Tokiu būdu pavyksta sumažinti oro temperatūrą 1,5 laipsnio, o jei šalia yra ežeras ar upė, net 10 laipsnių. Daugelyje Europos miestų parkuose, gatvėse yra specialių vandenį purškiančių prietaisų. Pvz., Kinijos mieste Čongčing autobusų stotelėse įrengti vandens purkštuvai, jie sukuria vėsų debesį iš smulkučių lašelių.

Neįtikėtinos idėjos, kaip didžiausi pasaulio miestai kovoja su karščiu
© Reuters / Scanpix

Vokiečiai ne tik stengiasi sukurti komfortišką aplinką, bet ir galvoja apie taupumą – jie renka lietaus vandenį, kad neeikvotų laistymui geriamojo vandens. Štutgarte yra požeminiai rezervuarai, į kuriuos renkamas lietaus vanduo, o Miunsteryje sąmoningi gyventojai, kurie laisto augalus su lietaus vandeniu ir apželdina stogus, gauna iki 80 proc. nuolaidų, mokėdami už vandentiekio vandenį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
4.6471

Vilniuje atsiras nauja skulptūra už beveik 10 tūkst. eurų

Dano Aleksos skulptūra „Dumplės“, pernai eksponuota sostinės Kūdrų parke, nuo šiol stovės...

Paaiškinta, kaip skaičiuojami želdynų plotai: teigia, kad žalumos nemažės

Po viešojoje erdvėje kilusių diskusijų apie galimai mažinamus želdynų plotus miestuose,...

Viena laukiamiausių Vilniaus poilsio oazių greitai bus baigta: parodė, kaip ji atrodys

Vilniuje atsiras naujoji išskirtinė žalioji erdvė: Japoniškas sodas . Šio įspūdingo projekto...

Legendinis daugiabutis, kuriame apsigyventi galėjo tik išskirtinės šeimos: vietiniai į jame įsikūrusius žvelgė su pavydu

Giliu sovietmečiu visi žinojo, kur Panevėžyje rasti vadinamąjį „amerikonų“ namą. Nors tai...

Išskirtinės Vilniaus vietos, prilygstančios didingiausiems pasaulio didmiesčiams: užuomazgos – dar Faraonų piramidžių laikais

Dangų raižančių pastatų kvartalai, vadinami urbanistinėmis kalvomis – kadaise neįsivaizduotas...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusijos karių artimųjų skundai pribloškia: armijoje šauktinių laukia nesuvokiamas košmaras (13)

Situacija karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos kariuomenėje – apgailėtina. Šauktiniai apgaule...

Gyventojai skaičiuoja skirtumus tarp „biržinės“ ir garantinio tiekimo kainos: sako, kad pasirinkę tiekėją pralošė tiekėjai: nelogiška (9)

Dalis elektros vartotojų, pasirinkusių su biržos kaina susietą nepriklausomo tiekėjo planą,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis kreipėsi į rusus visame pasaulyje žuvo vienas geriausių Ukrainos karo lakūnų

Kasdienio video pranešimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į rusus...

Iš svetimo garažo – į automechaniko ir lenktynininko roges: šiandien čia tvarkyti automobilį kainuoja brangiau nei Vilniuje

Nuo 15 metų pradėjęs dirbti automobilių dirbtuvėse ir tvarkyti kitų žmonių mašinas, šiandien...

Žodžiais nenusakoma narkotikų gausa „Karklės“ festivalyje: kinologų šuo nespėjo gaudyti įtariamuosius (4)

Policija informavo, kad „ Karklės “ festivalyje vėl buvo aptikta narkotikų . Per tris...

Žolinė – ne tik laisvadienis, bet ir tradicijų kupina šventė: papasakojo apie svarbiausią paprotį

Žolinė – ne tik papildomas laisvadienis, bet ir tradicijų kupina šventė. Ši diena Lietuvoje...

Magiškas Jocytės pasirodymas nukalė Lietuvos rinktinei Europos čempionato auksą lietuvė tapo turnyro MVP (20)

Sekmadienio vakarą Heraklione, Graikijoje, vykusiame Europos jaunių merginų (iki 18 metų)...

Prie tvenkinio Šalčininkų r. rastas nužudytas vyras: policija sulaikė 5 girtus įtariamuosius

Policijos departamentas informavo, kad Šalčininkų rajone buvo įvykdyta žmogžudystė.

Delfi PliusLina Alksnienė

Teisininkas atsako: ar loterijoje laimėtas piniginis prizas tampa bendrąja jungtinių sutuoktinių nuosavybe?

Tikriausiai kiekvienas žmogus pasvajoja laimėti loterijoje, tačiau retas kuris susimąsto, kieno...

„Karklės“ minioje akį traukė meile alsuojantys sužadėtiniai – Indrė Stonkuvienė ir Vidas Bareikis

Savaitgalį praūžė ilgai lauktas festivalis „ Karklė “, kuris net 4-iose teritorijoje...