Tiesa, miestų gyventojai nepasiduoda ir išranda vis naujų būdų kovoti su karščiu.

O kokiais šiuolaikiniais architektūriniais sprendimais, medžiagomis ir technologijomis galima atvėsinti didelius miestus?

1. Vertikalūs sodai

Įprasčiausias ir gražiausias būdas apsaugoti miestą nuo karščio – apželdinimas: medžių lapijos plotą padidinus 10 proc., aplinkos temperatūrą galima sumažinti 1,5 proc. Todėl dideliuose miestuose visame pasaulyje sodinami ne tik parkai, skverai, bet ir kuriami vertikalūs sodai ant namų stogų, fasadų.

Pirmas tai įgyvendino Singapūras: miesto-sodo koncepciją čia sukūrė daugiau nei prieš 50 metų – iš pradžių medžius sodino gatvėse, paskui ėmė apželdinti dangoraižius.

Praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį ėmė apželdinti stogus Vokietijoje, nuo 21 a. pradžios šią idėją realizuoja Prancūzijoje, JAV ir Kanadoje. Londono valdžia skyrė 93 hektarus pačiame centre lietaus sodams ir vertikaliam apželdinimui, o Madride planuojama apauginti gėlėmis ir krūmais mažiausiai ketvirtadalį statinių, kad mieste atvėstų mažiausiai aštuoniais laipsniais.

Žalieji pastatai

2. Albedo efektas

Viena iš karščio miestuose priežasčių – daug tamsių paviršių, kurie sukaupia šilumą ir kaitina orą. Kad pasidarytų vėsiau, stengiamasi sukurti vadinamąjį albedo efektą (seniai žinomą pietų šalyse) – naudoti kuo šviesesnes medžiagas, kurios atspindi saulės šviesą.

Vasaros dieną baltas stogas atspindi 80 proc. saulės spindulių, pilkas – tik 20 proc. Neseniai amerikiečių mokslininkai sukūrė ultrabaltus dažus bario sulfato pagrindu, kurie atspindi 98 proc. saulės šviesos ir vėsina paviršių 4,5 laipsnio.

Niujorke šviesą atspindinčiais dažais padengė 1 mln. kvadratinių metrų stogų, o Indijos Ahmadabado mieste mišiniu iš baltų kalkių ir šviesių dažų nudažė 7 000 stogų neturtinguose kvartaluose, kurių gyventojai neįperka kondicionierių. Rio de Žaneire planuojama nubalinti visus stogus favelose, kur praktiškai nėra medžių. Los Andžele tamsų asfaltą pakeitė šviesiai pilku, ir keliai atvėso 10 laipsnių.

3. Vėjas mieste

Arabų miestuose pasitelkiami seni metodai: Dykumoje esančiame Masdare pastatai stovi arti vieni kitų, stogai pastatyti tam tikru kampu, o 46 m aukščio vėjo malūnas užgriebia vėsų orą ir nukreipia jį į miesto gatves. Tai labai efektyvu: kai dykuma įkaista iki 35 laipsnių karščio, Masdare oro temperatūra būna vos 20 laipsnių. Pirmieji vėjo malūnai (žinoma, jie atrodė kitaip nei šiuolaikiniai) pasirodė Artimuosiuose Rytuose dar prieš 1000 metų, tik juos statė ne gatvėse, o namuose. Šiuos vėjo malūnus galima laikyti kondicionierių pirmtakais: vėjo malūną pastatydavo pastato centre, jis išsukdavo iš patalpos seną orą ir pritraukdavo vėsų, gaivų orą. Be elektros!

Žalieji pastatai

Vokietijos Štutgarto mieste, apsuptame kalvų, vėdina su ventiliaciniais koridoriais – plačiomis gatvėmis su medžiais, pro jas švarus oras nusileidžia nuo kalvų viršūnių į miestą. Keliuose rajonuose neleidžiama statyti namų, kad namai netrukdytų judėti oro masei.

4. Dinaminiai fasadai

Dar vienas laiko patikrintas metodas – langinės, dengiančios namą nuo saulės. Viename supermoderniame Abu Dabio dangoraižyje naudotas viduramžių grotelių (mashrabiya) principas – tokios grotelės praleidžia į patalpą šviesą ir orą, tačiau saugo nuo saulės spindulių. Pagal šį principą dangoraižiui sukūrė sudėtingos konstrukcijos fasadą iš šimtų medinių šešiakampių plokštelių, kurios atsiveria ir užsiveria, priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra saulė.

Žalieji pastatai

5. Tiesiog vanduo

Baseinai, fontanai vėsina miestus nuo viduramžių laikų, o šiuo metu padeda ir specialūs įrengimai. Tokiu būdu pavyksta sumažinti oro temperatūrą 1,5 laipsnio, o jei šalia yra ežeras ar upė, net 10 laipsnių. Daugelyje Europos miestų parkuose, gatvėse yra specialių vandenį purškiančių prietaisų. Pvz., Kinijos mieste Čongčing autobusų stotelėse įrengti vandens purkštuvai, jie sukuria vėsų debesį iš smulkučių lašelių.

Vokiečiai ne tik stengiasi sukurti komfortišką aplinką, bet ir galvoja apie taupumą – jie renka lietaus vandenį, kad neeikvotų laistymui geriamojo vandens. Štutgarte yra požeminiai rezervuarai, į kuriuos renkamas lietaus vanduo, o Miunsteryje sąmoningi gyventojai, kurie laisto augalus su lietaus vandeniu ir apželdina stogus, gauna iki 80 proc. nuolaidų, mokėdami už vandentiekio vandenį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją